- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- eI3-9199-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01597-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2024 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2024 m. kovo 20 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-94 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
Pareiškėjas paaiškino, jog 2024 m. kovo 25 d. jam buvo įteiktas Privalomasis nurodymas, kuriuo jis įpareigotas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus susijusius su tvora, esančia valstybiniame žemės sklype, besiribojančiame su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nurodo, kad Žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu įsigijo 2013 metais, Privalomajame nurodyme minima tvora, esanti ant valstybinės žemės sklypo, jau stovėjo Žemės sklypo įsigijimo metu.
Teigia, jog šiuo metu yra pradėti visi veiksmai, kurie yra būtini siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, ant kurio stovi tvora. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymo pagrindu yra pradėtas rengti detaliojo plano koregavimo procedūra. Planavimo uždaviniai – nekeičiant Žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo esant galimybei suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su Žemės sklypu, nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, statybos ribą bei statybos zoną, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Pradėto proceso tikslas – įsigyti su Žemės sklypu besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir tuo užtikrinti, kad jau esama tvora stovėtu ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal nusistovėjusią praktiką detaliojo plano keitimas užtrunka ženkliai ilgiau nei Privalomajame nurodyme nurodytas to įvykdymo terminas, todėl prašo Privalomąjį nurodymą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais motyvais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas kartu su savo sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu valdo Žemės sklypą. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2013 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis.
Atsakovė akcentuoja, kad aplinkybė, jog 2013 metais pareiškėjui įsigyjant Žemės sklypą, tvora galimai jau buvo pastatyta, kad valstybinės žemės dalį galimai savavališkai buvo užėmę ankstesni Žemės sklypo savininkai, nereiškia, kad pareiškėjas šią neteisėtai užimtą valstybinės žemės sklypo dalį turi teisę naudoti. Po Žemės sklypo įsigijimo, nors ir žinodamas, kad galimai buvusia tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu jam priklauso, pareiškėjas šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai toliau naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, taip pažeisdamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė.
Atsiliepimas
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde iš esmės neginčija Akte ir Privalomajame nurodyme nurodytų aplinkybių. Šioje byloje pareiškėjas neginčija fakto, jog Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, kad tvoros ir vartai įrengti valstybinėje žemėje už Žemės sklypo ribų. Aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymu jau yra pradėtas rengti detaliojo plano koregavimas, nepaneigia fakto, kad 2024 m. kovo 7 d. atlikto patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Pabrėžia, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais jis siekia suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, patvirtina faktą, jog pareiškėjas suvokia, kad naudoja svetimos žemės dalį ir siekia ją įsigyti. Inspekcija laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-94, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad nuo 2013 m. kovo 21 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo Žemės sklypą.
Atsakovė, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis bei Akte nurodytomis aplinkybėmis, surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo jį įpareigojo iki 2024 m. rugsėjo 13 d. pašalinti valstybinėje žemėje esančias tvoras bei vartus arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą.
Žemės sklypų savininkų pareigos yra reglamentuotos Žemės įstatymo 21 straipsnyje. Minėto straipsnio 7 punktas teigia, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Darytina išvada, kad žemės sklypų savininkai turi imperatyvią prievolę savo turtu naudotis taip, kad nebūtu pažeistos gretimų žemės sklypų savininkų teisės bei interesai.
Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos: 1) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą; 2) atlieka kitas Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. Žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, koordinuoja Aplinkos ministerija (Žemės įstatymo 36 straipsnis). Tuo tarpu Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Akivaizdu, kad Inspekcija yra kompetentinga institucija vertinti ar žemės sklypų savininkai tinkamai vykdo Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytas pareigas.
Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar: 1) tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikomasi tikrinamam objektui nustatytų žemės servitutų; 3) vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; 4) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; 5) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.
Žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija atlieka šiuos veiksmus: 1) įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka vykdo administracinių nusižengimų teiseną; 2) neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Inspekcija turi teisę vykdyti patikrinimus, kurių metu tikrinama ar žemės sklypų savininkai juose ūkinę ar kitą veiklą vykdo nepažeisdami savo žemės sklypo ribų. Inspekcija nustačiusi, kad žemės sklypo savininkas savavališkai užėmė gretimybėje esančią žemę, turi teisę tokiam asmeniui surašyti privalomąjį nurodymą, įpareigojantį jį pašalinti privalomajame nurodyme konstatuotą žemės naudojimo pažeidimą.
Vertinant Akto ir Privalomojo nurodymo turinį matyti, kad juose nurodytos aplinkybės (faktinių aplinkybių schema, fotonuotraukos) patvirtina, kad ginčo tvora yra įrengta valstybinėje žemėje, už Žemės sklypo ribų, todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovės pozicija, kad planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas šiais veiksmais pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus.
Pabrėžtina, kad pareiškėjas skunde Privalomajame nurodyme ir Akte nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, sutinka, jog tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje, tačiau akcentuoja, kad ėmėsi veiksmų, kurie leistų įteisinti tvorą – yra pradėta rengti detaliojo plano koregavimo procedūra, kurios tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį prijungti prie Žemės sklypo.
Teisėjų kolegijos vertinimu minėti skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti Privalomajame nurodyme nurodytų aplinkybių teisingumu. Tokie argumentai sudarytų pagrindą vertinti ar yra teisinis bei faktinis pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Privalomąjį nurodymą.
Atkreiptinas dėmesys, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7, 8 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Proceso šalių rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, kuriais grindžia savo skundą (prašymą), turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją, kadangi priešingu atveju nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės išdėstyti savo argumentus. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-94 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo A. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.