- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-324-812/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17175-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Daina Lisaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Išvadą teikia
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
- Advokatai
- Naglis Mėlinis
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui, išvadą teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. S. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
,
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Australijos Sandraugos piliečiu T. A. S.. Sudarydama santuoką, pareiškėja pasirinko sutuoktinio pavardę – S., tačiau santuokos sudarymo įraše nurodyta pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo – S. (paskutinė raidė „v“ vietoje „w“). Siekdama, kad jos pavardė būtų pakeista iš S. į S., pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyriui 2021-10-05 elektroniniu būdu pateikė atitinkamą prašymą. 2021-10-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyris pareiškėjai pateikė išvadą dėl pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (toliau ir – Išvada), nors Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, (toliau – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės) 23 punkto 2 dalyje numatyta galimybė tam tikrai atvejais vardus ir pavardes civilinės būklės aktų įrašuose rašyti juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietė pasirenka vyro – užsienio piliečio – pavardę, jos pasirinktos vyro – užsienio piliečio – pavardės santuokos sudarymo įraše rašymui taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus (Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkto 2 dalis), t. y., Lietuvos Respublikos pilietės pasirinkta vyro – užsienio piliečio – pavardė turi būti paraidžiui perrašoma lotyniško pagrindo rašmenimis iš vyro – užsienio piliečio – asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Pareiškėjos sutuoktinis – Australijos Sandraugos pilietis T. A. S. – yra verslininkas, kelių įmonių, įsteigtų Lietuvoje, Airijoje, JAV, akcininkas, valdymo organų narys, turintis leidimą gyventi Lietuvoje. Verslo ir asmeniniais reikalais pareiškėjos sutuoktinis nuolat keliauja. Esant skirtingoms sutuoktinių pavardėms (S. ir S.), pareiškėjai kyla problemų kartu su sutuoktiniu vykstant į šalis, kuriose taikomos griežtos imigracijos taisyklės (pvz., Australija) – pareiškėjai siekiant gauti vizą, tenka papildomai įrodinėti, jog pareiškėja iš tikrųjų yra T. A. S. sutuoktinė, versti į užsienio kalbą, apostilizuoti santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą ir t. t. Tokia situacija sukelia pareiškėjai rimtų nepatogumų, nepagrįstai riboja jos, kaip Australijos Sandraugos piliečio sutuoktinės, turimas teises, trukdo laisvai judėti, pažeidžia ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį, riboja privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, diskriminuoja šeimą. Pareiškėjai su sutuoktiniu susilaukus vaikų, papildomų problemų kils ir dėl skirtingų pareiškėjos ir jos vaikų pavardžių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio 2021 m. spalio 11 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrį pakeisti pareiškėjos pavardę iš S. į S. bei išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1-8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos pavardės keitimo į (duomenys neskelbtini) su „w“ privalėjo vadovautis aukščiau nurodytu reglamentavimu ir spręsti priešingai neturėjo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjai, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, negali būti daromos išimtys, kurias taikant ji galėtų nesilaikyti valstybės siekiamo kertinio tikslo - puoselėti ir saugoti valstybinę (lietuvių) kalbą, valstybinės kalbos reikalavimų, nepaisyti Lietuvos Respublikos teisės aktų. Pareiškėja taip pat nepagrįstai prašo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nors nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija ir priėmė pareiškėjai nepalankią išvadą dėl pavardės keitimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir tokia aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį. Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau ir – VLKK) pateikė išvadą, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę S. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami, bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. VLKK Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XHP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XIL1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. VLKK prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant VLKK atstovams, sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos pilietė M. J. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikoje, sudarė santuoką su Australijos Sandraugos piliečiu T. A. S. (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos sudarymo įraše nurodyta pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo – S., o pareiškėjos vyro – S.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio 2021 m. spalio 11 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyta netenkinti Lietuvos Respublikos pilietės M. J. (S.) prašymo pakeisti jos pavardę iš S. į S., kadangi pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba.
Pareiškėjai sudarius santuoką Lietuvos Respublikoje, ji registruojama Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka. Santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Taigi, civilinės būklės aktų įrašų rašyba atliekama tokia pačia tvarka kaip ir dokumentuose, tarp jų ir asmens dokumentuose.
Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr, 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punktą Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. šis teisės aktas neteks galios, kadangi 2022 m. sausio 18 d. priimtas ir 2022 m. sausio 26 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, nustatantis naujus asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus bei nustatantis, jog ankstesnis teisinis reglamentavimas netenka galios (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 1, 6 straipsniai).
