Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstoliui A. S., Danske Bank A/S Lietuvos filialui, J. M. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-14 nutartimi V. P. iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantas 2016-08-26 Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl administratoriaus pakeitimo ir patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, juo pareiškėjas teismo prašo bankroto administratorę UAB „Atenergo“ pakeisti bankroto administratoriumi J. G. bei patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo klausimą, taip pat ir fizinio asmens mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas (FABĮ 8 str., 14 str.). Šiais klausimais pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2016-05-10 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas nesprendžia bankrutuojančio fizinio asmens pateiktų prašymų, susijusių su administratoriaus atstatydinimu bei patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo 2016-08-26 pateiktą prašymą bei kartu su juo pateiktus dokumentus atsisako priimti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad priimdamas nutartį nutraukti bankroto bylą pirmosios instancijos teismas apribojo jo galimybes pašalinti teismo nutartyje nurodytus mokumo atkūrimo plano projekto trūkumus ir pakartotinai pateikti patikslintą plano projektą svarstyti kreditorių susirinkime. Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas nutraukti bankroto bylą buvo skubotas ir pažeidė bankrutuojančio asmens teises. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. FABĮ 7 str. ir 8 str. nustato fizinio asmens mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus bei reglamentuoja šio plano tvirtinimo procedūrą. Bankroto administratorius, gavęs bankrutuojančio fizinio asmens parengtą plano projektą, parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). Jei kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, planas teikiamas teismui tvirtinti. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016-03-29 buvo sušauktas pirmasis V. P. kreditorių susirinkimas, kurio metu 91,84 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos turintis kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė pareiškėjo pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2016-03-23 rašte nurodė, kad plano projekte nebuvo numatyta jokių realių bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo priemonių, nėra aiški pareiškėjui reikalingų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma, nenurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai siekiant sumažinti jo patiriamas išlaidas, plane numatyta per didelė administravimo išlaidų suma, o pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas pažeidžia kreditorių teises. Iš 2016-03-29 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog plano projektas buvo grąžintas pareiškėjui tikslinti pagal kreditorių pastabas ir pasiūlymus. Byloje nustatyta, kad 2016-04-21 įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai vėl nepritarė pareiškėjo pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė iš esmės analogiškas nepritarimo patikslintam plano projektui priežastis, kaip ir pirmajame kreditorių susirinkime. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad išanalizavęs patikslintą plano projektą, teismas pritarė kreditorių argumentams dėl plano neatitikimo FABĮ 7 str. nuostatoms ir dėl to nutarė šio plano netvirtinti. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė naujų plano projekto trūkumų, apie kuriuos pareiškėjui nebūtų žinoma iš kreditorių susirinkimų medžiagos. Dėl to nepagrįstu laikytinas apelianto skundo argumentas, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pašalinti teismo nurodytus plano projekto trūkumus. Akivaizdu, kad pareiškėjas tokią teisę turėjo tikslindamas plano projektą ir pakartotinai teikdamas jį svarstyti 2016-04-21 kreditorių susirinkimui. Pažymėtina, jog teismui pripažinus, kad plano projektas neatitinka įstatymo reikalavimų ir pakartotinis kreditorių susirinkimas pagrįstai atsisakė šiam planui pritarti, teismas neprivalėjo grąžinti planą pareiškėjui dar kartą tikslinti ir turėjo teisę nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikdamas teismui tvirtinti planą, kuriam du kartus dėl tų pačių priežasčių nepritarė kreditorių susirinkimas, bankrutuojantis asmuo kartu prisiėmė riziką, jog teismas gali sutikti su kreditorių argumentais ir netvirtinti pateikto plano bei bankroto bylą nutraukti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepatvirtinęs pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė fizinio asmens bankroto bylą.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neieško kito darbo ir nededa pastangų didesnėms pajamoms gauti. Apeliantas paaiškino, jog nuolat domisi darbo skelbimais, tačiau rasti geriau apmokamą darbą jam yra sudėtinga. Be to, siekdamas sumažinti savo išlaidas, pareiškėjas išsikėlė gyventi pas mamą, taip pat susitarė dėl mažesnio išlaikymo dydžio savo nepilnamečiams vaikams, todėl teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti kaip pareiškėjo siekį pagerinti savo turtinę padėtį ir atkurti savo mokumą. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti. FABĮ 7 str. 1 d. 5 p. yra numatytas reikalavimas plane nurodyti priemones, skirtas fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, patvirtinančios maksimalias asmens pastangas atkurti savo mokumą ir užtikrinti maksimalų jo kreditorių interesų patenkinimą.

