Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovė „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1438-104/2015 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ dėl atsakovo ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo šilumos paskirstymui taikyti kitą šilumos paskirstymo metodą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje yra kilęs ginčas dėl šilumos tiekėjo veiklos tiekiant, skirstant, perduodant energiją, dėl centralizuotai tiekiamos šilumos paskirstymui taikomų butų plotų bei šilumos paskirstymo metodo taikymo.

2014 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija) prašydama: panaikinti AB „Šiaulių energija“ 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. SD-1098 priimtą sprendimą nuo 2014 m. balandžio 1 d. mokėjimus už Buto šildymą iš centralizuotų sistemų skaičiuoti proporcingai 171,78 kv. m plotui; iki kol bus su Komisija suderintas kitas šilumos paskirstymo metodas, mokėjimus už buto šildymą iš centralizuotų sistemų skaičiuoti pagal galiojančią šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. už 82,46 kv. m plotą, kuris ir yra faktiškai šildomas iš centralizuotų sistemų; suteikti tinkamą terminą, per kurį Pastato butų savininkai galėtų, vadovaudamiesi CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, pasirinkti iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų ar su Komisija suderinti kitą šilumos paskirstymo metodą, kuris atitiktų šiuo metu esamą faktinę patalpų šildymo padėtį. Komisija ginčą tarp ieškovės ir AB „Šiaulių energija“ išnagrinėjo ir 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. R2-1243 ieškovės reikalavimus pripažino nepagrįstais ir skundą atmetė. Ieškovė teigia, kad Komisijos sprendimas naikintinas, nes yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į ginčo esmę. Nurodo, kad Buto, kurį įsigijo 1999 m. gruodžio mėn., techninės apskaitos byloje fiksuota, kad penktame namo aukšte esantis Butas yra su pastoge (mansarda). Buto 82,46 kv. m ploto šildymui teikiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o pastogės (mansardos) 85,74 kv. m patalpos šildomos elektra. Atlikus kadastrinius matavimus, 2014 m. spalio 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų tiekiamas 80,87 kv. m, o pastogės patalpos 74,24 kv. m šildomos elektra. Ieškovė, gavusi atsakovo 2014 m. kovo 10 d. raštą Nr. SD-KV-181 dėl ketinimo skaičiuoti už Buto šildymą iš centralizuotų sistemų nuo naudingo ploto, t. y. nuo 171,78 kv. m ploto (pagal 2014 m. spalio 23 d. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 155,11 kv. m), pakvietė atsakovo atstovus apžiūrėti Butą. Atsakovo atstovų 2014 m. kovo 19 d. surašytame šilumos įrenginių patikros akte buvo nurodyti nepasikeitę duomenys. Atsakovo parinktas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 yra netinkamas, kadangi šiame metode butų patalpos neskirstomos į šildomas centralizuotai ir šildomas alternatyviais būdais. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenys bei atsakovo atstovų 2014 m. kovo 19 d. surašytas šilumos įrenginių patikros aktas, kuriuo atsakovas pripažino, kad pastogės (mansardos) patalpų 85,74 kv. m (šiuo metu 74,24 kv. m) plotui šiluma iš centralizuotų sistemų netiekiama, įrodo, jog atsakovas, pažeisdamas teisės aktus ir teisingumo bei protingumo principus, parinko netinkamą Pastatui šilumos paskirstymo metodą. Ieškovės su atsakovu 1999 m. gruodžio 1 d. ir 2002 m. rugsėjo 11 d. pasirašytose šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse nėra nurodyta, kad Pastate suvartotas šilumos kiekis yra paskirstomas Pastato patalpų savininkams pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Tarp atsakovo ir ieškovės nėra pasirašytos šilumos pirkimo-pardavimo sutarties dėl 171,58 kv. m (šiuo metu 155,11 kv. m) ploto šildymo iš centralizuotų sistemų. Ieškovė mano, kad visa Pastate suvartota centralizuotai tiekiama šilumos energija turi būti paskirstyta tik tarp plotų, kurie šildomi centralizuotai, kadangi plotai, kurie šildomi elektra yra apmokestinami elektros energijos tiekėjo. Negalima tokia padėtis, kai ieškovė turi mokėti už faktiškai negautą šilumos energiją tik todėl, kad šilumos tiekėjas nevykdo savo prievolės parinkti tinkamą šilumos paskirstymo metodą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Teismo sprendimas prieštarauja įstatyminėms teisės