- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2-577-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00151-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Einhell Balticum“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Einhell Balticum“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Einhell Balticum“ akcininko I. C. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2628-577/2019 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Einhell Balticum“ akcininko I. C. ieškinį atsakovui G. B. dėl vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Einhell Balticum“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Einhell Balticum“ akcininkas I. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo G. B. 184 401,99 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atskiroje civilinėje byloje dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo buvo nustatytas netinkamas įmonės valdymas ir atsakovo veiksmais padaryta žala, todėl jos atlyginimo reikalaujama šioje byloje.
2. Ieškovas ieškinyje taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų ir / ar nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto bei atsakovui priklausančių vertybinių popierių areštą, neviršijant ieškinio sumos. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai vertintini kaip didelės vertės, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo. Be to, grėsmę, kad atsakovas gali imtis veiksmų, priešingų jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymui, ieškovo vertinimu, patvirtina ir ankstesnis nesąžiningas ir (ar) neapdairus atsakovo elgesys, dėl to ir reiškiamas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir pridėjo įrodymus, ieškovo vertinimu, patvirtinančius reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, todėl teismas sprendė, kad nenustatytos akivaizdžios aplinkybės, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taigi, sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – šioje proceso stadijoje nustatyta.
5. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo vykdymui – teismas atkreipė dėmesį, kad pagal teismų praktiką preziumuojama, kad, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, didėlė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kadangi ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jis pareikštas fiziniam asmeniui, kurio tiksli finansinė padėtis nėra žinoma, teismas sprendė, kad tikslinga, iki teisme bus išnagrinėtas ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto, turtinių teisių, piniginių lėšų bei vertybinių popierių areštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikytos, byloje turi būti duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
6.2. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl jį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas objektyvių duomenų, kad atsakovas turi ketinimų savo turtą perleisti, paslėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas apsunkinti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymą, nepateikė. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovas yra sąžiningas asmuo, turintis turtinių įsipareigojimų, kurių niekuomet nevengė ir neketina vengti vykdyti: atsakovas moka priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, dengia banko paskolą bei priteistas bylinėjimosi išlaidas, nesislapsto ir nesistengia turto paslėpti ar jo išvaistyti.
6.3. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi, t. y. skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis atsakovo vardu registruoti trys turto areštai. Šie duomenys yra nepagrįsti, nes minėti turto areštai yra panaikinti.
6.4. Teismas nepagrįstai nustatė, o ne pavedė antstoliui nustatyti, iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį leistiną naudoti sumą. Teismo nustatyta suma – minimali mėnesinė alga (MMA) yra nepagrįstai maža atsakovo būtinoms išlaidoms padengti, tai reiškia, jog atsakovas prarado galimybę vykdyti savo būtinus, privalomuosius mokėjimus, įskaitant, nepilnamečių vaikų išlaikymą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Einhill Balticum“ akcininkas I. C. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pagrįstai taikė didelės ieškinio sumos prezumpciją kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokia nutartis atitinka teismų praktiką. Teikdamas atskirąjį skundą šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė.
7.2. Grėsmę dėl atsakovo nesąžiningumo ir galimo siekio vengti teismo sprendimo vykdymo patvirtina ankstesnis nesąžiningas ir (ar) neapdairus atsakovo elgesys – atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais buvo pasisavintos UAB „Einhill Balticum“ priklausančios piniginės lėšos, akivaizdžiai neapdairus, nerūpestingas ir neatidus atsakovo elgesys, kuris sudarė sąlygas atsakovui atlikti neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą tiek bendrovei, tiek jos akcininkui. Šie nesąžiningi atsakovo veiksmai buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1095-275/2018.
7.3. Atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga, jis turi ir daugiau kreditorių, tai akivaizdžiai pagrindžia, jog teismo sprendimo vykdymo rizika egzistuoja, todėl turi būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. vasario 13 d. turto arešto aktą, Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-82-463-2011, mokėjimų nurodymų suvestines, elektroninius susirašinėjimus, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kredito grąžinimo grafiką.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
12. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui iš esmės negalėjo pateikti įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šis klausimas buvo išspręstas nesudarant galimybės pateikti atsikirtimus, be to, jo pateikti įrodymai gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečiam šioje byloje nagrinėjamam klausimui, todėl pateikti dokumentai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas reglamentuotas CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
14. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadas, kad preliminariai ieškovo ieškinys yra pagrįstas, neturint tikslių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, ieškinio suma jam yra didelė, sprendė, kad egzistuoja abi būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
15. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi, grindžia tuo, kad ieškinio sumos dydis negali būti laikomas absoliučiu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, be to, ieškovas nepagrindė, o teismas nenustatė apelianto nesąžiningumo, priešingai, apeliantas yra sąžiningas, vykdantis turimus turtinius įsipareigojimus.
16. Kadangi apeliantas iš esmės neginčija teismo argumentų dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas bus įvertintinas tik bylą išnagrinėjus iš esmės (nustačius bylos aplinkybes, ištyrus įrodymus), apeliacinės instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio tikėtino pagrįstumo detaliau nepasisako.
17. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, pritartina apelianto argumentams ir pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6-943/2019 ir kt.).
18. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
19. Nagrinėjamu atveju, pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra išsamių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį. Taigi, vien tai, laikytina svarbia aplinkybe, paneigiančia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškinio reikalavimo sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo. Įvertinus bylos medžiagą, matyti, kad konkrečių duomenų apie galimus atsakovo nesąžiningus veiksmus, siekiant paslėpti ar perleisti turtą ir tokiu būdu išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovas nepateikė – prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindė aplinkybėmis (neteisėtais veiksmais, pasisavinant bendrovės lėšas, neapdairiu, nerūpestingu elgesiu, padarant žalos bendrovei), kurių pagrįstumas turės būti vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
20. Iš apelianto pateiktų įrodymų, matyti, kad apeliantas vykdo finansinius įsipareigojimus – moka teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priteistas bylinėjimosi išlaidas, banko paskolą pagal jo pateiktą grafiką. Be to, turto areštai pagal turto arešto aktus Nr. 0210003070 ir Nr. 2012013167 yra panaikinti. Kaip nurodė apeliantas jam taip pat priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kurie yra įkeisti bankui ir areštuoti, tačiau, kaip minėta, apeliantas pateikė banko paskolos mokėjimo grafiką, duomenų, kad įsipareigojimą vykdytų netinkamai nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ir aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta. Vien didelės ieškinio sumos kriterijumi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti apelianto turtui areštą.
21. Taip pat sutiktina su apelianto argumentais, jog skundžiama nutartimi nustatyta leidžiama naudoti kas mėnesį pinigų suma (MMA) (nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur) yra neproporcinga sumai, kurią, apeliantas privalo kas mėnesį mokėti pagal turimus finansinius įsipareigojimus (bendra suma – 1 203,24 Eur).
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant grėsmę galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tokiu būdu netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo I. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atmesti.