Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilniaus energija“ ir trečiųjų asmenų J. M. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją, tretieji asmenys V. B., R. B., J. M., R. M., Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Teismas ginčijamą sprendimą priėmė atmesdamas faktinius duomenis, kad naujai įrengtoje palėpėje centrinio šildymo sistemos niekad įrengta nebuvo, jog de facto palėpės patalpos visuomet buvo šildomos tik elektra, o vertindamas tik nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose šis šildymo būdas nekilnojamojo turto registre nebuvo užregistruotas, jais rėmėsi be pagrindo, nes Nekilnojamojo turto registro įstatymo 36 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įstatymo nustatyta tvarka įrašomi tekstiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Patalpų šildymo būdas prie privalomų registruotinų duomenų nepriskiriamas, todėl nebuvo registruojamas.

Teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl šiurkščių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, nes priimdamas sprendimą teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodė, kad vadovaujasi išskirtinai rašytiniu įrodymu ieškovės pateiktu išrašu iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės, kuriame įrašas apie buto Nr.3 šildymą nebuvo pakeistas, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu atmeta trečiųjų asmenų ir atsakovo patektus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad nuo rekonstrukcijos dienos jie centralizuoto šildymo paslaugomis 26,17 kv. palėpės patalpoje niekada nesinaudojo, įstatymo nustatyta tvarka parengto rekonstrukcijos projekto dokumentus, taip pat ir atsakovo atstovės surašytą aktą, kuriame konstatuota, kad buto Nr. 3 26,17 kv. m. palėpės patalpos šildomos elektra. Pritaikydamas vienos iš buto Nr.l dalies bendrasavininkių ( V. B.) sudarytos su atsakovu šilumos tiekimo sutarties sąlygas visiems bendrasavininkiams, tame tarpe ir tiems, kurie tokios redakcijos sutarties nebuvo pasirašę -J. M. ir R. M. atžvilgiu, minėtos sutarties galiojimą taikė atgręžtine tvarka, kas prieštarauja bendroms Civilinio kodekso nuostatoms.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė E. B. prašė apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas savo sprendime, sprendžiant tarp šalių kilusi ginčą, reikia vadovautis tarp trečiojo asmens V. B. ir atsakovo UAB „Vilniaus energija" 2008-09-03 šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 0407205, kurios 14 p. numatyta, kad šilumos tiekėjas (atsakovas) įsipareigojo pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatomą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstyti pastato patalpų savininkams pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr.4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-19. LR CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi, atsakovas sutartimi prisiėmė pareigą skirstant mokesčius už šilumą vadovautis Metodu Nr.4. Metodo Nr. 4 punktas 7 numato, kad apskaičiuojant šilumos vartotojui priskiriamą šilumos kiekį šildymui naudojamas vartotojo buto ar patalpos naudingas plotas ir visų pastato vartotojų naudingųjų plotų suma. LR Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" yra nustatyta, kad buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Duomenys apie butų (patalpų) naudingą plotą registruojami viešajame Nekilnojamojo turto registre. LR CK 4.262 str. nustato, kad į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. M. nepriklauso atskirai butas ir atskirai palėpė, o priklauso 3 butas, kurio bendras (naudingas) plotas nuo 2005-04-04 buvo 102,42 kv.m., o vėliau - 101,90 kv.m. LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu patvirtintų „Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų" 61.1. punktas numato, kad patalpos (buto) kadastro duomenų formose įrašomi šie patalpos (buto) kadastro duomenys: adresas, unikalus numeris, kadastro duomenų fiksavimo data, pažymėjimas plane, paskirtis, pavadinimas, objekto aprašymas, priklausinių aprašymas, aukštas, kuriame yra patalpa (butas), bendras ir gyvenamasis plotai, duomenys apie šildymą, vandentiekį, nuotekų šalinimą, dujas, karštą vandenį, viryklę, vonios kambarį. Taigi, nežiūrint į tai, kad 3 buto aprašyme yra pastaba apie tai, kad dalis buto šildoma elektriniu radiatoriumi, skyriuje „Šildymas" įrašyta - centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.