normoms, veikiančioms šilumos energijos srityje. Pastate taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19. Šio metodo 4.2 punkte nurodyta, kad kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui (mėnesiui) sudaromas šilumos balansas – pastate suvartotas bei įvadiniu šilumos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos: šalto vandens pašildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Šio metodo 4.7 punktas numato, kad šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį pastato šildymui dauginant iš šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficiento, kuris nustatomas pagal butų ir patalpų naudingąjį plotą. Atsakovas, vadovaudamasis šiais metodo punktais, apskaičiuoja šilumos energijos kiekį pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis apie Buto naudingąjį plotą – 171,78 kv. m. STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos 13 punkte nurodyta, kad buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Ieškovė prie 82,46 kv. m naudingojo ploto prijungė mansardos patalpas, kurių plotas 85,74 kv. m. Mansarda nebėra izoliuota nuo Buto, todėl jos plotas turi būti priskiriamas Buto naudingam plotui. Dėl to ir šilumos energija gaunama iš centralizuotos šildymo sistemos pasiskirsto tolygiai visame naudingame plote, o priešingos teismo išvados yra nepagrįstos. Pažymi, jog šildymas elektra nėra nepertraukiamas, todėl galima bet kada jį atjungti. Ieškovė nepateikė privalomų mansardos įrengimo techninių sąlygų, todėl galima daryti išvadą, kad elektrinį šildymą įrengė savo apsisprendimu.Iki šilumos vartotojas pasirenka taikytiną šilumos paskirstymo metodą turi būti taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantis metodas. VĮ „Registrų centras“ duomenys apie Buto patalpų plotus ir jų šildymo būdus nesudaro pagrindo nesilaikyti šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 numatytos mokesčio už šildymą apskaičiavimo tvarkos. Iš esmės tai yra konstatavęs ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-290-431/2013) yra pasisakęs, kad „Rekonstravus ir prijungus palėpės patalpas prie buto, palėpė nustoja būti izoliuota nuo buto, todėl jos plotas turi būti priskiriamas butų ar patalpų naudingam plotui, o namui šildyti suvartotas šilumos kiekis butų savininkams turi būti paskirstomas pagal butų ir patalpų naudingąjį plotą“. Teismo įpareigojimas Pastatui taikyti Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5 yra nepagrįstas ir neatitinkantis įstatymų reikalavimų, nes neatitinka šių metodų taikymo taisyklių. Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo sąlygos nustatytos Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41, tačiau nagrinėjamu atveju nė viena iš sąlygų (1 p.) netinka Pastatui teikiamos šilumos energijos apskaičiavimui. Teismo sprendimas pažeidžia kitų butų savininkų teisę pasirinkti atsiskaitymo už šilumos energiją metodą (CK 4.85 str.).

Ieškovei 1999 m. įsigyjant Butą, jo techninės apskaitos byloje buvo nurodyta, kad penktame namo aukšte esantis butas yra su pastoge (mansarda). Buto patalpų 82,46 kv. m šildymui teikiamas centrinis šildymas, o mansardos patalpų 85,74 kv. m šildomi elektra. Apeliantui šie duomenys buvo žinomi nuo Pastato pastatymo dienos. Apelianto teiginys, jog galima daryti išvadą, kad ieškovė, įrengdama mansardą, numatė elektrinį šildymą savo apsisprendimu yra neįrodytas. Iš Registrų centro pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad 1999 m. pastogės patalpose buvo galimas tik šildymas elektra, kadangi joje nebuvo centrinio šildymo įrenginių. Ieškovė neatliko jokių pastogės prijungimo darbų, nemontavo naujų ir nepanaikino sumontuotų centralizuotai teikiamos šilumos įrenginių. Apeliantas siekia suklaidinti teismą, o jo teiginių nepagrįstumą įrodo Registrų centro duomenys, Buto techninės apskaitos bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Apeliantas nuo 1999 m. iki 2014 m. balandžio mėn., ieškovei centralizuotai teikiamą šilumą skirstė proporcingai 82,46 kv. m Buto bendrajam plotui.Vadovaujantis CK 6.388 straipsniu ir Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, vartotojas turi mokėti už faktiškai patiektą ir suvartotą šilumą, o ne už apskaičiuotą formaliai, ignoruojant protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Apelianto teiginys „mansardos šildymas elektra nėra nepertraukiamas, todėl