Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., A. M., I. S., E. M., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsni 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

9. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

10. Taigi, kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

11. Iš pareiškime ir jo prieduose pateiktos informacijos matyti, kad po pareiškėjo tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr. 2593, ir atkūrė nuosavybės teisę pareiškėjo tėvo V. M. vardu į 1,58 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, nors sprendime nėra nurodytas jo tėvo V. M. asmens kodas, tačiau yra nurodytas tėvo V. M. mirties liudijimo numeris (duomenys neskelbtini). Sprendimas Nr. 2593 buvo įteiktas pareiškėjui, kaip tėvo V. M. paveldėtojui. Pareiškėjas nurodo, jog gavęs sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypą, esantį po tėvams priklausiusiais pastatais, pradėjo rūpintis pastatų įteisinimu ir įregistravimu viešajame registre. 1996 m. gegužės 15 d. Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės pažymėjimo Nr. 11 pagrindu pareiškėjas įregistravo nuosavybės teisę į pastatus tėvo V. M. vardu. Pareiškėjo teigimu, pastatai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem jo tėvams G. M. ir V. M.. Pareiškėjas nurodo, jog pastaruoju metu pradėjo rūpintis dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą susitvarkymo, tačiau notarė atsisako pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kadangi pareiškėjas negali pateikti įrodymų, kad palikimą po mamos G. M. mirties priėmė jo tėvas V. M., o po tėvo V. M. mirties palikimą priėmė jis, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimą po sutuoktinės mirties priėmė jo tėvas, o po pareiškėjo tėvo mirties, palikimą priėmė pareiškėjas, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjui reikalinga, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą išdavimo pareiškėjo tėvo V. M. vardu į G. M. priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, ir pareiškėjo vardu į tėvui V. M. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, ir galėtų imtis veiksmų namui ir ūkiniams pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo gimimo metu adresas buvo (duomenys neskelbtini)), teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti. Be to, pareiškėjo teigimu, nekilnojamasis turtas V. M. vardu buvo įregistruotas jau po V. M. mirties, formaliai teisine prasme yra laikomas V. M. asmenine nuosavybe, tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, realiai nekilnojamasis turtas buvo įgytas abiejų jo tėvų G. M. ir V. M. santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad visi pastatai, kurie yra įregistruoti V. M. vardu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki mamos G. M. mirties priklausė abiem tėvams, tai yra, G. M. ir V. M.. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti minėtus faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo.

12. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

13. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

14. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra V. M. ir G. M. sūnus. V. M. ir G. M. susilaukė šešių vaikų: sūnų J. M., gimusio (duomenys neskelbtini). (miręs (duomenys neskelbtini)), A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters I. S., gimusios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mama G. M., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas V. M. sudarė antrą santuoką su O. M., su kuria vaikų nesusilaukė. O. M. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. M. ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AO Nr. (duomenys neskelbtini)).

15. Taip pat rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad V. M. ir G. M. su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) (kaip jau minėta, pareiškėjo gimimo metu adresas buvo (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo teigimu, tėvai su vaikais gyveno gyvenamajame name ir turėjo ūkinės paskirties pastatus. Tėvai pasakodavo, kad tai buvo pareiškėjo mamos G. M. tėviškė, nes tie pastatai priklausė mamos tėvams. Pareiškėjo tėvai G. M. ir V. M. pastatus prižiūrėjo, juos remontavo. (duomenys neskelbtini) metais tėvai pasistatė ūkinės paskirties pastatus: kiemo rūsį, malkinę, tvartą, daržinę, o (duomenys neskelbtini) m. pasistatė viralinę. Gyvenamajam namui ir ūkinės paskirties pastatams nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir jie nebuvo įregistruoti viešajame registre. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo tėvas V. M. turėjo teisę, kad būtų atkurta nuosavybės teisė į 1,58 ha žemės sklypą. Pradėjus grąžinti Lietuvos Respublikos piliečiams žemę, dar 1992 metais tėvui V. M. buvo atmatuotas ir suteiktas faktiniam naudojimui 1,58 ha žemės sklypo plotas, kuriame buvo pastatyti tėvams priklausę pastatai, kurie nebuvo įregistruoti viešajame registre. Nuo 1992 m. tėvas V. M. ir mama G. M. buvo pakankamai garbaus amžiaus ir dirbamos žemės patys nebenaudojo, todėl leido žemę pareiškėjui dirbti. Pareiškėjo teigimu, jo tėvai G. M. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki G. M. mirties (duomenys neskelbtini) valdė pastatus: (duomenys neskelbtini). Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esančios Šilalės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų archyvinio fondo 1952 – 1963 m., Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1964 – 1990 m. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo 1991 – 1997 m. (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų ištraukų kopijos, iš kurių matyti, V. M. ir G. M. jau (duomenys neskelbtini) valdė gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus.