Teismas teisingai vadovavosi VĮ Registro centro duomenimis ir nustatė, kad kitų atskirų patalpų, kaip nekilnojamojo turto vienetų, name (duomenys neskelbtini), nėra, o yra tik du butai - butas 1 ir butas 3, ir visi namo butai šildomi centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi LR Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka".

Trečiajam asmeniui J. M. buvo išduotas 2002-04-24 leidimas Nr.281/R-164 palėpės įrengimui virš dalies 3-čio buto, o ne 3- čio buto rekonstrukcijai (pagal parengtą palėpės įrengimo, o ne buto rekonstrukcijos, projektą). Tačiau įrengus palėpę, ji buvo prijungta prie buto Nr.3, dėl ko padidėjo buto plotas. Sujungtos patalpos viešajame registre įregistruotos kaip vienas turtinis vienetas - butas, (duomenys neskelbtini), kurio šildymo būdas - centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Taip pat nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikė teismui įrodymų, kad palėpėje įrengta patalpa yra šildoma tinkamai įrengtu elektriniu šildymo prietaisu, kurio galingumas būtų pakankamas prišildyti minėtą patalpą, ir kad tinkamo galingumo elektriniai šildymo prietaisai veikia viso šildymo sezono metu.

Atsižvelgiant į tai, kad ne namo bendraturčiai, ne vartotojas, o tiekėjas turi teisę tikrinti vartotojo patalpose įrengtų šilumos įrenginių duomenis, skaitiklių parodymus, tikrinti viešojo registro duomenis, tokiu būdu jis turi atsakyti už teisingą suvartotos šilumos apskaičiavimą dėl netinkamo kitų namo bendraturčių duomenų, turinčių įtakos šilumos kiekių paskirstymui, pateikimo. Šiuo atveju trečiasis asmuo J. M. nepateikė atsakovui teisingų duomenų apie buto ploto pasikeitimą, turinčių reikšmės šilumos kiekių išdalinimui butų savininkams. Manė, kad toks atsakovės atsiribojimas nuo atsakomybės, nuo pareigos perskaičiuoti mokesčius, pažeidžia ieškovės, kaip vartotojos, teises ir yra nesąžiningas vartotojo atžvilgiu, nes priešingu atveju gautųsi tokia situacija, kad esant kitiems namo vartotojams neatsakingiems ar jiems suklydus deklaruojant šilumos ir/ar karšto vandens skaitiklio duomenis, buto ploto duomenis, ieškovei ir tretiesiems asmenims V. B. ir R. B. atsirastų pareiga mokėti už šių asmenų suvartotą energiją, nes tiekėjas, kuris paskaičiuoja ir pateikia vartotojams mokėjimo pranešimus už suvartotą šilumos energiją, neatsako už neteisingą mokėjimų paskaičiavimą, dėl to, jog kiti namo energijos vartotojai pateikė neteisingus duomenis.

Nors sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens V. B. buvo sudaryta tik 2008-09-03, faktinis šilumos vartojimas vyko ir anksčiau. Iš byloje esančių įrodymų - atsakovo 2010-09-08 raštas Nr.008-02-13603r, atsakovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažyma - matyti, kad ir iki sutarties su V. B. sudarymo atsakovas, skaičiuodamas mokesčius už šilumą namo butų savininkams taip pat vadovavosi Metodu Nr.4, taikydamas skaičiavimuose buto 3 plotą - 76,25 kv.m. Todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį visiškai, įpareigodamas perskaičiuoti mokesčius nuo 2007 m. spalio mėn.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretieji asmenys V. B., R. B. prašė apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad jie, kaip buto bendraturčiai, privalo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kiekvieno iš bendraturčio mokestis už šildymą nustatomas butui Nr. 1 priskaičiuotą mokestį už šilumos energiją išdalinant proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje: R. B. – 1/2 dalis, V. B. - 1/3 dalis, o ieškovei - 1/6 dalis atsakovo UAB „Vilniaus energija" priskaičiuotų mokesčių. Visus mokesčius už šilumos energiją mokėjo ir moka ieškovė. Todėl ieškovė, kaip nekilnojamojo daikto bendraturtė, turi teisę pareikšti ieškinį dėl mokesčių už bendro buto šildymą priskaičiavimo teisingumo. Teisingai perskaičiuojant mokesčius, turi būti perskaičiuotas (sumažintas) skolos dydis. Jeigu mokesčiai būtų perskaičiuoti teisingai, buto 1 savininkų skola sumažėtų dvigubai.

