Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-85-1117/2021

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-03-26
Bylos Nr.: 1-85-1117/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39582-2020-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aida Stulpinienė
Kaltinamasis: R. A., D. S.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-85-1117/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39582-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.2.4.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.10.1; 2.3.6.4.2 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Danutei Dokšienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Sakalauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis S. G. ūkyje, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, o subendrinus šią bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 9 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje;

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams 20 dienų; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 92 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, o Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį - 36 MGL (1800 Eur) bauda; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį areštu 40 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta arešto bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrintą bausmė – 40 parų arešto ir 36 MGL dydžio (1 800 Eur) bauda, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje;

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti(duomenys neskelbtini), teista: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 34 MGL (1700 Eur) bauda; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnį, laisvės apribojimu 2 mėnesiams; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės apribojimas 2 mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) bauda;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A., D. S., G. K., veikdami kartu, 2020 m. spalio 2 d., apie 22.00 val., atvirai, prieš gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), dalies valdytojos A. P. valią, R. A. išlaužus įėjimo į šią gyvenamojo namo dalį duris, neteisėtai įsibrovė į gyvenamojo namo dalį.

R. A. 2020 m. spalio 2 d., apie 22.00 val., būdamas neteisėtai įsibrovęs į A. P. gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), dalį, tyčia suduodamas ten sutiktai A. P. vieną smūgį kumščiu į dešinę veido pusę, sukėlė A. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Parodė, kad 2020 m. spalio 2 d. jis su G. K., D. S. ir savo broliu A. A. pasisamdyta mašina nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Visų aplinkybių tiksliai neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Tą dieną šventė savo vardadienį pas G. K.. Kažkas pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini), norėjo išsiaiškinti su kažkokiais asmenimis. Jis asmeniškai nepažinojo tų žmonių, pas kuriuos važiavo, kas susipyko su E. P. neatsimena. Kai nuvažiavo, jis namo pirmas duris išplėšė, nors jos ir taip vos besilaikė, o antrų durų nei plėšti nereikėjo. Durų plėšti jam niekas neliepė, pats taip sugalvojo. Į namą jis įėjo pirmas, nekreipė dėmesio kas eina iš jo paskos. Nematė, ar jo brolis A. A. ėjo kartu. Jis užėjo pas vieną vaikiną į kambarį, net nespėjus įeiti, gavo iš pagalio. Galėjo ten būti ir A. P., galėjo jai sutrenkti išeidamas iš pastato. Pamena parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie teisingi. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai padarytą žalą.

Kaltinamasis D. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2020 m. spalio mėn. pas G. K. buvo kelias dienas iš eilės, vartojo alkoholį. G. K. buvo pora su A. A., o E. P. nuolat telefonu provokuodavo G. K., nedavė jai ramybės. Tą dieną, bevartojant alkoholį, A. A. pasakė „važiuojam pašnekėti“. A. A. paskambino kažkokiam draugui, susirado mašiną, sėdo visi ir nuvažiavo. Nuvažiavus R. A. išlaužė duris, į vidų įėjo A. ir R.. Jis su G. K. įėjo tik per pirmas duris, toliau nėjo, nes išgirdo triukšmą, nenorėjo kištis. Išėjęs R. A. pasakė, kad gavo iš pagalio ir jie išvažiavo. Jis nepažinojo tų žmonių pas kuriuos važiavo, vyko ten tik dėl kompanijos. Nematė ar R. A. trenkė name buvusiai moteriai, nes buvo tamsu, bet girdėjo kaip moteris sušuko „ko čia atvažiavot“. Iš viso tai buvo antras kartas, kada jie ten vyko. Nuvykę pirmąjį kartą buvo susimušę su P., dėl to yra iškelta kita baudžiamoji byla. Šį kartą atvažiavus, jis nieko nedarė, tik su G. K. abu pastovėjo įėję pro pirmąsias duris. Nežino kodėl išvis ėjo į tą namą, turbūt A. A. norėjo pasikalbėti su P., kad atstotų nuo G. K.. Tiesiog gavosi toks nesusipratimas, gailisi dėl to. Jei teismo posėdžių salėje būtų nukentėjusioji, jis tikrai atsiprašytų. Tą dieną buvo neblaivus, būdamas blaivas tikrai nebūtų ten važiavęs.

Kaltinamoji G. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad vieną dieną su sugyventiniu A. A., D. S. ir R. A. vartojo alkoholį, kuomet jai pradėjo skambinėti E. P., grasinti. E. P. yra jos pažįstamas, kuris norėjo būti pora su ja, tačiau jie jokių santykių neturėjo. Jai pradėjus gyventi su A. A., E. P. skambinėdavo naktimis. Vieną kartą su E. P. pakalbėjo D. S. ir jis buvo apsiraminęs, bet praėjus 3-4 dienom vėl ėmė skambinėti. Tą vakarą telefonu su E. P. kalbėjo A. A., jie susipyko, todėl jis sugalvojo nuvažiuoti su E. išsiaiškinti santykius. A. A. iškvietė mašiną ir jie keturiese suvažiavo į(duomenys neskelbtini). Ji pasakė kur E. P. gyvena, parodė namą. Visi išlipo ir nuėjo prie to namo. Pirmas pro duris įėjo R. A., neįvardintų, jog durys buvo išplėštos, nes tos durys seniai išdaužytos, supuvusios, kad užteko vos už rankenos patempti. R. A. iš paskos ėjo A. A., o ji su D. S. perėjo per slenkstį ir buvo prieangyje, nesikišo. Visur buvo tamsu, ji nematė ar R. A. sudavė moteriai. Girdėjo kaip kažkas pradėjo šaukti. A. A. buvo įėjęs į namą, bet ar ten ką darė, nežino. Iš namo išpuolė R. A., A. A. ir jie išvažiavo į T.. Tai jau buvo antras kartas kai ten nuvyko. Pirmą kartą A. A. susimušo su E. P.. Grįžus namo R. A. pradėjo sakyti, kad jam skauda petys, nes gavo iš pagalio. Tą vakarą buvo neblaivi, jie prieš tai gėrė nežino kiek dienų. Blaivi nebūtų ten važiavusi ir A. A. būtų neleidusi važiuoti. Gailisi dėl savo poelgio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamiesiems R. A., D. S., G. K. inkriminuojamos veikos be kaltinamųjų prisipažinimų bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodytos kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Fizinio skausmo sukėlimas. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2020 m. spalio 2 d. ji su vaikais E. P. ir J. K. bei su savo vyru J. A. K. buvo namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas, kuriame gyvena, priklauso dvejoms šeimoms, t. y. jos šeimai ir P. G.. Ta pusė namo, kurioje gyvena jos šeima, priklauso jai apie 30 metų. Prisimena, kad tą vakarą jos sūnūs E. P. ir J. K. buvo vartoję alkoholio. Apie 22 val. vaikai buvo savo kambariuose, o ji su vyru buvo savo kambaryje, kai išgirdo, kad kažkas drasko namų duris. Galvojo, kad jos vaikai neišeina iš namo, todėl ėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Tik išėjusi iš kambario, pamatė į namų vidų įeinančią G. K., kuri anksčiau draugavo su jos sūnumi E. P.. Šiai iš paskos ėjo toks aukštas vaikinas. Tuo metu ji vaikams sušuko, kad atvažiavo banditai ir gavo vieną smūgį kumščiu į veido sritį nuo to aukšto vaikino. Dėl suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą, suklupo ant grindų, jai pradėjo svaigti galva, todėl nuėjo atsigerti vandens, kad pagerėtų. Buvo dar ir trečias vaikinas, stambaus kūno sudėjimo, tačiau šis jai nieko nedarė. Visi trys įsibrovėliai nubėgo link vaikų kambarių. Viename vaikų kambaryje ji girdėjo bildesį, bet ką jie vienas kitam darė, nematė. Kol ji nuėjo atsigerti vandens, visi trys įsibrovėliai jau buvo apsisukę ir bėgo iš namų lauk. Šiems išėjus iš namų, atėjo vaikai, kuriems ji pasakė apie suduotą smūgį, buvo labai išsigandusi. Dėl suduoto smūgio į medikus nesikreipė, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus J. K. jai sakė, kad minėti asmenys įbėgo į kambarį ir puolė jį mušti, bet jis pasiėmė medinę lazdą ir besigindamas, trenkė aukštajam vyriškiui, kurio nepažįsta. Jos žiniomis, namų duris tą vakarą buvo užrakinęs jos vyras J. A. K.. Įvykio metu jos vyras J. A. K. gulėjo lovoje ir iš jos atsikėlė tik įsibrovėliams išėjus. Pastarieji į namus įsibrovė išplėšdami duris, sugadino staktą ir spyną. Taip pat yra nulaužtas praėjimo durų užraktas - kablys. Dėl durų sulaužymo jai padaryta 150 Eur turtinė žala. 2020 m. spalio 29 d. ji susitiko vaikiną, kuris jai sudavė į veido sritį. Šis jai atlygino padarytą turtinę žalą už išplėštą durų spyną, todėl šioje byloje ji civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 11, 28-29, 34, 37).

Liudytojas J. K. parodė, kad 2020 m. spalio 2 d., apie 22 val., būdamas savo namuose(duomenys neskelbtini), gulėjo lovoje, kai išgirdo kieme sulojant šunį. Pakėlęs galvą, pamatė, kaip pro namo sieną pareina trys asmenys. Tai buvo G. K., šios pusbrolis, vardu D. ir R., kuris yra dabartinio G. draugo A. brolis. Netrukus išgirdo, kad yra plėšiamos laukutinės durys. Pastarieji tuoj pat pateko ir pro antras duris į jų namus. Tada jis išgirdo savo mamos A. P. balsą. Ši šaukė: "banditai įsilaužė". Tada jis pasiėmė savo kambaryje, prie lovos turėtą medinę lazdą apsigynimui. Tik į jo kambarį įėjus R., o G. įjungus šviesą, jis sudavė R. lazda vieną kartą kažkur į nugaros sritį. Tada R. susilenkė ir jis dar sušuko, kad brolis atsikeltų. R. daugiau nieko nedarė, nes buvo pasiruošęs suduoti ir kitiems, t. y. G. ir D., jei šie jį pultų, tačiau pastarieji į jo kambarį neužėjo. E. P. dar metė į R. garso kolonėlę, bet ar pataikė, nepastebėjo. Tada R. bėgant iš jo kambario, jis šiam dar du kartus lazda sudavė į nugaros sritį. Tik šiam sudavus lazda smūgius, visi įsibrovėliai iš namų pasišalino. Pastarųjų įsibrovimas į namus truko tikrai ne ilgiau kaip 10 minučių. D. su G. kažką dar sakė, bet jis šių nesiklausė, tik stebėjo, kad niekas jo nepultų. Po visko su broliu nuėjo pas mamą į kambarį. Mama buvo labai išsigandusi, sakė, kad jai trenkė į skruostą. Kuo mama buvo suduota, jis neklausė, o mama ir nesakė, tik minėjo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kas sudavė mamai, nežino, nes jos to neklausė ir šito momento pats nematė, nes minėtiems asmenims įėjus į namus, dar nebuvo įjungtos šviesos. Kaip suprato, mama smūgį gavo tik asmenims įėjus į vidų. Jis pats jokios žalos nepatyrė, prieš jį joks smurtas nebuvo panaudotas. Visi minėti asmenys buvo stipriai neblaivūs. Jų namo laukutinės durys yra rakinamos raktu, o jei raktą užsuki tik vieną kartą, tai stipriau patraukus, jas galima atidaryti, todėl jie stengiasi užsirakinti, raktą pasukant du kartus. Sekančios durys yra medinės, jas užkabina kabliuku. Kas tą vakarą užrakino duris, nepastebėjo, bet gali būti, kad tėvas, nes šis dar buvo išėjęs į lauką. Mano, kad minėti asmenys atvažiavo į jų namus keršydami jam, nes jis parašė pareiškimą dėl jų išpuolio, kuris buvo dieną prieš tai, dėl ko yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Kai pastarieji įsiveržė į jų namus, jis tikrai žinojo, kad ateina jo sumušti, nes kitu atveju, būtų neplėšę durų ir nepuolę tiesiai į jo kambarį. Jei būtų norėję draugiškai pakalbėti, tai būtų pabeldę į langą ar duris. Vien dėl tos priežasties jis jau laukė jų savo kambaryje, rankoje turėdamas medinę lazdą (1 t., b. l. 45-46, 49-50).

Liudytojas E. P. parodė, kad jis apie 4 mėnesius draugavo su G. K.. Jų draugystės metu, jis buvo užsikodavęs nuo alkoholio, tačiau tai jo draugei nerūpėjo, todėl jie ir išsiskyrė. G. K. jo paprašė duoti 500 eurų, kad pasidarytų išvalymą. Jis šiai pasakė, kad pinigų neduos, nes nori turėti vaiką. Ši dar teisinosi, kad dėl kažkokių priežasčių negalinti gimdyti, todėl jis pasiūlė važiuoti į kitą miestą, kad ją apžiūrėtų ir gal būtų galimybė jiems susilaukti vaiko. G. tai nepatiko ir ši pasakė, kad jis už tai atsiims. 2020 m. spalio 2 d., vakare apie 22 val., jis buvo namuose(duomenys neskelbtini). Buvo vartojęs alkoholio ir miegodamas savo kambaryje, išgirdo brolio J. žodžius, kad keltųsi. J. kambarys yra šalia jo, tai šį pamatė tik pro durų tarpą. Paskui išgirdo triukšmą, iš ko suprato, kad kambaryje atsirado daugiau asmenų. Girdėjo bildesius ir, kad G. šaukė: "kas vonioj mane piso". Tai išgirdęs, suprato, kad G. atvyko su savo pažįstamais juos sumušti, todėl jis pasiėmė į rankas muzikinę kolonėlę, kuri buvo apie 40 cm aukščio, nes galvojo ja apsiginti, kadangi daugiau nieko šalia neturėjo. Jo kambario duris atidarė jam iš matymo pažįstamas vaikinas su regėjimo akiniais. Jis šį tikrai atpažintų. Tik šiam atidarius jo kambario duris, jis metė į šio pusę turėtą kolonėlę, tačiau nepataikė, nes šis pasitraukė. Jam įbėgus į J. kambarį, pamatė tik J., stovintį ant lovos su lazda rankoje. Įsibrovėliai jau buvo pasišalinę iš jų namų. Matė, kaip galimai šių automobilis nuvažiavo. Jis buvo pastatytas apie 300 metrų atstumu nuo jų namų. Kiek žino, nė vienas iš pastarųjų neturi nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo. Kieno automobiliu šie buvo atvykę, nežino. Iš karto su J. nuėjo pas mamą A. P. į kambarį. Mama sėdėjo ant lovos ir verkė, buvo labai išsigandusi. Paklausus, kas nutiko, ši pasakė, kad aukštasis vaikinas jai sudavė į veidą ir ji prie krosnies suklupo. Po to, jis nuėjo ir uždarė namų duris. Jų užrakinti nebuvo kaip, nes durys buvo išplėštos, sugadinta spyna. Kas prieš įvykį užrakino jų namų duris, nežino, nes buvo išgėręs ir nuėjo miegoti, bet nakčiai jų namų durys visada būna užrakintos. J. jam sakė, kad iš viso buvo atvykę trys asmenys, t. y. G., G. pusbrolis D. ir dar aukštas vaikinas, kuris jam žinomas tik iš matymo. J. minėjo, kad medine lazda du kartus sudavė iš matymo pažįstamam vaikinui. Šio įvykio metu jis pats nenukentėjo, nenukentėjo ir jo brolis, tik buvo suduotas smūgis mamai (1 t., b. l. 55-56).

Liudytojas J. A. K. parodė, kad 2020 m. spalio 2 d. jis buvo namuose kartu su savo šeima. Kiek buvo tiksliai valandų, neprisimena, bet tai galėjo būti apie 21 val., kai jis jau gulėjo lovoje ir žiūrėdamas televizorių, užmigo. Prieš pat nueinant miegoti, jis buvo dar išėjęs į lauką, o grįždamas, užrakino namų duris raktu, o antras duris užkabino kabliuku. Prieš užmiegant matė, kad šalia jo buvo ir televizorių žiūrėjo žmona A. P. bei namuose buvo vaikai E. P. ir J. K.. Po kiek laiko jis prabudo nuo keliamo triukšmo, išgirdo, kad namuose yra daugiau žmonių. Prabudęs pamatė, kad A. ėjo iš kambario į koridorių. Tik A. pradarius duris, ši pargriuvo atgal. Triukšmaujantys asmenys nubėgo link vaikų kambario. Girdėjo bildesius, triukšmą. Iš balsų jis nesuprato, kas atėjo, nes buvo tik prabudęs iš miego. Kol jis atsikėlė ir apsirengė, tie asmenys iš namų pasišalino. A. buvo labai išsigandusi, pasakė, kad jai kažkas sudavė į veido sritį, todėl ji ir pargriuvo. Pačio smūgio jis nematė, nes tuo metu tik prabudinėjo ir nebuvo įjungta šviesa. Vaikai, atėję į kambarį, pasakė, kad buvo atėję tie patys asmenys, kaip ir prieš tai dieną. Nuėjęs apžiūrėjo duris ir matė, kad yra išlaužta spyna, o kitų durų kabliukas nebuvo išplėštas, jis nuo staigaus traukimo galimai pats atšoko. Įvykio metu jis pačių asmenų nematė, todėl ir atpažinti negalėtų. Kodėl tie asmenys įsibrovė į jų namus, nežino, bet gali būti, kad tai susiję su E. P. (1 t., b. l. 61-62).

