- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 1-980-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11874-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11874-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
jis, 2019 m. kovo 23 d., apie 08 val. 20 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu nukentėjusiajai L. F. tyčia, dešiniu delnu sudavė du smūgius į kairįjį skruostą, tuo nukentėjusiajai L. F. padarydamas kairiojo skruosto sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog L. F. sudavė du smūgius į veidą, dabar mano, kad dėl susijaudinimo jis to neprisimena, nes tikrai jam labai buvo skaudu, kad L. F. jį varo iš namų, kad užpyko dėl to, kad išgėrė alkoholio su jos tėvu. Šiai dienai L. F. jau gyvena su kitu vyru, jis gyvena su savo tėvais, mano kažkokių nesutarimų daugiau su ja nebus, daugiau jam neteks žemintis prieš ją. Dėl tokio savo poelgio jis tikrai nuoširdžiai gailisi, tikrai nėra smurtautojas, įvyko taip, kaip įvyko (b. l. 84-85, 89).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji L. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. G. yra buvęs jos sugyventinis, gyveno kartu apie 2 metus. Gyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu jie viskuo dalinosi, vedė bendrą ūkinė veiklą. Prieš maždaug 2-3 mėnesius jie išsiskyrė ir kartu pradėjo nebegyventi. Išsiskyrė, nes jis buvo labai pavydus, agresyvus, nesivaldantis. Bijojo dėl savęs ir dėl savo vaikų. Jis nenorėjo jos palikti ir visiems jos pavydėjo. 2019 m. kovo 23 d., apie 08 val. 20 min., į jos namus (duomenys neskelbtini) atėjo buvęs sugyventinis R. G.. Būdamas buto koridoriuje jis liepė jai atiduoti jo daiktus, ji jam atnešė kelis drabužius ir liepė eiti iš buto. Tada jis pradėjo konfliktuoti, rėkti ant jos, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji jam liepė neįžeidinėti, tada jis ištaręs žodžius: „tau maža?“, dešinės rankos delnu koridoriuje vieną kartą sudavė jai į veido kairį skruostą. Iš kito kambario atėjusi jos draugė G. O. jam liepė apsiraminti ir po šių jos žodžių jis atsisuko į ją ir dar kartą dešinės rankos delnu sudavė į tą patį skruostą. Po smūgio jis pabėgo iš buto. Jai labai skaudėjo, apsvaigo galva, pradėjo labai prastai jaustis. Vėliau Ukmergės policijos pareigūnai ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, ten gydytojai L. F. nustatė kairio skruosto paraudimą ir patinimą (b. l. 36-37).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. F. parodė, kad 2019 m. kovo 23 d., apie 08 val. 20 min., ji R. G. įsileido į butą tik norėdama jam atiduoti kelis likusius daiktus, ji norėjo jam į laiptinę išnešti daiktus, bet jis tarpduryje ją stumtelėjo ir įėjo į jos butą. Įėjęs į butą R. G. ją įžeidinėjo visokiais necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais, kai ji jam liepė jos neįžeidinėti, jis jai vieną kartą dešiniu delnu trenkė į kairįjį skruostą, tuo metu jos draugė buvo kambaryje, kai išgirdusi triukšmą ji atėjo į koridorių, R. G. pamatęs L. F. draugę, L. F. dar kartą dešiniu delnu sudavė į tą patį skruostą. Jai nuo jo suduotų smūgių tikrai labai skaudėjo kairį skruostą (b. l. 51-52).
Liudytoja G. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. kovo 22 d., apie 18 val. 00 min., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas savo draugę L. F.. Ji namuose buvo su savo vaikais. 2019 m. kovo 23 d. ryte apie 8 val. 00 min. išgirdo bute konfliktą, ji tuo metu gulėjo lovoje, kambaryje. Atsikėlusi iš lovos ji išgirdo moteriško balso žodžius: „tu manęs čia nedaužysi“. Nuėjusi koridoriuje pamatė stovinčią savo draugę L. F.. Toliau virtuvėje prie stalo stovėjo R. G.. Ji jam pasakė imk ir eik iš čia. Jis toliau rinkosi iš šaldytuvo savo daiktus, bei pradėjo vėl konfliktuoti su L. F.. Jai matant ir būnant virtuvėje jis (R. G.) priėjo prie L. F. ir vieną kartą dešiniu delnu sudavė jai į veidą, kairį skruostą (b. l. 55).
Iš akistatos protokolo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. akistatos su R. G. metu, liudytoja G. O. patvirtino savo parodymus (b. l. 58-60).
Iš 2019 m. kovo 23 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja (L. F.) pranešė, kad 2019 m. kovo 23 d., apie 08 val. 20 min., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo pranešėjos buvęs sugyventinis R. G., kuris, būdamas koridoriuje, liepė pranešėjai atiduoti jo daiktus, pradėjo konfliktuoti, vadinti pranešėją necenzūriniais žodžiais. Pranešėjai liepus R. G. jos neįžeidinėti, R. G. dešinės rankos delnu koridoriuje vieną kartą sudavė pranešėjai (L. F.) į veido kairį skruostą. Po šio įvykio, į koridorių atėjusi L. F. draugė G. O., liepė R. G. apsiraminti, po šių žodžių R. G. vėl atsisuko į pranešėją ir dar kartą dešinės rankos delnu sudavė pranešėjai į tą patį skruostą. Po smūgio R. G. pabėgo iš buto. Pranešėja juto fizinį skausmą, jai apsvaigo galva, pradėjo blogai jaustis (b. l. 1-3).
Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019 m. kovo 23 d. apžiūrėjus įvykio vietą, esančią Kalvelių g. 9-17, Dainavos k., Dainavos sen., Ukmergės r. sav., nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nepaimta (b. l. 22-23, 24-29).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas apžiūrėjęs L. F. gydytojo įrašą apie 2019 m. kovo 23 d. apžiūrą nustatė, kad L. F. padarytas kairiojo skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir paraudimu, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30-33).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis R. G. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – buvusią sugyventinę L. F. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 120-121, 122-125).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 106), baustas administracine tvarka (b. 107-109), dirbantis (b. l. 118), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimo nustatyta, kad R. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 23 d. 09 val. 25 min. iki 2019 m. kovo 25 d. 08 val. 57 min., t. y. dvi laikino sulaikymo dienos (b. l. 90-91), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimu R. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 103-105).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 35-36).
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti R. G. sulaikymą nuo 2019 m. kovo 23 d. 09 val. 25 min. iki 2019 m. kovo 25 d. 08 val. 57 min. (dvi laikino sulaikymo dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.