Nagrinėjamu atveju plano 7 dalyje nurodoma, kad pareiškėjas tikisi, jog plano įgyvendinimo laikotarpiu jam bus padidintas darbo užmokestis arba pavyks rasti geriau apmokamą darbą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios plane numatytos priemonės yra abstraktaus pobūdžio, nėra apibrėžtos konkrečiais terminais, jų įgyvendinimo tvarka nėra aiški, todėl nėra galimybės užtikrinti šios plano dalies įgyvendinimo kontrolę. Be to, geriau apmokamo darbo paieška yra tik viena iš galimų priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, tačiau vien ši priemonė nepatvirtina maksimalių pareiškėjo pastangų įgyvendinti fizinio asmens bankroto tikslus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas turėtų sveikatos sutrikimų ar dėl kitokių objektyvių priežasčių negalėtų įgyvendinti ir kitų mokumo atkūrimo priemonių. Dėl to pareiškėjas galėtų įgyti naują kvalifikaciją arba tobulinti jau turimus profesinius įgūdžius, dalyvauti persikvalifikavimo programose ir taip didinti savo konkurencingumą darbo rinkoje. Pareiškėjas teigė, jog persikvalifikuotų, jeigu turėtų galimybę tai padaryti nemokamai, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių bent minimalias pareiškėjo pastangas siekti šios rūšies mokumo atkūrimo priemonių įgyvendinimo. Nors apeliantas teigė, jog susitarė dėl mažesnio išlaikymo dydžio savo nepilnamečiams vaikams, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-02 nutartimi buvo atsisakyta priimti V. P. ir J. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taigi akivaizdu, jog teismo 2013-11-15 nutartimi nustatytos nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės dydis šiuo metu nėra pasikeitęs. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad siekdamas sumažinti komunalinių paslaugų išlaidas persikėlė gyventi pas mamą, tačiau įvertinus pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams dydį, negalima daryti išvados, jog šios priemonės yra pakankamos teisingai skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrai užtikrinti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nėra pakankamos pareiškėjo mokumui atkurti, neužtikrina maksimalių pareiškėjo pastangų siekti jo bei kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 5 p. nustatytų reikalavimų.

Apeliantas skunde taip pat nurodė, jog sutinka su kreditorių pastaba dėl per didelio administravimo išlaidų dydžio, tačiau bankroto administratorė nesutinka dirbti už mažesnę sumą, todėl pareiškėjas pradėjo ieškoti kito administratoriaus, kuris bankroto procedūras atliktų už mažesnę kainą. Pareiškėjo teigimu, jo teisė bankrutuoti neturėtų būti ribojama dėl administratoriaus reikalaujamų nepagrįstai didelių administravimo išlaidų. Su šia skundo nuostata teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administratoriaus atlyginimo dydis turi būti pagrįstas, jis turi atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą, taip pat skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plane administravimo išlaidoms numatoma skirti iš viso 3 000 Eur, iš jų 2 000 Eur atlyginimas bankroto administratorei bei 1 000 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Taigi visą plano įgyvendinimo laikotarpį atlyginimas bankroto administratorei sudarytų apie 55 Eur per mėnesį, kitoms administravimo išlaidoms per mėnesį skiriama 28 Eur, iš viso administravimo išlaidoms per mėnesį būtų skiriama apie 83 Eur, tai yra 1/3 dalis visų pareiškėjo gaunamų pajamų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas turi tris kreditorius, skolininkų ir sutarčių, kurių vykdymo terminai nepasibaigę, neturi. Pareiškėjas neturi ir jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris būtų realizuojamas bankroto procese. Taigi šis bankroto procesas negali būti vertinamas kaip sudėtingas ir reikalaujantis daug darbo ir laiko sąnaudų. Pažymėtina, kad pats apeliantas neginčija aplinkybės, jog plane nurodyta administravimo išlaidų suma yra per didelė. Būtina įvertinti ir tai, jog plane numatytam administravimo išlaidų dydžiui nepritarė pirmasis kreditorių susirinkimas, tačiau tikslindamas plano projektą pareiškėjas į kreditorių pastabas neatsižvelgė, nurodyto dydžio administravimo išlaidų sumos pagrindimo nepateikė. Nors apeliantas nurodė, kad administratorė nesutinka dirbti už mažesnę sumą, tačiau atsižvelgtina į tai, jog pats pareiškėjas teismo prašė skirti UAB „Atenergo“ jo bankroto administratore. Be to, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko surasti kitą administratorių, kuris sutiktų administruoti bankroto procesą už mažesnę kainą, spręsti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo ir padaryti atitinkamus plano pakeitimus dar iki patikslinto plano projekto svarstymo antrajame kreditorių susirinkime. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog plane numatyta bankroto administravimo išlaidų suma nėra pagrįsta, neatitinka šiame bankroto procese administratorės vykdytinų funkcijų pobūdžio bei masto, todėl kreditoriai pagrįstai atsisakė pritarti plano projektui dėl jo neatitikimo FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. nuostatoms.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. P. parengtas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ nuostatų, neužtikrina teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl kreditorių susirinkimas pagrįstai šiam planui nepritarė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartį palikti nepakeistą.