16. Be to, iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po mamos G. M. mirties gyvenamajame name liko gyventi pareiškėjo tėvas V. M., kuris namą prižiūrėjo, remontavo, išlaikė, mokėjo reikiamus mokesčius iš karto po palikėjos (sutuoktinės) mirties ir nepertraukiamai tai darė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

17. Minėtas aplinkybes patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo 2014 m. gegužės 13 d. išduota pažyma Nr. (9.6.7.) s – 6623025, iš kurios nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. gegužės 13 d. duomenimis, G. M. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos, V. M. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtoje pažymoje nurodyta, jog V. M. vardu, bet be asmens kodo ir gimimo metų, registruotas žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. kovo 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 1996 m. kovo 15 d. apskrities valdytojo sprendimu Nr. 2593 V. M. įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

18. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad po pareiškėjo tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pradėjo prižiūrėti gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus, realiai naudojo žemės sklypą, kuris buvo tėvui V. M. atmatuotas, tačiau nebuvo dar atkurta nuosavybės teisė. Tėvui priklausiusį turtą realiai pareiškėjas pradėjo valdyti iš karto po tėvo V. M. mirties, todėl, pareiškėjo teigimu, palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą nekilnojamąjį turtą.

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po pareiškėjo mamos G. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas į jos valdyto turto dalį, o po tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas į jo valdyto turto dalį. Pagal mamos G. M. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 3 dalį (1964 m. liepos 7 d. redakcija), palikimą pagal įstatymą priimti galėjo palikėjos vaikai ir palikėjos sutuoktinis V. M.. Palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Pagal pareiškėjo tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusio CK 587 straipsnio 3 dalį (1964 m. liepos 7 d. redakcija), palikimą pagal įstatymą priimti galėjo palikėjo vaikai ir palikėjo naujoji sutuoktinė O. M.. Palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau tiek po G. M., tiek po V. M. mirties, pareiškimo notarui per šešis mėnesius nė vienas suinteresuotas asmuo nepadavė, todėl paveldėjimo bylos neužvestos. Minėtą faktą patvirtina byloje pateiktas Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės 2024 m. balandžio 3 d. liudijimo, notarinio registro Nr. 2090, kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į Tauragės rajono 3-ojo notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla notaro biure neužvesta. Paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas yra neišduoti. Taip pat iš Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės 2024 m. balandžio 3 d. liudijimo, notarinio registro Nr. 2089, kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)., mirus V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į Tauragės rajono 3-ojo notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla notaro biure neužvesta. Paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas yra neišduoti. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2024 m. kovo 5 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Šilalės rajono notarinės kontoros archyvinio fondo 1989 m. -1992-11-30 paveldėjimo bylų apskaitos ir registravimo knygoje žinių apie užvestą paveldėjimo bylą po G. M. mirties ((duomenys neskelbtini) nerasta. Dėl V. M. paveldėjimo bylos informacijos suteikti negali, nes Šilalės rajono notarinės kontoros dokumentai archyvui saugoti perduoti iki (duomenys neskelbtini). Dėl vėlesnių metų nurodyta kreiptis į Šilalės rajono notarų biurą ir Lietuvos notarų rūmus.

20. To paties CK 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. liepos 7 d. redakcija) yra numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

21. Teismo vertinimu, anksčiau paminėtos ir aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad po G. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėjo tėvas V. M., pradėdamas jį faktiškai valdyti; po tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas P. M. palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktus, kurie nustatytini tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

22. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad G. M. ir V. M., bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki G. M. mirties (duomenys neskelbtini) valdė pastatus: (duomenys neskelbtini).

23. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

24. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra įrodyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šių juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu įregistruoti nuosavybės teisę, paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

25. Teismas, be kita ko, pažymi, kad apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, buvo nustatytas terminas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą ir pateikti reikšmingus įrodymus/paaiškinimus apie aktualias šiai bylai aplinkybes, tačiau per nustatytą terminą į teismą niekas nesikreipė. Taigi į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu ir/ar jų turiniu, nurodytų aplinkybių teisingumu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė palikėjos sutuoktinis V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė palikėjo sūnus P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., gimusi (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki G. M. mirties (duomenys neskelbtini) valdė pastatus: (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu įregistruoti nuosavybės teisę, paveldėti bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.