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę. Taigi, naujas teisinis reguliavimas tam tikrais atvejais numato galimybę Lietuvos Respublikos piliečio pavardę rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
Nors sudarant santuoką ir šiuo metu minėtas teisinis reguliavimas nėra įsigaliojęs, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad galiojančios civilinės būklės aktų registravimo taisyklės expressis verbis (aiškiais žodžiais) neapibrėžia, kaip civilinės būklės aktų įrašuose turėtų būti rašoma Lietuvos Respublikos pilietės pavardė, kai Lietuvos Respublikos pilietė, sudariusi santuoką su užsienio valstybės piliečiu, pasirenka vyro (užsienio piliečio) pavardę. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietė pasirenka vyro – užsienio piliečio – pavardę, jos pasirinktos vyro – užsienio piliečio – pavardės santuokos sudarymo įraše rašymui taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, t. y. taikytinos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkto antroje dalyje nustatytos taisyklės. Priešingai aiškinant, susidarytų situacija, kai, registruojant ar įtraukiant į apskaitą civilinės būklės aktus, vienos šeimos narių, įskaitant ir vaikus, pavardės būtų rašomos pagal skirtingas taisykles ir galimai skirtingai, o tai neatitiktų šeimos vientisumo ir pagarbos šeimai principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja tiek pareiškime nurodė, tiek teismo posėdžiu metu patvirtino, kad dėl skirtingo sutuoktinių pavardės rašymo santuokos sudarymą liudijančiame įraše pareiškėja keliaujant ir užsienio valstybių institucijose yra priversta aiškintis dėl privataus ir šeimos gyvenimo aplinkybių, patiriamos papildomos išlaidos tam, jog į užsienio kalbą būtų išverstas ir apostilizuotas santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja dėl skirtingos sutuoktinių pavardės rašybos santuokos sudarymą liudijančiame įraše privataus ir šeimos gyvenimo srityje patiria nepatogumus, kas nesuderinama su pagarbos šeimai principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Dėl augančio santuokų su užsienio valstybių piliečiais skaičiaus poreikis užtikrinti vienodą sutuoktinių pavardės rašybą įvertintas ir VLKK išvadoje, nors VLKK vertinimu pareiškėjos prašymas rašyti pavardę S. prieštarautų galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams. Atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo sudarant civilinės būklės akto įrašą santuokos su užsienio valstybės piliečiu registravimo metu ir įsigaliosiantį naują teisinį reglamentavimą, pagal kurį sudaryta galimybė Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis pasirinkus sutuoktinio pavardę, spręstina, kad pareiškimas tenkintinas, panaikintina Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio 2021 m. spalio 11 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyris įpareigotinas pakeisti pareiškėjos pavardę iš S. į S. bei išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą (CK 3.313 straipsnio 2 dalis).
Dėl pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas
Pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą atlyginti jos patirtas 43 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas ir 1 493,60 Eur dydžio atstovavimo išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jeigu bylos šalių interesai nėra skirtingi, t. y. abi šalys siekia to paties procesinio rezultato byloje, pareikšdamos tokio paties turinio reikalavimus (prašymus) pateikiamuose teismui procesiniuose dokumentuose, o teismas priimamu procesiniu sprendimu tenkina šalių reikalavimus (prašymus), tokiais atvejais nėra bylą pralaimėjusios šalies, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas vienai šaliai iš kitos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes objektyviai nėra bylą pralaimėjusios šalies, iš kurios būtų nurodytu pagrindu priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).
Nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas skirtinga bylos baigtimi nenustatytas, nes suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir intereso atmesti pareiškėjos pareiškimą neišreiškė, nurodė pareiškėjos prašymo pakeisti jos pavardės po santuokos sudarymo rašybą santuokos sudarymo įrašą liudijančiame išraše atmetimo priežastis. Atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti santuokos sudarymo įrašą liudijančiame išraše nurodytą pareiškėjos pavardę po santuokos sudarymo iš S. į S., dėl kurio pareiškėjai teko kreiptis į teismą, buvo grindžiamas galiojančiu teisiniu reguliavimu, todėl teisinio reguliavimo pokyčiai, įsigaliosiantys nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir sudarę pagrindą teismui tenkinti pareiškėjos prašymą, negali būti vertinami kaip patvirtinantys Kauno miesto savivaldybės administracijos interesų priešingumą pareiškėjos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš byloje dalyvaujančių asmenų valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 516straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio 2021 m. spalio 11 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrį, civilinės metrikacijos įstaigos kodas 19000, pakeisti pareiškėjos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę po santuokos iš S. į S. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje Kaune sudarytos santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendime nurodytai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka pakeistų civilinės būklės akto įrašą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.