- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-420-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- H. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-420-278/2017
Teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01031-2016-9
2017 m. birželio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-504/2017 pagal ieškovo H. M. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas H. M. prašė teismo priteisti iš atsakovo D. K. 1 563,94 Eur skolos, 281,50 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013-07-05 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta pinigų paskolos sutartis, kuria atsakovas D. K. gavo 1 563,94 Eur (5 400 Lt) ir įsipareigojo šią paskolą grąžinti iki 2014-02-04. Be to, sutarties 4.1 punktu D. K. įsipareigojo laiku negrąžinus paskolos mokėti 0,1 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Sutarties 5.1 punkte nurodė, kad paskolos grąžinimą užtikrina laiduodamas savo ir šeimos turtu. Teigė, jog D. K. savo įsipareigojimų pagal 2013-07-05 pinigų paskolos sutartį neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino.
4. Teismas nustatė, kad 2013-07-05 paskolos sutartimi H. M. atsakovui D. K. perdavė 5 400 Lt, o pastarasis įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis, t. y. iki 2014-02-04 (3.1 p.). Pagal sutarties 4.1 punktą, laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas privalo mokėti 0,1 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Nurodė, kad sutarties originalo viršuje, lapo kampe yra parašyta „Apmokėta 2014-05-08 5 400 Lt“, įrašas apibrauktas. Atsakovas nurodė, kad jis šį įrašą įrašė sutartyje po to, kai 2014-05-08 žmona pranešė, jog ji skolą H. M. grąžino.
Atsiliepimas
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo paaiškinimai apie skolą nėra nuoseklūs, atsiliepime teigiama, kad skolą grąžino V. D., teismo posėdyje nurodė, kad žmona pinigus grąžino pačiam H. M.. Nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo dukra J. V. 2014 m. balandžio mėnesį gavo pinigus už parduotus gyvulius, tačiau nepateikti jokie įrodymai apie tai, kad pinigai būtų buvę perduoti tėvui, t. y. atsakovui, skolos padengimui. Nustatė, kad liudytojas G. S. nurodė visiškai kitas aplinkybes (nei, kad buvo teigusi A. K.), kad jis girdėjo, jog H. M. prisipažino vieną kartą iš jos gavęs pinigus. Teismas vertino, jog liudytojos J. V., A. K. yra artimiausi atsakovui asmenys, kartu dirbantys ūkyje, į jų suinteresuotumą bylos baigtimi bei darė išvadą, kad vadovautis tik jų parodymais, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių skolos pagal sutartį grąžinimą, nėra pagrindo. Darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas skolos nėra grąžinęs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-01-30 sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad ieškinio pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės buvo susijusios su paskolos teisiniais santykiais, o teismo posėdyje ieškovas paaiškino ir prašė priteisti 1 563 Eur skolą tuo pagrindu, kad pagal 2013-07-05 važtaraštį Nr. 4 pardavė jam 10 tonų avižų – pelėžirnių mišinį, kas laikytina pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais. Apelianto manymu, tai yra esminis ieškinio trūkumas, nes jam nebuvo suteikta teisė žinoti apie reiškiamą reikalavimą ir atsikirsti į jį, t. y. nebuvo aišku, kokio sandorio pagrindu ieškovas reikalauja priteisti pinigus. Teigia, jog ieškovui netinkamai vykdant pareigą suformuluoti ieškinio pagrindą bei pateikti visus turimus įrodymus, o teismui nesiėmus priemonių, kad ieškinio pagrindas būtų patikslintas, buvo pažeisti lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.
