Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1568-903/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
A8.-1568-903/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01289-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1568-903/2018 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01289-2018-4
Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant Institucijos Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei J. G.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G. (V. G.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. (V. G.) 2018-10-10, Naujoji Uosto g. 23, Klaipėdoje, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už prekių bei eksporto dokumento MRN (duomenys neskelbtini) pateikimą Molo uosto postui, prekes į laivą (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį, pakrovė be muitinės leidimo. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Teismo posėdžio metu V. G. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino, labai gailėjosi dėl to, paaiškino, kad muitinės taisyklės jam yra žinomos, iki šiol tokių klaidų nebuvo padaręs, šią klaidą padarė dėl labai sunkios ir sudėtingos dienos, supratęs, kad pažeidė taisykles, iškart pranešė muitinei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be V. G. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2018-10-12 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose, tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai nedelsiant informuojama muitinė.

Taigi nekyla abejonių, jog V. G. 2018-10-10, Naujoji Uosto g. 23, Klaipėdoje, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už prekių bei eksporto dokumento MRN (duomenys neskelbtini) pateikimą Molo uosto postui, prekes į laivą (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį, pakrovė be muitinės leidimo. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sudėtį - muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių be muitinės pareigūno rašytinio leidimo.

V. G. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. G. teismo posėdžio metu iš esmės prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkto sankcijoje numatyta minimali bauda, nurodė, kad jo atlyginimas yra apie 1000 eurų, išlaiko dvi dukras, anksčiau muitinės taisyklių nėra pažeidęs.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nusižengimą padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, lėmusių išsiblaškymą, tokiais veiksmais realios žalos valstybei nepadarė, apie klaidą pats pranešė muitinei. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas V. G. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 210 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir jam paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti V. G. (V. G.), kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus