Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-3400-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-11
Bylos Nr.
A6.-3400-1078/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-3400-1078/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02673-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Eglei Nartkutei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo įgaliotam atstovui advokatei R. S.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J., būdamas restruktūrizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. nurodė, kad jis pripažįsta, kad mokėjo Bendrovės darbuotojams bei atsiskaitinėjo su kreditoriais už cementą, tačiau tokie jo mokėjimai iš esmės buvo nulemti siekio išsaugoti verslą ir išvengti vadovaujamos bendrovės bankroto, nes nemokant atlyginimo darbuotojams bei neatsiskaitant su einamaisiais kreditoriais, kurie teikia cementą, būtiną Bendrovės veiklai vykdyti, Bendrovė negalėtų vykdyti veiklos ir tektų skelbti bankrotą. Be to, R. J. pažymėjo ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl jis visus mokėjimus vykdė ne vadovaudamasis 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, o pagal restruktūrizavimo planą, todėl nemano, kad tokiais savo veiksmais padarė kokį nors pažeidimą. R. J. taip pat nurodė, kad jis šiuo metu dirba keliose darbovietėse, iš RUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo negauna (neima), jo ir jo sutuoktinės pajamos kartu paėmus per mėnesį yra apie 1000 Eur, šiuo metu šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas, kitas – studentas, abiem jiems jis teikia išlaikymą.

Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime (toliau – ir Pareiškimas) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, (duomenys neskelbtini) bendrovės mokestinė nepriemoka buvo (duomenys neskelbtini) Eur. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylą. Nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) Restruktūrizavimo administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini). nutartimi patvirtintas RUAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo planas 4 metų laikotarpiui – nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinto kreditorių reikalavimų sąrašą, o (duomenys neskelbtini) nutartimis sąrašą patikslino. VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė, nes (duomenys neskelbtini) nutartimi yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt) VMI finansinis reikalavimas. RUAB „(duomenys neskelbtini)“ po Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties įsiteisėjimo mokesčių administratoriui deklaravo einamųjų mokėjimų sumas – iš viso (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau jų nesumokėjo. VMI (duomenys neskelbtini) raštu nurodė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti einamųjų įmokų įsiskolinimą ((duomenys neskelbtini) Eur) bei užtikrinti savalaikį deklaruojamų mokesčių mokėjimą į valstybės biudžetą, o nesumokėjus einamųjų įmokų ir restruktūrizavimo plane numatytų įmokų, šaukti kreditorių susirinkimą ir į RUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl RUAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo (b. l. 22). Bendrovė einamųjų įmokų įsiskolinimo nesumokėjo, o (duomenys neskelbtini) raštu pateikė prašymą nepradėti priverstinio išieškojimo veiksmų ir išdėstyti susidariusios mokestinės nepriemokos sumokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui (b. l. 23), tačiau VMI minėto prašymo (duomenys neskelbtini) raštu netenkino. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktas kasos knygos kopijas (b. l. 32-40) nustatyta, kad kasos likutis (duomenys neskelbtini) Eur. Kasos likutis (duomenys neskelbtini) Eur. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) gauta (duomenys neskelbtini) Eur pajamų. Kasos išlaidas nagrinėjamu laikotarpiu sudarė (duomenys neskelbtini) Eur. Didžioji dalis kasos išlaidų (duomenys neskelbtini)), įvardintų kaip avansas atsiskaitymams, išmokėti Bendrovės ūkvedžiui A. J., mokėjimo paskirtis „už cementą“. Tai patvirtina RUAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai. Bendrovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Eur (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)), priverstinai išieškota (duomenys neskelbtini) Eur (įmokų kodas (duomenys neskelbtini)), Bendrovė taip pat deklaravo (duomenys neskelbtini) Eur permoką. Bendrovė viso laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) metu turėjo einamųjų įmokų nepriemoką. Pareiškime nurodoma, jog Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 (duomenys neskelbtini) atsiskaitydama su kitais kreditoriais bei mokėdama darbo užmokestį nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises. Nors laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau Bendrovė privalėjo laiku mokėti einamąsias įmokas. Pažymėtina, kad Bendrovės laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) vykdyti atsiskaitymai nebuvo numatyti RUAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo plane, patvirtintame (duomenys neskelbtini) nutartimi. VMI nuomone, Bendrovės vadovas R. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau R. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais (b. l. 3-8). VMI pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtina kartu su pareiškimu pateikti dokumentai (b. l. 9-54).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 83-86).

Iš į bylą pateikto Lėšų pervedimo nurodymo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). UAB firma „(duomenys neskelbtini)“ į VMI sąskaitą įmokėjo (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 82), kurie, kaip matyti iš į bylą pateikto VMI rašto „Dėl taikos sutarties sudarymo“ bei Taikos sutarties projekto (b. l. 70, 72-73), yra įpareigojimų vykdymas už RUAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę patvirtino ir VMI atstovė teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 9 punktą restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Restruktūrizuojamos įmonės prievolės (einamosios įmokos) vykdomos iš tų restruktūrizuojamos įmonės sąskaitų, kurias nurodo teismas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms yra taikomi kiti disponavimo apribojimai. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų).

Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovės einamųjų mokesčių skola sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurių bendra suma buvo (duomenys neskelbtini) Eur, o per šį laikotarpį VMI Bendrovė sumokėjo tik 399 Eur, be to iš Bendrovės priverstinai VMI išieškojo (duomenys neskelbtini) Eur. Taigi akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius turėjo pareigą tinkamai vykdyti mokestines prievoles ir padengti įsiskolinimą Institucijai, sumokėdamas įmokų į biudžetą skolą ar jos dalį, tuo pačiu metu mokėti einamuosius mokesčius, tačiau šių pareigų nevykdė, todėl pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. Pažymėtina, kad nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nei CK nenumato jokių išimčių, kada būtų galima nepaisyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ji kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl šios tvarkos privaloma laikytis ir įmonės restruktūrizavimo metu (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. A6-800-718/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog R. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, R. J. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad tokie R. J. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.

R. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą R. J., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas, pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su kreditoriais, jiems išmokamos sumos nulemtos ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklą. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo nurodyti mokėjimai kitiems kreditoriams yra išimtinai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla ir yra nulemti būtent ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą bei apsaugoti tiek Bendrovės kreditorių, tiek ir pačios Bendrovės interesus. Be to, minėtu laikotarpiu dalis įsiskolinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išieškotas priverstinio vykdymo tvarka. Kartu, skiriant nuobaudą, itin svarbu pažymėti ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nevengia savo prievolių valstybei, siekia bendradarbiauti su VMI, ką patvirtina tiek byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimas su VMI, tiek ir teismui pateiktas Taikos sutarties su VMI projektas. Taip pat aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevengia atsiskaityti su VMI patvirtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu į VMI sąskaitą buvo sumokėtas (duomenys neskelbtini) Eur įsiskolinimas. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog VMI pareiškime išdėstyti mokėjimai, pažeidžiantys kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, buvo nulemti ne piktavališkų ir savanaudiškų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslų, o nulemti ekonominio būtinumo ir pozityvaus sieko užtikrinti verslo tęstinumą, pats R. J. siekia bendradarbiauti su VMI, kas rodo, jog jis nesiekia išvengti mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ar jų nuslėpti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepašalina R. J. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi įmokos į valstybės biudžetą buvo mokamos nepastoviai ir atmestinai, kas liudija neatsakingą požiūrį į Bendrovės finansinės veiklos vykdymą, kuris nulėmė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, tačiau šios aplinkybės yra neabejotinai svarbios administracinės nuobaudos individualizavimui.

Teismui duomenų apie R. J. baustumą ar teistumą nepateikta, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, R. J. yra dirbantis, jo pajamos per mėnesį nėra itin didelės, jis teikia išlaikymą vaikams (iš jo paties žodžių). Įvertinęs tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus R. J. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-3400-1078/2019. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, 1 aukštas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė