Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Corpus A“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Corpus A” ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Vox legalis“, UAB „Dekoro namai“, UAB „Administry“, UAB „Snoras Development“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“), L. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Corpus A“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. I. 23 993,99 Lt skolą, 8,28 proc. procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo viso įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatuojanti ir administravimo paslaugas teikianti įmonė, o atsakovui priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas suteikė atsakovui paslaugų pagal sąskaitą faktūrą serija VS Nr. 0053789, iš viso už 23 993,99 Lt, tačiau atsakovas už šias paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos, nėra visiškai atsiskaitęs. Kadangi atsakovas vengia grąžinti skolą, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą.

Vilniaus apygardos teismo 2011-06-22 nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas palaiko ieškinio reikalavimą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškinys atmestinas, tačiau jeigu teismas prieitų išvados, kad kažkas įrodyta, būtų galima kalbėti apie 6839,20 litų sumą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m. vasario 15 d. sudaryta komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartimi Nr. 2599928 buvo įsipareigojęs teikti administravimo ir aptarnavimo paslaugas komercinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), jų konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų, vidaus inžinierinių tinklų ir sistemų priežiūros, valymo, avarijų likvidavimo bei remonto darbų organizavimo paslaugas, tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti, jog tokios paslaugos atsakovui buvo faktiškai teikiamos, taip pat įrodyti šių suteiktų paslaugų apimtį bei pagrįsti iš atsakovo reikalaujamų priteisti mokesčių dydį. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesutiko su ieškovo teiginiu, jog į bylą pateiktų mokamųjų pranešimų pagrindu teismas privalo priimti sprendimą byloje. Teismas pabrėžė, kad byloje esantys mokamieji pranešimai yra paruošti remiantis pirminiais dokumentais, kurių ieškovas teismui nepateikė, išskyrus už apsaugos paslaugas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai tik tuos mokesčius, su kuriais atsakovas sutinka. Pirminiai dokumentai, kurių pagrindu buvo paruošti mokamieji pranešimai, nebuvo pateikti, nurodant, kad elektros prietaisų, vandens, dujų rodmenys nurašomi elektroniniu būdu, o šiuos duomenis apskaito, saugo ir jais disponuoja elektros energijos, vandens ir dujų tiekėjai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo A. I. ieškovo UAB „Corpus A“ naudai 6839,20 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 6839,20 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas UAB „Corpus A“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Be to, ieškovas prašo priteisti jo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pažymi, kad atsakovas apie teikiamas pastato administravimo paslaugas žinojo, faktiškai naudojosi teikiamomis paslaugomis, paslaugas priėmė, iš dalies už paslaugas tam tikrais laikotarpiais mokėjo, atsakovui (ar jo nuomininkams) buvo teikiami mokamieji pranešimai, atsakovas savo pareigą mokėti mokesčius už teikiamas paslaugas ieškovui nuomos sutartyse perkėlė nuomininkams, tuo patvirtindamas, kad apie administravimo faktą ir teikiamas paslaugas jam buvo žinoma. Šiuos faktus patvirtinantys įrodymai yra byloje. Taip pat ieškovas pabrėžia, kad mokamųjų pranešimų turinys atitinka LR Vyriausybės nutarime „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (5.7 p.) nurodytas sąlygas. Be to, ieškovas nurodo, kad už teikiamas paslaugas mokėtinų sumų apskaičiavimo metodika yra nustatyta CK 4. 82 str. 3 d., taip pat visi įkainiai, teikiamos paslaugos, papildomų paslaugų apmokėjimo tvarka ir kaina detalizuoti su gyventojais sudarytoje sutartyje. Sutartyje nustatytas pastovus atsakovui tenkantis administravimo paslaugos tarifas – 0,85 ct./kv. m. Kitas paslaugas (elektros energija, dujos, vanduo, apsauga ir kt.) teikia tretieji asmenys, o ieškovas paskirsto tiekėjų UAB „Corpus A“ pateiktose sąskaitose nurodytas sumas proporcingai patalpų savininkams priklausančiam plotui. Skaičiavimai atliekami naudojantis specializuotomis kompiuterinėmis programomis, visiems gyventojams taikant vienodą skaičiavimo metodiką. Ieškovas nurodo, kad atsakovui buvo pateikti visi duomenys (mokamieji pranešimai ir Sutartis), kurių pagrindu atsakovas turėjo teisę tikrinti ieškovo kompiuterinės programos pagalba atliktus skaičiavimus bei ginčyti mokėtinos skolos dydį, tačiau tokių skaičiavimų atsakovas neatliko, todėl nepaneigė, kad ieškovo reikalaujamos sumos už suteiktas paslaugas yra pagrįstos. Ieškovo nuomone, jau vien tas faktas, kad atsakovas sutinka su tuo, kad paslaugos jam buvo teikiamos, suponuoja būtinybę už tokias paslaugas atsiskaityti, o teismo atsisakymas priteisti ieškovo nurodytas sumas prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Ieškovas pabrėžia, kad už dalį analogiškų paslaugų, teiktų tuo pačiu pagrindu, taikant tokią pačią apskaičiavimo metodiką, atsakovas ieškovui jau yra sumokėjęs. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo naudai tik tą dalį skolos, kurią pripažino atsakovas, o kitos dalies skolos nepriteisęs, nes ieškovas nepateikė pirminių dokumentų, kurių pagrindu parengti mokamieji pranešimai, netinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliantas pažymi, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes nei nurodo ieškovas. Atsakovo pateikti argumentai dėl netinkamo mokesčių apskaičiavimo yra hipotetinio pobūdžio, nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius, taip pat nepateikta jokių duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas. Taigi, pasak ieškovo, atsakovas neįvykdė savo procesinės pareigos pagrįsti atsiliepime nurodytus argumentus, todėl ieškovo pateikti įrodymai, paskaičiavimai negali būti laikomi nuginčytais. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Taigi iš esmės ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovo suteiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo paslaugas. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad į bylą pateiktų įrodymų neužtenka ieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad ieškovas turėjo pateikti pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo išrašomi mokamieji pranešimai, kadangi tokie dokumentai nebuvo pateikti, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo.

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus numato Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:202 “Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Minėtas reglamentas numato, kad gyvenamojo namo priežiūrą organizuoja namo savininkas, bendraturčiai ar pastarųjų įgaliotas atstovas (26 p.). Šiame teisės akte numatytų statinių naudojimo ir priežiūros paslaugų tiekimas būtinas nuo gyvenamojo namo priėmimo eksploatuoti pagal paskirtį, siekiant išlaikyti ir užtikrinti pastato, kaip gyvenamojo namo, savybes ir jo eksploatavimo saugumą. Pažymėtina, kad tokias namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas nuo 2006 m. vasario 15 d. įsipareigojo teikti ieškovas UAB „Corpus A“ pagal 2006-02-15 Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartį Nr. 2599928 (t. 1, b.l. 138-141). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas, įsigydamas nuosavybės teise komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įgijo prievolę apmokėti išlaidas, susijusias su teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (LR CK 4.83 str. 4 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja, jog atsakovas apmokėtų susidariusias skolas už eksploatacines, administravimo išlaidas ir komunalines paslaugas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė mokamuosius pranešimus už laikotarpį nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2010 m. sausio mėn. imtinai. Su ieškiniu, teisme gautu 2010-06-09, ieškovas pateikė vienus mokamuosius pranešimus (t. 1, b.l. 13-71) bei vieną PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0053789 (t. 1, b.l. 12), vėliau 2012-03-13 su rašytiniais paaiškinimais ieškovas pateikė mokamuosius pranešimus bei PVM sąskaitas–faktūras su detalizacijomis (t. 3, b.l. 11-150).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Pabrėžtina, kad atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, be abejo, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad ieškovas neteisingai skaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nebuvo į bylą pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovas neįrodė atsikirtimo aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieškovo reikalavimams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog nesutinka su mokesčio už suteiktas komunalines paslaugas apskaičiavimu, neįrodė, kodėl šie mokesčiai apskaičiuoti netinkamai ar nepagrįstai. Priešingai, byloje esančios PVM sąskaitos–faktūros, kurias pateikė ieškovas, pagrindžia ieškovo reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo už komunalines paslaugas padengimo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sąskaitose-faktūrose nurodytos patalpos priklauso atsakovui, patalpų nuomininkams nemokant už suteiktas paslaugas, atsakovas privalo apmokėti už jo patalpoms faktiškai patiektą ir suvartotą elektros energiją, vandenį, dujas ir kitas paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo argumentais, jog pagrindas nemokėti už teikiamas paslaugas yra tai, kad atsakovas laiko, jog sąskaitos yra nepagrįstos, ir kad ieškovas nepateikė pirminių dokumentų, kurių pagrindu buvo ruošiami mokamieji pranešimai. Ieškovas paaiškino, kad elektros prietaisų, vandens, dujų rodmenys nurašomi elektroniniu būdu, šiuos duomenis apskaito, saugo ir jais disponuoja elektros energijos, vandens ir dujų tiekėjai (t. 4, b.l. 101). Pažymėtina, kad apeliantui nesutinkant su sąskaitų-faktūrų pagrįstumu ir nepateiktus objektyvių įrodymų bei paskaičiavimų, kiek jis turėtų mokėti už paslaugas, t.y. neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus (CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas (Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutartis c.b. Nr. 2A-431-262/2012, Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartis c.b. 2A-1046-611/2011).