8. Teigia, jog tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti 1 563,94 Eur skolą, teismas turėjo nustatyti šios sumos perdavimą jo nuosavybėn bei įsipareigojimą tokią pat pinigų sumą grąžinti ieškovui. Konstatuodamas, jog jis negrąžino pinigų pagal 2013-07-05 paskolos sutartį, nesant įrodymų, jog pinigai pagal šią sutartį buvo perduoti, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Įrodyti pinigų perdavimo faktą pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turėjo paskolos davėjas (ieškovas). Pinigų perdavimo faktą ieškovas neigė, todėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o ieškinys turėjo būti atmestas. Be to, ieškovui įrodinėjant pirkimo – pardavimo teisinius santykius, teismas turėjo nustatyti jų perdavimo faktą. Šiuo atveju jis nuosekliai nuo pat bylos nagrinėjimo teisme neigė pirkęs mišinį iš ieškovo. Nesant įrodymų apie prekės perdavimo faktą, jam nekyla pareiga atsiskaityti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas H. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog, nors šalys nurodo skirtingas sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovas neginčija, kad sutarties pasirašymo metu pripažino esant 5 400 Lt skolą ir prisiėmė įsipareigojimą grąžinti šią sumą pagal jų sutartyje nurodytas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
13. Bylos duomenimis, ieškovas H. M., prašydamas priteisti iš atsakovo D. K. 1 563,94 Eur skolą, 281,50 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, ieškinio reikalavimą grindė paskolos sutartimi. Teismui pateikė 2013-07-05 pinigų paskolos sutartį, kurios 2.1 punkte nurodyta, jog kreditorius perduoda paskolos gavėjui 5 400 Lt sumą, toliau vadinamą paskola, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Minėta paskolos sutartis pasirašyta ieškovo ir atsakovo D. K. (b. l. 4).
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, konstatavo, jog labiau tikėtina, kad atsakovas D. K. ieškovui H. M. skolos pagal sutartį nėra grąžinęs. Apeliantas D. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad jam nebuvo aišku, kokio sandorio pagrindu ieškovas reikalauja priteisti pinigus, t. y. ar pagal ieškinio pagrindu nurodytas faktines aplinkybes, kurios buvo susijusios su paskolos teisiniais santykiais, ar kaip teismo posėdyje paaiškino ir prašė priteisti iš jo skolą tuo pagrindu, kad pagal 2013-07-05 važtaraštį Nr. 4 pardavė jam, atsakovui, 10 tonų avižų – pelėžirnių mišinį, kas laikytina pirkimo – pardavimo teisiniais santykiais. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo nustatyti 1 563 Eur (5 400 Lt) perdavimą jo nuosavybėn bei jo įsipareigojimą tokią pat pinigų sumą grąžinti ieškovui.
15. Iš ieškovo H. M. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, jog jis, 2013-07-05, atsakovui D. K. pardavė 10 t grūdų mišinio, kurio vertė 5 400 Lt (1 563,94 Eur). Atsakovui neturint lėšų apmokėti už grūdų mišinį, skolos sumai D. K. pasirašė pinigų paskolos sutartį. Teigė, jog gryni pinigai atsakovui nebuvo perduoti, tačiau D. K. skolos už mišinį jam nėra grąžinęs. D. K. teismui nurodė, kad jis iš ieškovo skolinosi pinigus apyvartinėms lėšoms, juos gavęs pasirašė paskolos sutartyje, tačiau 2014-05-08 pinigus grąžino.
16. Nors atsakovas teigia, jog 2013-07-05 iš H. M. jis pasiskolino 5 400 Lt ir ši suma jam buvo perduota, o grūdus yra pirkęs iš ieškovo uošvio V. D., tačiau byloje apklaustas liudytojas V. D. nurodė, kad jis ir D. K., kaip ekologinių ūkių savininkai, bendradarbiavo ilgą laiką, tačiau 10 t grūdų mišinį D. K. pardavė H. M.. Be to, nurodė, kad jo patarimu buvo paruošta pinigų paskolos sutartis, jeigu pirkėjas neturėtų pinigų, apmokėjimui už mišinį. Aplinkybei, kad apeliantui buvo parduotas grūdų mišinys, patvirtina teismui pateiktas 2013-07-05 važtaraštis Nr. 4, iš kurio matyti, jog H. M. pardavė D. K. grūdų mišinį (b. l. 50). Be to, aplinkybę, jog H. M. paruošė 10 tonų grūdų mišinio parduoti D. K., teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas J. B.. D. K. neigia pirkęs grūdų mišinį iš ieškovo, teigdamas, kad jo ūkis yra ekologinis, skirtingai nei ieškovo.