galima bet kada jį atjungti“ ne tik nepagrįstas įrodymais, bet ir nesuprantamas. Apeliantas privalo centralizuotai tiekiamą šilumos energiją skirstyti pagal tą buto naudingąjį plotą, kuriame yra sumontuoti centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginiai. Pastogės (mansardos) patalpa yra įtraukta į buto naudingą plotą kaip šilta, elektra šildoma patalpa, tačiau pastogės (mansardos) patalpa negali būti įtraukta į centralizuotai šildomą buto naudingąjį plotą, nes joje nėra sumontuotų centralizuotai teikiamos šilumos įrenginių.Priešingai nei teigia apeliantas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu metodu, kuriuo nustatomas šilumos kiekis pastatui šildyti. Nagrinėjama situacija atitinka Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41, 1.5 punkte nustatytą sąlygą, t. y. dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra ir nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Teismo sprendimas neatima teisės daugiabučio bendrasavininkiams CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl kitokio šilumos paskirstymo daugiabutyje. Jų teisės nėra pažeidžiamos, nes bendrasavininkiams mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą, pritaikius teismo nurodytus šilumos paskirstymo metodus, sumažėtų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama, todėl spręstina dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

Kaip jau minėta, ginčas yra kilęs dėl apmokėjimo už centralizuotai tiekiamos šilumos paskirstymo pagal butų plotą bei taikytino šilumos paskirstymo metodo, kai dalyje buto patalpų nėra centralizuotos šilumos tiekimo įrenginių.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad iki ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo Pastato butų savininkams buvo taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19. Šio nutarimo 2 punkte nustatyta, kad kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui (mėnesiui) sudaromas šilumos balansas – pastate suvartotas bei įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos: šalto vandens pašildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį pastato šildymui, nustatytą pagal šio metodo 3.3 punktą, dauginant iš priskyrimo koeficiento (7 p.). Šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficientas, nustatomas pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą, kai jų aukštis vienodas (7.1 p.), arba butų ar patalpų tūrį, kai jų aukštis nevienodas (7.2 p.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovo taikytas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 pažeidžia ieškovės teises bei prieštarauja šilumos tiekimo sutarties esmei, sąžiningumo bei protingumo principams, iš esmės vadovavosi teiginiu, kad ieškovė, apskaičiuojant mokesčius už Buto šildymą taikant Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, ir nuo šildomos elektra Buto mansardos patalpų ploto privalėtų mokėti už šilumą, kuri jai nebuvo teikiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Šiuo atveju nustatyta, kad Pastato butų savininkai nėra priėmę sprendimų ar kreipęsi dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo. Šiame kontekste pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo akcentuota, kad ieškovė turi teisę kreiptis ir siūlyti jos manymu tinkamą metodą, tačiau ieškovė 2015 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašo 41:05 – 43:00 min.) nurodė, jog visiems bendraturčiams yra naudinga, kad už jų suvartotą energijos kiekį moka ieškovė, pažymėjo, kad bendraturčiai nesutinka nei su kito metodo taikymu, nei su daviklių įrengimu. Šis aspektas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra svarbus sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo galimos įtakos trečiųjų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tačiau ieškovės nesutarimai su kitais bendraturčiais nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pirmiau minėto reglamentavimo kontekste, nesant vartotojų sprendimo dėl taikytino metodo, taikytinas atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Pažymėtina, kad iš esmės ieškovė nekvestionuoja taikyto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taikymo pagrįstumo iki ginčijamo apelianto sprendimo priėmimo, paskutiniu patikslinto ieškinio reikalavimu faktiškai jį prašo taikyti ir šiuo metu, bet tik Buto patalpoms be mansardos.

