- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 2-38-504/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Ieškovas
- H. M.
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė, Jonas Stankevičius
- Kategorijos
- 2.5.29.3Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovui H. M., ieškovo atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, atsakovui D. K., atsakovo atstovui advokatui Irmantui Ruželei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo H. M. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje (b.l.13-14) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp jo, paskolos davėjo kreditoriaus H. M. ir paskolos gavėjo D. K. buvo sudaryta pinigų paskolos sutartis, kuria paskolos gavėjas atsakovas D. K. gavo 5400 litų (1563,94 Eur) ir įsipareigojo šią paskolą grąžinti iki (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1, 3.1 p.).
Pagal sutarties 4,1 p. atsakovas įsipareigojo laiku negrąžinus paskolos mokėti 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Sutarties 5,1 p atsakovas paskolos grąžinimo užtikrinimui dar laidavo savo ir šeimos turtu.
Iki šiol atsakovas savo įsipareigojimų pagal (duomenys neskelbtini) pinigų paskolos sutartį neįvykdė ir pinigų ieškovui nesumokėjo.
LR CK 6.260 str. nurodo, „laikoma, kad skolininkas praleido terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytą terminą”. Pagal 6.210 str. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Vadovaudasis išdėstytu bei LR CK 6.873 str. LR CPK 135 str., teismo prašo:
iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo H. M. naudai priteisti
1563,94 Eur skolos, 281,50 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) pasirašė, kadangi atsakovas iš karto negalėjo atsiskaityti už jam nuvežtą avižų-pelėžirnių mišinį. Nurodė, kad jo uošvio V. D. ir D. K. ūkiai yra ekologiniai. Uošvis jam pasakė, kad reikia nuvežti D. K. grūdų, ir pasirašyti paskolos sutartį. Jis nuvežė 10 tonų savų grūdų mišinio, tačiau jo ūkis ne ekologinis, tad jokių sąskaitų – faktūrų nerašė. Tam, kad apmokėtų už nuvežtus grūdus, pasirašė 2013-07-05 paskolos sutartį. Jam pinigų, nurodytų sutartyje, atsakovas nesumokėjo. Jam taip pat nežinoma, kad pinigus būtų perdavęs V. D.. Prašo teismą ieškinį patenkinti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovo reikalaujamą skolą pagal (duomenys neskelbtini) pinigų paskolos sutartį ieškovui grąžino (duomenys neskelbtini). Skolą ieškovo uošviui V. D. grąžino jo, ieškovo, žmona A. K.. Jį su ieškovo uošviu V. D. siejo ilgalaikiai ūkio verslo santykiai - iš V. D. (duomenys neskelbtini) m. pirkdavo grūdus. Nurodo, kad tinkamą prievolės įvykdymą patvirtina ant pinigų paskolos sutarties originalo padaryta žyma, kad pagal šią sutartį skola ieškovui sumokėta, bei aplinkybė, kad ieškovas tik praėjus daugiau nei dvejiems metams kreipėsi į teismą dėl paskolos grąžinimio ir delspinigių priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sutartį, kurią pasirašė jis ir H. M., atvežė V. D.. Jam sutartyje nurodyta suma buvo reikalinga apyvartinėm lėšom. Kodėl Sutartį pasirašė H. M., o ne V. D., negali pasakyti.
Ūkyje buvo sunki padėtis, o V. D. reikalavo pinigų pagal pasirašytą su H. M. sutartį, tad (duomenys neskelbtini) mėn. buvo išbrokuotos karvės. Pinigai už brokuotus gyvulius buvo paimti iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis buvo (duomenys neskelbtini). Jam paskambino žmona A. K. ir pasakė, kad atvažiavo H. M. ir jam atidavė 5400 Lt ( 1563,94 Eur). Pasakė, kad jis užvažiuotų į (duomenys neskelbtini), kur yra visi apskaitos dokumentai. H. M. nepasirašė dėl pinigų gavimo, tad jis ant sutarties kampe užrašė, kad paskola apmokėta (duomenys neskelbtini). Apibraukė. Neigia, kad sutartį (duomenys neskelbtini) pasirašė gavęs iš H. M. grūdus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovas ieškinį grindžia (duomenys neskelbtini) d. pinigų paskolos sutartimi ( toliau – Sutartis), kurioje nurodyta, kad H. M. paskolos gavėjui D. K. perduoda 5400 (penkis tūkstančius keturis šimtus) litų, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą Sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Paskola suteikiama 6 mėn. laikotarpiui ir turi būti grąžinta iki (duomenys neskelbtini) (3.1p.). Sutarties 4.1p. nurodyta, kad laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas privalo mokėti 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartis pasirašyta kreditoriaus H. M. ir paskolos gavėjo D. K..
Nors šalys nurodo skirtingas Sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovas neginčija, kad Sutarties pasirašymo metu ( kaip atsakovas pats nurodė, trūkstant jam apyvartinių lėšų) pripažino esant 5400 Lt skolą H. M. ir prisiėmė įsipareigojimą grąžinti 5400 Lt (1563,94 Eur) skolą ieškovui pagal jų sutartyje nurodytas sąlygas.
Įstatymu nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. l d.).
Atsakovas su ieškiniu nesutinka teigdamas, kad skolą 5400 Lt (1563,94 Eur ) ieškovui grąžino (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad H. M. gavęs pinigus jokio tai patvirtinančio dokumento nepasirašė. Atsiliepime D. K. buvo nurodęs, kad pinigus pagal Sutartį grąžino jo žmona ieškovo uošviui V. D., tačiau teismo posėdyje nurodė, kad tai nurodydamas apsiriko – pinigai buvo atiduoti H. M..
H. M. teigia, kad pinigų jam pagal (duomenys neskelbtini) sutartį nieks negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
CK 1.93 str. 2d. nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Teismas, atsižvelgdamas į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas aplinkybes, į tai, kad abi šalys savo argumentus grindžia ir liudytojų parodymais, teismas laiko, kad šiuo atveju CK 1.93str. 2d. normos taikymas, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, tad jos netaiko.
Atsakovas jo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė Sutarties originalą (b.l.25), D. K. skolų tiekėjams ir rangovams sąrašą už laikotarpį (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (b.l.26), PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ( b.l.57,58,59,60) bei J. V. Kasos knygos už 2014m. kopiją (b.l.61-63).
Sutarties originalo viršuje, lapo kampe yra parašyta „Apmokėta (duomenys neskelbtini) 5400 Lt“, įrašas apibrauktas (b.l.25). Kaip nurodo atsakovas, jis šį įrašą įrašė Sutartyje po to, kai 2014-05-08 žmona pranešė, kad jinai skolą 5400 Lt grąžino H. M.. Šią aplinkybę teismo posėdyje A. K. patvirtino, nurodydama, kad kai surinko pinigus, paskambino H. M.. H. atidavė pinigus „be antspaudo ant sutarties“. Tad savo vyrui, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jis pats “ant sutarties uždėtų spaudą“.
Aplinkybei, kad tuo laiku jie pinigų skolai grąžinti turėjo, patvirtinti, atsakovas pateikė PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , iš kurios matyti, kad pirkėjas (duomenys neskelbtini) iš pardavėjo J. V. nupirko dvi karves, kurių bendra kaina su PVM yra 4038,50 Lt. Pinigai išmokėti (duomenys neskelbtini) (kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad J. V. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pardavė dvi karves, už kurias jai buvo sumokėta 4606 Lt (b.l.59,60). J. V. Kasos knygoje už (duomenys neskelbtini), grafoje „pajamos“, yra įrašytos sumos 4038,50 Lt, ir 4606,23 Lt, gautos atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie šių lėšų panaudojimą kasos knygoje nėra (b.l.61-63).
Liudytoja. E. R., dirbanti D. K. ūkyje fermos vedėja, parodė, kad kai D. K. gavo pranešimą, kad V. D. nesumokėjo pinigų, atsiminė, kad buvo momentas, kai klausė jos ar nėra gyvulių išvežimui. Sakė, kad reikia skolos padengimui. Tai buvo (duomenys neskelbtini) mėn. Buvo išvežti gyvuliai pardavimui, už kuriuos gauta apie 6000 Lt iš (duomenys neskelbtini). Kaip buvo išleisti pinigai, jai nežinoma.
Liudytoja J. V. parodė, kad ji su tėčiu D. K. ūkininkauja toje pačioje vietoje. Jų ūkio turtas atskirtas, tačiau gautos lėšos grynais pinigais padėtos vienoje vietoje, jas naudoja bendrai ir skolinimo sutarčių nerašo. Pinigai už jos parduotus gyvulius panaudoti H. M. skolai padengti.
Liudytoja A. K., atsakovo sutuoktinė, taip pat nurodė, kad skolos grąžinimui pinigai buvo surinkti realizavus gyvulius. Ji taip pat nurodė, kad 2014 m. vasarą V. D. pradėjo reikalauti grąžinti pinigus pagal Sutartį. Buvo atvažiavę aiškintis. H. M. tylėjo, sėdėjo mašinoje. Ji pasilenkė prie H. ir paklausė, kiek kartų jis iš jos ėmė pinigus. Jis atsakė, kad vieną kartą. Tai įrodo, kad skolą grąžino. Tai girdėjo ir pas juos dirbantis G. S..
Liudytojas V. D. nurodė, kad su žentu H. M. vieną kartą buvo nuvažiavęs pas K. dėl pinigų grąžinimo pagal Sutartį. Kalbėjosi kieme. Tuo metu A. K. sakė, kad neturi pinigų. Žadėjo skolą atlyginti. Negirdėjo, kad būtų duoti pinigai H. M..
Liudytojas G. S. patvirtino, kad tvarkant A. K. kiemą, atvažiavo į kiemą mašina. Išlipo vyras ir pradėjo aiškintis su A. K. dėl kažkokių pinigų. Tačiau nurodė, kad po to A. K. klausė mašinoje sėdinčio asmens, ar tas, pirmas žmogus, išlipęs iš mašinos, senukas, ėmė pinigus. Ir jis girdėjo, kad sėdintis mašinoje asmuo pasakė, kad taip, tas kitas asmuo, kuris buvo išlipęs iš mašinos, paėmė pinigus vieną kartą. Tai liudytojas patvirtino net tris sykius, atsakydamas į šalių jam užduodamus klausimus.
Taigi liudytojas nepatvirtino A. K. nurodytos aplinkybės, jog girdėjo, kad žmogus, sėdėjęs mašinoje (H. M.) būtų prisipažinęs paėmęs pinigus iš A. K., t. y. atsakovo sutuoktinės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2002; 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2004).
Įvertinus byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, tai, kad atsakovo paaiškinimai šioje byloje nėra nuoseklūs ( atsiliepime teigiama, kad skolą grąžino V. D., teismo posėdyje nurodo, kad žmona pinigus grąžino pačiam H. M.), pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik tą aplinkybę, kad atsakovo dukra J. V. (duomenys neskelbtini) mėn. gavo pinigus už parduotus gyvulius, tačiau nėra duomenų apie tai, kad pinigai būtų buvę perduoti tėvui, t. y. atsakovui skolos padengimui, liudytojas G. S. nurodė visiškai kitas aplinkybes, nei kad buvo teigusi A. K., kad jis girdėjo, jog H. M. prisipažino vieną kartą iš jos gavęs pinigus, tai , kad liudytojos J. V., A. K. yra artimiausi atsakovui asmenys, kartu dirbantys ūkyje, į jų suinteresuotumą šios bylos baigtimi, tad remiantis tik jų parodymais, ir nesant kitų įrodymų, patvirtinančių skolos pagal sutartį, grąžinimą, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas ieškovui skolos pagal Sutartį nėra grąžinęs.
Esant nurodytam, ieškinys tenkintinas. Iš atsakovo ieškovui priteistina pagal Sutartį negrąžinta 1563,94 Eur skolą, ir 0,1 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą uždelstą dieną ( Sutarties 4.1 p), kas už 180 dienų sudaro 281,50 Eur ( CK 6.38str., 6.71str. 1.125str.5d.1p., 6.258str.1d.).
Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016m. rugpjūčio 19d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210str.2d., 6.37str. 2d., 6.258str.).
Ieškovo turėtas išlaidas sudaro 51,25 Eur žyminio mokesčio ( 2016-08-16 mokėjimo nurodymas Nr. 464, b.l.2, ir 2016-09-06 mokėjimo nurodymas Nr. 475, b.l.15), ir 600 Eur išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti (2016-09-06 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 187. B.l.16).
CPK 93str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, tad tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 651,25 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2,18 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 263-265, 268str. 5d., 270str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1563,94 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 94 ct) skolos, 281,50Eur ( du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) delspinigių, bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-08-019, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 651,25 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.