17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, jog D. K. prašymu nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, nes parduoti mišinio grūdai nebuvo ekologiški, todėl įvertinus bylos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. K. pasirašyta pinigų paskolos sutartis suteikė ieškovui garantiją, kad D. K. grąžins skolą, atsiradusią pagal pirkimo-pardavimo sandorį, o jei sutartu laiku negrąžins, ieškovas pinigų paskolos sutarties pagrindu galės skolą iš jo išsiieškoti (CK 6.70 str., 6.314 str. 5 d., 6.344 str. 1-2 d.). Konstatuotina, jog sudaryta pinigų paskolos sutartis atliko pirkimo-pardavimo sandoriumi atsiradusios skolos grąžinimo (sutartinės prievolės įvykdymo) užtikrinimo funkciją. Apeliantas neginčija sudarytos sutarties, pripažįsta, jog sutarties pasirašymo metu jis ieškovui buvo skolingas 5 400 Lt (1 563,94 Eur) ir įsipareigojo grąžinti skolą, o laiku negrąžinus skolos, mokėti 0,1 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau teigia, jog skola yra grąžinta. Šiam teiginiui patvirtinti, pirmosios instancijos teismui D. K. pateikė jo turimą paskolos sutarties egzempliorių, kuriame pažymėta, jog „apmokėta 2014-05-08, 5 400 Lt“ (b. l. 25). Be to, kad skola yra grąžinta teismui tvirtino ir atsakovo sutuoktinė A. K..
18. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).
19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, į tai, kad D. K. paaiškinimai grąžinus skolą nėra nuoseklūs, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik tą aplinkybę, kad jo dukra J. V. 2014 m. balandžio mėnesį turėjo lėšų, tačiau nėra duomenų apie tai, kad piniginės lėšos buvo perduotos D. K., jo 2013-07-05 skolos H. M. padengimui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. K. teismui pateikta turima pinigų paskolos sutartis, kurioje yra paties D. K. įrašas apie paskolos sutartyje nurodytos sumos grąžinimą, neįrodo, jog realiai skola ieškovui buvo grąžinta, nes įrašas galėjo būti padarytas bet kuriuo metu. Be to, grąžinus skolą, apeliantas nereikalavo, jog H. M. jam grąžintų turimą sutartį, kas įrodytų, jog skola yra grąžinti. Kitų neginčijamų duomenų apie skolos grąžinimą, išskyrus apelianto sutuoktinės teiginius, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, D. K. teismui nepateikė. Iš apeliacinio skundo matyti, kad iš ieškovo H. M. apeliantas apyvartinėms lėšoms yra skolinęsis keletą kartų, todėl neatmestina, kad A. K. teiginiai, jog skolą H. M. yra grąžinę nereiškia, jog kalbama apie 2013-07-05 skolos grąžinimą. Dėl paminėtų motyvų konstatuoti, jog apeliantas skolą H. M., kurios grąžinimas garantuotas pinigų paskolos sutartimi, yra grąžinęs, pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo (CPK 178 str.).
20. Apeliantas teigia, jog ieškinio pagrindu buvo nurodytas faktinės aplinkybės, susijusios su paskolos teisiniais santykiai, o bylos nagrinėjimo metu ieškovas H. M. nurodė kitas skolos atsiradimo aplinkybes, todėl jis negalėjo tinkamai atsikirsti į reiškiamą reikalavimą. Sutiktina, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės ir bylos nagrinėjimo metu ieškovo duoti paaiškinimai apie D. K. skolos atsiradimą skiriasi, tačiau tai nekeičia paties esminio fakto, jog atsakovas yra skolingas H. M.. Įvertintina, jog D. K. dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, todėl turėjo galimybę pasiruošti atsikirtimams į ieškovo nurodytas aplinkybes. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad byloje įrodyta, jog grūdų mišinys, kurio vertė 5 400 Lt, apeliantui buvo realiai perduotas ir už jį nėra sumokėta (CK 6.305 str. 1 d., CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu D. K. šios aplinkybės iš esmės neginčijo, nurodė, kad jį ir ieškovo uošvį V. D. siejo ilgalaikiai ūkio verslo santykiai, nes abiejų ūkiai yra ekologiniai, todėl grūdus jis pirkdavo iš V. D., tačiau nepaneigta, jog 2013-07-05 V. D. grūdų mišinio neturėjo ir jį D. K. pardavė H. M.. Minėtų aplinkybių apeliantas nenuginčijo.
21. Kaip minėta, įstatymas nustato, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais bei nesuteikiant jokiems įrodymams, išskyrus CPK nustatytas išimtis, iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Galutinis įrodinėjimo tikslas yra nustatyti objektyvią tiesą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas darė pagrįstą išvadą, jog 2013-07-05 skola H. M. nėra grąžinta, todėl teigti, jog nebuvo pasiektas teisingas materialinio ginčo rezultatas, nėra pagrindo. Dėl paminėto, apeliacinis skundas atmestinas.
22. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą H. M. sumokėjo 450 Eur (b. l. 91, 92). Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo D. K. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) H. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.