Apeliantui 2014 m. balandžio 14 d. priimant ieškovės ginčijamą sprendimą Nr. SD-1098, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo nustatyta, kad Buto naudingasis plotas buvo 171,78 kv. m. (b. l. 16-17). Apeliantas šiame sprendime taip pat pažymėjo, kad pagal 2014 m. vasario 28 VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Buto naudingasis plotas yra 171,78 kv. m, todėl mokėjimai už Buto šildymą bus skaičiuojami proporcingai šiam plotui. Taigi, pagal pirmiau paminėtą reglamentavimą pripažintina, kad, taikant Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, tenkantis Butui šilumos energijos kiekis pagrįstai apskaičiuotas vadovaujantis viešame registre pateiktais duomenimis, kurie nuo jų įrašymo laikytini teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Ieškovei neginčijant viešųjų registrų duomenų, apeliantui nebuvo pagrindo jais nesivadovauti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kartu su pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo ieškovė pateikė ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame fiksuoti 2014 m. spalio 6 d. nustatyti kadastro duomenys (t. y. jau vykstant šios civilinės bylos nagrinėjimui) (b. l. 72-73). Šiame išraše nurodyta, kad Buto naudingasis plotas yra 155,11 kv. m. Nors pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl patikslintų matavimų reikšmės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės ginčijamas apelianto 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. SD-1098 buvo priimtas iki duomenų pakeitimo registre ir vertinant sprendimo teisėtumą, turi būti vadovaujamasi sprendimo priėmimo metu galiojusiais duomenimis. Buto naudingojo ploto pasikeitimas nulemtų vienos iš taikomos formulės dedamųjų dalių pasikeitimą, tačiau nereikštų, kad šilumos energija turėtų būti skaičiuojama tik Buto 82,46 kv. m plotui. Ieškovė, remdamasi 2014 m. kovo 19 d. šilumos įrenginių patikros aktu, nurodo, kad faktinė Buto apšildymo padėtis yra išlikusi tokia pat kaip ir iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Tačiau, visų pirma, kaip jau minėta, Buto naudingasis plotas, kuris reikšmingas mokesčiams už šildymą apskaičiuoti, yra pakitęs mansardos plotu; antra, iš byloje esančių Buto kadastrinių matavimų bylos duomenų (planų) matyti, kad 2014 m. buvo atliktas Buto remontas, iš Buto patalpų patenkama į mansardą per laiptus, durų nėra (b.l. 20, 58), taigi, mansardos patalpos nėra atskirtos nuo Buto ploto, todėl centralizuotai teikiama šiluma pasiskirsto visame Bute. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad centralizuotai teikiama šilumos energija apskritai nėra naudojama mansardos patalpoms šildyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatmetant galimo susitarimo ir dėl Šildymo paskirstymo metodo Nr. 5 (kartu su Nr. 4) taikymu apskritai, esant paminėtoms aplinkybėms taikyti mišrų metodą remiantis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punkte nustatyta, jog šilumos tiekėjas tuo atveju, kai dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taiko šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 punktas) kartu su Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Taisyklių 1 priedo 60 punktas), nėra pagrindo, nes šiuo atveju jokios aplinkybės, susijusios su atjungimu nuo centralizuotos šildymo sistemos, nenustatytos, juo labiau, nesant bendraturčių sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės rėmimasis Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41, 1.5 punktu, kuris numato šio metodo taikymo galimybę, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra ir nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.), taip pat nėra besąlyginis pagrindas jį taikyti paminėtų faktinių aplinkybių kontekste, nes vien tai, kad dalyje vientiso Buto patalpų nėra šildymo įrenginių fiziškai, savaime dar nereiškia, kad tokios patalpos neprijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, kitaip tariant, nereiškia, kad jos nenaudoja šia sistema tiekiamos energijos (pavyzdžiui, kaip ir kituose butuose koridorius, san. mazgas, pagalbinė patalpa ir pan.). Todėl pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė yra įpareigojama mokėti už šilumos energiją, kuri jai nebuvo suteikta, nes aplinkybė, jog teikiama šilumos energija yra paskirstoma visose Buto patalpose, nėra paneigta.

Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys šioje dalyje atmestinas, (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.), kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismui nereikšti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė;

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą iš dalies panaikinti - panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta: „panaikinti AB „Šiaulių energija“ 2014 m. balandžio 14 d. priimtą sprendimą nuo 2014 m. balandžio 1 d. už buto (duomenys neskelbtini) šildymą iš centralizuotų sistemų mokėjimus skaičiuoti proporcingai 171, 78 kv. m plotui; įpareigoti atsakovą AB „Šiaulių energija“ už centralizuotai teikiamą šilumą ieškovės L. B. bute skaičiuoti proporcingai 80, 87 kv. m. plotui – buto plotui, kuriame sumontuoti centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginiai, už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki teismo priimto sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovą AB „Šiaulių energija“ taikyti ieškovės namui Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 kartu su Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą -ieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.