Manė, kad teismas teisingai nustatė, kad atsakovė neteisingai taikė Šilumos paskirstymo metodą Nr.4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-19. Tai patvirtina ir Valstybinės energetikos inspekcijos išvada.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata perkelta į ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punktą, papildomai nurodant, kad visas buitinių šilumos vartotojų gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo įvade įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodytose sąlygose nustatyta šilumos kiekio paskirstymo tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus.

Apeliantai nurodė, kad tarp namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų nebuvo pasiektas susitarimas dėl šilumos paskirstymo metodo ir atitinkamai nebuvo pasirašyta bendra sutartis su šilumos tiekėju. Tokiu atveju, kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantis metodas. Name (duomenys neskelbtini) suvartota šiluma butų savininkams paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Ši nuostata atitinka ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14.4 punktą, pagal kurį tais atvejais, kai tiekimo–vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad tretiesiems asmenims pirmosios instancijos teismas neteisėtai pritaikė vieno iš namo bendrasavininkų – V. B. – pasirašytos sutarties sąlygas, nes minimoje sutartyje taip pat yra taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4.

Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos 13 p. nurodyta, kad buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Tretiesiems asmenims J. M. ir R. M. atlikus buto Nr. 3 rekonstrukciją, prie anksčiau buvusio buto naudingojo ploto- 76,25 kv. m. buvo prijungtas rekonstruotos palėpės plotas- 26,17 kv. m. Tad nuo buto rekonstrukcijos pabaigos 2005-04-04 iki kadastro duomenų patikslinimo 2011-11-25 buto Nr. 3 (duomenys neskelbtini) naudingasis plotas yra buvusio šio buto naudingojo ploto ir prijungto palėpės naudingojo ploto suma- 102,42 kv. m., o po kadastrinių matavimų patikslinimo, nuo 2010-11-25- 101,90 kv. m. Rekonstravus ir prijungus palėpės patalpas prie buto Nr. 3, palėpė nustojo būti izoliuota nuo buto, todėl jos plotas pagal pirmiau minėtų norminių aktų reikalavimus ir nurodymus turi būti priskiriamas butų ar patalpų naudingam plotui, o namui šildyti suvartotas šilumos kiekis butų savininkams turi paskirstomas pagal butų ar patalpų naudingą plotą. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pastato butų savininkams skirstant užmokestį už pastate suvartotą šilumos kiekį, šį užmokestį skaičiuoti pagal visų butus sudarančių patalpų naudinguosius plotus, įskaitant tretiesiems asmenims J. M. ir R. M. priklausančio rekonstruotos palėpės naudingą plotą.

Atmestini apeliantų argumentai, kad faktinė aplinkybė, jog palėpėje po atliktos rekonstrukcijos įrengtoje 76,25 kv.m. patalpoje naudojamas elektrinis šildymas, kad nenutiesti šildymo vamzdžiai ir neįrengti radiatoriai, kad nebuvo didinta šildymo prietaisų projektinė galia (kitaip-nebuvo padidintas šilumos poreikis), sudaro pagrindą į naudingą plotą neįtraukti 76,25 kv.m. ploto. Nors byloje iš esmės yra įrodyta aplinkybė, kad palėpėje įrengtose patalpose yra elektrinis šildymas, tačiau pagal norminiais aktais nustatytą tvarką, kaip pirmiau nurodyta, name (duomenys neskelbtini), suvartota šiluma butų savininkams paskirstoma pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, todėl šio metodo nuostatų ir turi būti laikomasi. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, jog tretieji asmenys J. M. ir R. M. projekte dėl palėpės rekonstrukcijos numatė elektrinį šildymą savo apsisprendimu, o ne pagal išduotas privalomas technines sąlygas, kaip nurodo apeliaciniame skunde, nes aiškinamajame rašte jokių nuorodų į išduotas sąlygas nėra, pačios sąlygos nepateiktos. Kadangi Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kaip nurodo ir apeliantai, netaikomas mišriam šildymo būdui, kai dalis patalpų šildomi iš centralizuotų tiekimo sistemų, o kita dalis -kitokiu būdu, apeliantai turi teisę pasirinkti kitą šilumos paskirstymo metodą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų, arba suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija taikyti savo siūlomą metodą, kuris maksimaliai atitiktų suvartoto šilumos kiekio padalinimą tarp bendrasavininkų pagal šildomus plotus. O iki tol, kol šilumos vartotojai pasirenka metodą, turi būti taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantis metodas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentus, kad po atliktos rekonstrukcijos įrengtos 76,25 kv.m. patalpos plotas neturėtų būti įtrauktas į naudingą plotą. Tais pačiais pagrindais vertintinos ir apeliantų nurodomos aplinkybės dėl VĮ „Registrų centras“ įregistruotų duomenų, susijusių su patalpų plotu ir nurodomu jų šildymo būdu, kurios nesudaro pagrindo nesilaikyti Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 numatytos mokesčio už šildymą apskaičiavimo tvarkos.

Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismo sprendimas yra neteisėtas taip pat dėl to, kad jis priimtas ieškovės, kuriai priklauso tik 1/6 dalis buto, naudai, jai neturint įgaliojimo atstovauti byloje trečiųjų asmenų- V. B. ir R. B. ir reikšti reikalavimų jų vardu dėl jiems priklausančio turto dalies paslaugų apmokėjimo ir mokesčių už šildymą apskaičiavimo tvarkos pakeitimo. Ieškovė, kaip buto bendrasavininkė, iki 2008-09-12 buvusi įstatyminė vaikų R. B. ir V. B. atstovė, kreipėsi į teismą savo pažeistų teisių gynybos dėl atsakovės ieškovei priklausančio buto (jo dalies) priskiriamo šilumos kiekio ir užmokesčio dydžio nustatymo, kuris yra atvirkščiai proporcingas visų namo butų naudingųjų plotų sumai. Ginant savo teises jai nebuvo reikalingas kitų to paties buto bendrasavininkų įgaliojimas.

Nepagrįstas apeliantų argumentas dėl teismo nešališkumo, kuris nebuvo reiškiamas nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, nes nurodomos aplinkybės dėl suteiktos galimybės šaliai galutinai suformuoti ieškinio reikalavimus atitinka CPK 226 straipsnio nuostatas. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 str.).

Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškinys atsakovei galėjo būti reiškiamas tik nuo to momento, kada atsakovė sužinojo apie pasikeitusius Buto 3 duomenis (konkrečiai plotą). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4. punktas, kuris numato pareigą vartotojui pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo–pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, galėtų būti taikomas tretiesiems asmenims J. M. ir R. M., tačiau tokios pareigos santykiuose su UAB „Vilniaus energija“ neturėjo ieškovė, kuri neprivalėjo bei galėjo ir nežinoti apie kito vartotojo ir jai nepriklausančio buto ploto padidėjimą. Kadangi ieškinys buvo reiškiamas dėl ieškovei neteisingai apskaičiuotų mokesčių dėl ne jai priklausančio ploto pasikeitimo, ieškovės pažeistos teisės santykyje su atsakovu turi būti ginamos nepriklausomai nuo to, ar kitas vartotojas tinkamai vykdė savo pareigas (taisyklių 130.3.p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą. Todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Ieškovė pateikė įrodymus apie 800 Lt sumokėjimą už advokato pagalbą teiktą teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos prašė priteisti. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, spręstina, kad ieškovei iš apeliantų priteistinos 800 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti E. B. iš J. M. 200 Lt, iš R. M. 200 Lt, iš UAB „Vilniaus energija“ 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.