Taigi esminis atsakovo argumentas yra teiginys, kad skolos pagrįstumui įrodyti ieškovas turėjo pateikti pirminius apskaitos dokumentus, kurie tiesiogiai patvirtintų ieškovo ūkines operacijas. Pažymėtina, kad pagal LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 6 str. ūkio subjektams į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Ieškovas yra juridinis asmuo, kuris savo išlaidas privalo pagrįsti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais. Taikant bendrą civilinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcijos principą, preziumuojama, kad ieškovas teisingai tvarko buhalterinę apskaitą ir jo pateikti buhalterinės apskaitos duomenys apie atsakovo skolą yra teisingi, todėl atsakovas, manantis, kad apskaitos duomenys neteisingi, turi tai įrodyti įstatymo leistinomis priemonėmis (Vilniaus apygardos teismo 2012-05-24 nutartis c.b. Nr. 2A-1822-656/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Atsakovo argumentai, kad ieškovas netinkamai tvarkė buhalterinius dokumentus (mokestinius pranešimus), klaidingai apskaičiuodamas juose nurodytas sumas, yra daugiau hipotetinio pobūdžio, neturintys aiškios ir nedviprasmiškos įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl to, ar ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti skolą už suteiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas (CPK 12, 177 str.). Pakartotinai atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad jis per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris pirmosios instancijos teisme truko ilgiau nei dvejus metus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, abejonės, kurias kelia atsakovas, nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti už suteiktas administravimo ir kitas paslaugas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovas namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir kitas paslaugas teikia teisėtai.

Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir 8,28 procento dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikomas CK 6.210 str. 1 d. numatytas procesinių palūkanų dydis. Iš atsakovo priteistinos ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį ieškovo reikalavimų, neteisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, todėl toje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 17 154,79 Lt skolos priteisimo, todėl apeliacinis skundas tekintinas, o skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina; toje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pagal CPK 93 str. 5 d., panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant ieškovo ieškinį, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios buvo priteistos iš atsakovo tik proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o šiuo teismo sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieškinys tenkinamas visiškai, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir toje dalyje, kuria iš ieškovo UAB „Corpus A“ valstybės naudai buvo priteista 132,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei atsakovo naudai 1966,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 9440 Lt (360 Lt žyminio mokesčio + 9080 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat iš atsakovo A. I. priteistina 184,75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Be to, tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodo, kad jo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro: 515 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 2178 Lt už advokato teiktas teisines paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius 8.10. papunktyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą, jei advokatas dalyvavo pirmos instancijos teisme, taikomas koeficientas 2. Atsižvelgiant į tai bei į nagrinėjamos bylos pobūdį bei sudėtingumą, ieškovo prašoma suma mažintina iki 1300 Lt. Taigi iš viso ieškovo naudai priteistina 1815 Lt (1300 Lt + 515 Lt) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš viso iš atsakovo A. I. ieškovo UAB „Corpus A“ naudai priteistina 11 255 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl 17 154,79 Lt skolos priteisimo bei išspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą; sprendimo dalį, kuria priteistos palūkanos, pakeisti, nurodant visą priteistą sumą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovo A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui UAB „Corpus A“ (j.a.k. 125167563) 17 154,79 Lt (septyniolika tūkstančių šimtą penkiasdešimt keturis litus 59 centus) įsiskolinimo.

Iš atsakovo A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui UAB „Corpus A“ (j.a.k. 125167563) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23 993,99 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui UAB „Corpus A“ (j.a.k. 125167563) 11 255 (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt penkis) litus bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovo A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 184,75 Lt (šimtą aštuoniasdešimt keturis litus septyniasdešimt penkis centus) pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.