Liudytojas A. A. parodė, kad 2020 m. rugsėjo pradžioje, jis susipažino su G. K.. Nuo rugsėjo vidurio jie kartu pradėjo vartoti alkoholį tiek jo namuose, tiek pas ją namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini). Prie jų prisijungdavo ir jo brolis R. A. bei G. pažįstamas D. S.. Matydavo, kad G. dienomis ir naktimis rašinėdavo žinutes bei skambinėdavo buvęs draugas E. P.. G. jam sakydavo, kad šis iš jos dergiasi, keikia. Yra matęs ir šio siųstas žinutes, kuriose G. K. buvo negražiai išvadinta. Spalio mėn. pradžioje, G. K. sugalvojo važiuoti pas E. P. ir viską išsiaiškinti. Ten nuvykę, jie panaudojo fizinį smurtą prieš E. P., dėl ko jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jam pareikšti įtarimai. Sekančią dieną, jie vėl alkoholį vartojo pas G. namuose. Jis alkoholio vartojo labai mažai. Kaip visada su jais buvo ir jo brolis R. bei D.. Vakaro metu, G. vėl pradėjo skambinėti ir žinutes rašinėti E.. Kiek žino, E. rašė, kad jau yra parašytas ant jų pareiškimas. Dar jie ten kažką susirašinėjo ir G. vėl pasiūlė važiuoti pas šį į namus. Jis G. pasakė, kad niekur nevažiuos, nes jau nebenorėjo jokių problemų. G. pasakė, kad, jei nevažiuos, turi išeiti iš jos namų. Kadangi neturėjo kur tuo metu eiti, tai nusprendė nuvažiuoti kartu. G. išsikvietė automobilį, kuris juos nuvežė į (duomenys neskelbtini). Kas vairavo automobilį, nežino. Važiuojant, R., D. ir G. kažką tarpusavyje kalbėjo, tačiau ką kalbėjo, jis nežino, nes nelabai klausėsi. Ant E. labiausiai buvo pikta G., bet ką tiksliai sakė, nebepamena. Atvažiavus netoli E. namų, visi išlipo iš automobilio. Jis galvojo, kad šie eina pasikalbėti dėl to parašyto pareiškimo. Jis liko stovėti netoli to namo, nes net neketino eiti į vidų. Tiesiog nenorėjo jokių problemų. Išgirdo, kad yra plėšiamos durys, todėl suprato, kad vėl kažkas bus. Matė, kaip į vidų įėjo G., jo brolis R. ir D.. Išgirdęs bildesius, pamatė, kad šie jau parbėga iš namo. Tuomet jis pirmas parbėgo į automobilį ir laukė kol šie grįš. Pastariesiems grįžus į automobilį, išvažiavo pas G.. Važiuojant, iš pastarųjų kalbos suprato, kad R. gavo iš kažkokio pagalio. Namuose G. suplanavo, kad reikia iškviesti policiją dėl to, kad R. buvo sumuštas. Norėjo sukurti tokią situaciją, jog P. buvo atėję pas juos ir sumušė R.. Su policija atvyko su greitosios pagalbos medikai, kurie nuvežė jo brolį ir jį į ligoninę. Ligoninėje jam buvo nustatyta, kad jis buvo blaivus. Jis visiems papasakojo tai, ką prašė papasakoti G.. Šiuo atveju jis tikrai nieko blogo nepadarė, galvojo, kad pakalbės apie parašytą pareiškimą ir viskas. Jis net nėjo į tuos namus. Niekam ten nesirodė, nes nenorėjo jokių problemų, o važiavo vien dėl to, kad G. neleido likti šios namuose. Tai, kad įvyks konfliktas suprato tuo metu, kai išgirdo, jog yra plėšiamos durys. Norėjo pastaruosius sustabdyti, bet nieko nesakė, nes jie buvo neblaivūs ir vis vien jo nebūtų klausę (1 t., b. l. 67-68).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra medinis, vieno aukšto namas, esantis(duomenys neskelbtini). Iš kiemo pusės matomos rudos spalvos durys. Minėtų durų užraktas sugadintas. Įėjus į vidų per šias duris, yra dar vienos, baltos spalvos medinės durys, kurių kabliukas yra sulaužytas (1 t., b. l. 15-22).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusioji A. P. atpažino D. S., kaip asmenį, kuris 2020 m. spalio 2 d. buvo įsibrovęs į jos namus, bei atpažino R. A., kuris minėtą dieną taip pat buvo įsibrovęs į jos namus ir jai sudavė smūgį į veidą (1 t., b. l. 73-79, 83-89).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas E. P. atpažino R. A., kaip asmenį, kuris 2020 m. spalio 2 d. buvo atidaręs jo kambario duris ir į kurį jis metė garso kolonėlę (1 t., b. l. 94-99).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint A. P., ant jos veido ir kūno sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 101-105).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad A. P. nuo 1989 m. gyvena ir disponuoja gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), o nuo 2006 m. nuomojasi žemės sklypą (1 t., b. l. 106-107, 110).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar skurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Veikos padarymo motyvai nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d. apie 22 val. kaltinamieji R. A., D. S., D. K. atvyko į(duomenys neskelbtini), aiškintis santykių pas E. P.. Veikdami kartu kaltinamieji atvirai, prieš gyvenamojo namo dalies valdytojos A. P. valią, R. A. išlaužus įėjimo į šią gyvenamojo namo dalį duris, neteisėtai įsibrovė į gyvenamojo namo dalį. Tai, jog visi trys kaltinamieji buvo neteisėtai patekę į pastatą po to, kai R. A. išplėšė duris, patvirtina tiek pačių kaltinamųjų, tiek nukentėjusiosios A. P. bei liudytojų E. P., J. K., A. J. K., A. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji R. A., D. S., G. K., veikdami kartu, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. A. 2020 m. spalio 2 d., apie 22.00 val., būdamas neteisėtai įsibrovęs į A. P. gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), dalį, tyčia sudavė ten sutiktai A. P. vieną smūgį kumščiu į dešinę veido pusę, sukėlė A. P. fizinį skausmą. Tai, jog A. P. dėl R. A. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojų E. P., J. K., J. A. K. parodymai. Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmių skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis R. A. teisiamas trečią kartą, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. A. yra dirbantis pas ūkininką, nevedęs. Jis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 118-120.) Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika, numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje, padaryta žala yra atlyginta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Abiejų nusikalstamų vaikų padarymo atvejais kaltinamojo R. A. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje padarymą, pripažintina ir tai, jog savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis abiejų nusikalstamų vaikų padarymo atvejais pripažintina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, atsakomybę sunkiančia aplinkybe už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje padarymą, pripažintina ir tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. A. už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis). Paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Kaltinamasis R. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Nusikalstamas veikas R. A. padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su neatliktos bausmės dalimi, bausmes sudedant iš dalies (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis D. S. teisiamas ketvirtą kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. S. yra nedirbantis, nevedęs. Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 155-158). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. S. už nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Kaltinamasis D. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Šią nusikalstamą veiką D. S. padarė iki Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 17 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl paskirta bausmė subendrintina su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės apribojimo bausmės, nemažesnės nei bausmės minimumas, pakeičiant pridedamą laisvės apribojimo bausmės dalį griežtesne – arešto bausme (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis, 65 straipsnio 2 dalis). Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytina pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė. Pažymėtina, jog D. S. atžvilgiu yra priimtas ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 12 d. baudžiamasis įsakymas, tačiau jis nuosprendžio priėmimo dieną nėra įsiteisėjęs, todėl paskirta bausmė su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nebendrintinos. Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamoji G. K. teisiama trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Jos padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. K. nedirbanti, netekėjusi. Ji bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 3-7). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. K. už nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Kaltinamoji G. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kaltinamoji G. K. nusikalstamą veiką padarė neatlikusi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti subendrinta su neatliktos bausmės dalimi pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2021 m. vasario 12 d. yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo G. K. pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jai paskirta bausmė subendrinta su minėtu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. 2021 m. vasario 12 d. baudžiamasis įsakymas šio nuosprendžio paskelbimo dieną nėra įsiteisėjęs, todėl, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, G. K. paskirta bausmė su pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos bausmės neatlikta dalimi nebendrintinos. Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusioji A. P. civilinio ieškinio nereiškė, žala jai atlyginta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 85 (aštuoniasdešimt penkių) parų areštą ir 36 MGL dydžio (1 800 eurų) baudą.

Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. S. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo laiku nuvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių (adresas: Trakų g. 10, Šiauliai; tel. 8 41 430921). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo ir praneš teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

G. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė