Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsiliepimu į D. K. atstovės advokatės O. Siominos apeliacinį skundą VDI prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą ir D. K. atstovės apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. D. K. atstovės advokatės O. Siominos apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. K. nubaudimu pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį bei su jam paskirta administracine nuobauda.

13. Iš tikrųjų, bylos duomenys patvirtina, kad VDI 2020 m. gruodžio19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“, atstovaujama transporto direktoriaus D. K., nubausta už tai, kad pažeidė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas – darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 m. I ketvirtį neapskaitė darbuotojui B. S. 27, 32 val. viršvalandžių (b. l. 26–28). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas ir skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų, o to paties įstatymo 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Kaip teisingai pažymėta VDI atsiliepime į apeliacinį skundą, ANK nereglamentuoja juridinio asmens atsakomybės, o Užimtumo įstatymas už darbo įstatymų pažeidimus nustato ekonomines sankcijas būtent darbdaviui, kuris yra juridinis asmuo. Šiuo atveju UAB „A. “, t. y. juridiniam asmeniui, buvo surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas (o ne administracinio nusižengimo protokolas), ir skirta finansinė sankcija už nustatytų pažeidimų padarymą, kuri nėra administracinė nuobauda, o yra represinio pobūdžio priemonė, sukelianti neigiamus padarinius. Atsiliepime į D. K. atstovės apeliacinį skundą taip pat teisingai pažymėta, kad Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, nešalina fizinio asmens, atsakingo už darbo laiko apskaitos deklaravimą, administracinės atsakomybės, nes šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Be to, juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu ir todėl, kad vienu atveju baudą moka pažeidėjas – fizinis asmuo, kuris pažeidė teisės aktus, o kitu atveju – naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda skirta D. K. už darbo laiko apskaitos pažeidimą, nes jis, būdamas UAB „A.“ transporto direktorius, tinkamai neįvykdė savo pareigų (darbuotojui B. S. neapskaitė 27, 32 val. viršvalandžių). Dėl to sutikti su D. K. atstovės apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju UAB „A.“ bei D. K. yra taikyta tos pačios rūšies atsakomybė ir pastarasis pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad UAB „A.“ ir D. K. yra tarpusavyje susiję – pastarasis veikė kaip UAB „A.“ atstovas, atstovavo bendrovę 2020 m. gruodžio 29 d. surašant jai Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, D. K. atsakomybės nešalina dėl pirmiau nurodytų priežasčių.

14. Bylos duomenimis UAB „A.“2020 m. gruodžio 29 d. surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, kuriuo UAB „A.“, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, paskirta finansinė sankcija – 200 Eur bauda (b. l. 14–25, 26–28), o D. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. K. už ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nubaustas administracine nuobauda – 150 Eur bauda (b. l. 10–12, 20–21). Dėl to nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog šiuo atveju neaišku, kokia procedūra vadovaudamasi (ANK ar numatyta Užimtumo įstatyme) VDI išnagrinėjo D. K. administracinio nusižengimo bylą ir taip apribojo jo galimybes įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

15. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo teiginys, jog nedeklaruotas darbas pagal savo pobūdį laikomas šiurkščiu nusižengimu, nes šia veika pažeidėjas siekia nuslėpti asmens faktiškai dirbtą laiką, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, suponuoja išvadą, kad šioje byloje turėjo būti įrodytas D. K. siekis daryti tokią veiką, nuslėpti viršvalandžius, išvengti mokesčių mokėjimo ir prievolių darbuotojui vykdymo. Pažymėtina, kad administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis), todėl šiuo atveju nėra privaloma įrodyti, kad D. K. tyčia, sąmoningai pažeidė darbuotojo darbo laiko apskaitą – neapskaitė jo dirbtų viršvalandžių. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atsakomybę pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, be kita ko, užtraukia darbo laiko (taip pat ir viršvalandžių), privalomai įtrauktino į darbo laiko apskaitą nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, todėl šiuo atveju nėra reikšminga, kiek konkrečiai darbuotojo dirbto laiko nebuvo apskaityta. Pastebėtina ir tai, kad duomenų, neginčijamai patvirtinančių skundo argumentą, jog tachografo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų neatitikimą nagrinėjamu atveju lėmė būtent programos veikimo klaida, byloje nėra, šios aplinkybės nepatvirtina ir MB „G.“ raštas, kuriame nurodyta, jog UAB „A.“ kreipimosi pagrindu buvo atlikti programinės įrangos veikimo patikrinimai ir patobulinimai, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nenurodyta, jog buvo pašalinti programinės įrangos veikimo sutrikimai (neatitikimas tarp vairuotojų tachografo kortelėse esančių duomenų bei darbo laiko apskaitos programos duomenų) (b. l. 89). Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, kad D. K. visgi nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas vykdydamas savo tiesiogines pareigas – į bendrovę, iš kurios UAB „A.“ įsigijo programinę įrangą (b. l. 31, 32), buvo kreiptasi tik 2020 m. liepos mėnesį (b. l. 89), t. y. jau po nustatyto pažeidimo, o anksčiau jokių veiksmų, siekiant užkirsti kelią galimiems darbo laiko apskaitos pažeidimams, D. K. nesiėmė. Šią aplinkybę patvirtina ir pastarojo 2020 m. gruodžio 18 d. pasiaiškinimas, kuriame D. K., be kita ko, nurodė ateityje pasižadantis atsakingiau tikrinti atsakingo asmens iš tachografo į darbo laiko apskaitos žiniaraštį sukeltus duomenis (b. l. 30). D. K. atstovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pastarasis fiziškai neturi galimybės patikrinti visų programinės įrangos pagrindu perkeltų duomenų atitikimo, nes įmonėje dirba daug vairuotojų, neatleidžia D. K., kaip transporto direktoriaus, nuo pareigos kontroliuoti, kad būtų tinkamai ir teisingai vedama vairuotojų-ekspeditorių darbo laiko apskaita. Dėl to nesutiktina ir su skundo argumentu, kad neatitikimas tarp vairuotojų tachografo kortelėse esančių duomenų bei darbo laiko apskaitos programos duomenų gali būti nustatytas tik konkrečiam darbuotojui iškėlus klausimą dėl netinkamos jo darbo laiko apskaitos. Tokių pažeidimų nustatymas yra darbuotojo, kuris už tai atsakingas, šiuo atveju – UAB „A.“ transporto direktoriaus D. K., o ne šioje įmonėje dirbančių vairuotojų-ekspeditorių pareiga.

16. Tai, kad įvykis dėl vairuotojo tachografo kortelės duomenų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų neatitikimo buvo vienkartinis, VDI nenustatė, kad būtų nedeklaruoti visi darbuotojo dirbti viršvalandžiai, nedeklaruota buvo tik jų dalis, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, D. K. kaltės, padarius ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nepaneigia ir nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją laikyti kazusu. Šios išvados nepaneigia ir kitos D. K. atstovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad pagal Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ su darbuotoju B. S. visiškai atsiskaitė, Darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, Darbo ginčų komisijai išnagrinėjus dar 10 kitų darbuotojų prašymų dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, netinkamai deklaruoto darbo laiko faktas nebuvo nustatytas.

17. Atsižvelgiant į šios nutarties 11–16 punktuose nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad D. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai ir jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, galbūt rėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimu byloje Nr. el-1706-320/2019, šios nutarties nedaro neteisėta ir nepagrįsta. Pirma, kaip minėta, teismas skundžiamą sprendimą priėmė tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, antra, žemesnės instancijos teismai turi teisę vadovautis aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurtais precedentais atitinkamų kategorijų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-33-489/2020). Dėl to D. K. atstovės skundo argumentas, kad šiuo atveju teismas pažeidė savo pareigą individualiai, pagal vidinį įsitikinimą įvertinti kiekvieno ginčo aplinkybes ir tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą, atmetamas kaip nepagrįstas.

18. D. K. atstovė advokatė O. Siomina apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė pakeisti apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti D. K. administracinės nuobaudos. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog per vienus metus neapskaitytų darbo valandų (viršvalandžių) skaičius sudarė tik 27 val., todėl padarytas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, be to, Darbo ginčų komisijos nustatyta viršvalandžių nepriemokos suma – 216,50 Eur, iš karto buvo sumokėta darbuotojui, t. y. visos pažeidimo sukeltos pasekmės buvo nedelsiant pašalintos, o tai pagal ANK 35 straipsnio nuostatas laikytina D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusižengimas (jeigu toks būtų pripažintas) buvo vienkartinis, nuo D. K. patraukimo atsakomybėn praėjo pusė metų ir per šį laikotarpį jokių kitų panašaus pobūdžio neatitikimų nebuvo užfiksuota.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-48-719/2020).

20. Pirmiausia pažymima, kad ANK nenumatyta galimybė administracinį nusižengimą vertinti kaip mažareikšmį. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagal ANK nusižengimas gali būti pripažįstamas tik mažiau pavojingu, tačiau ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas į ANK 12 straipsnyje išvardintų mažai pavojingų veikų sąrašą nepatenka. Taigi D. K. padarytą administracinį nusižengimą laikyti mažareikšmiu ar mažiau pavojingu, net ir įvertinus tai, kad neapskaitytų viršvalandžių skaičius sudarė 27,32 val., o nustatyta viršvalandžių nepriemokos suma – 216,50 Eur – darbuotojui B. S. iš karto buvo sumokėta, nėra teisinio pagrindo.

21. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. K. padarytas nusižengimas buvo vienkartinis, nusižengimu nebuvo sukeltos žymios neigiamos pasekmės, Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi dar 10 įmonės darbuotojų prašymų dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, netinkamai deklaruoto darbo laiko fakto nenustatė (b. l. 90–95, 97–100, 102–108, 110–115, 117–122, 124–128, 130–136, 138–143, 152–156), taip pat nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

22. Minėta, kad D. K. atstovė apeliaciniame skunde nurodė, jog Darbo ginčų komisijos nustatyta viršvalandžių nepriemokos suma B. S. – 216,50 Eur – neatskaičius mokesčių iš karto buvo jam sumokėta, t. y. pažeidimu sukeltos pasekmės buvo nedelsiant pašalintos, o tai pagal ANK 35 straipsnio nuostatas laikytina D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sutikti su šiuo skundo argumentu aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad su įmonės darbuotoju B. S. po darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo atsiskaitė ir šiuo sprendimu nurodytą išieškoti sumą sumokėjo ne D. K., o UAB „A.“, iš kurios ir buvo nuspręsta išieškoti B. S. naudai 216,50 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, 328,15 Eur dienpinigių nepriemoką ir 400 Eur netesybų (b. l. 35–42, 43). Dėl to pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo.

23. Teisi D. K. atstovė skunde teigdama, kad 2021 m. vasario 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, jog D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 20–21), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė nustatyta nutarime Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, priimtame UAB „A.“(b. l. 26–28), sprendžiama, kad teismas suklydo, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog administracinė nuobauda D. K. paskirta įvertinus ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šis apsirikimas teismo išvadų pagrįstumui reikšmės neturi – pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad D. K. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda yra adekvati jo padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei.

24. Minėta, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas D. K. atstovė prašė ir tuo pagrindu, kad įsiteisėjus nutarimui dėl nuobaudos D. K. skyrimo, UAB „A.“ neteks galimybės būti įtrauktai į Patvirtintų įmonių sąrašą, bus išbraukta iš šio sąrašo, nes įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 63¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu: „įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai“. Iš byloje esančio Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2021 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvertinus tai, jog UAB „A.“ pagal Užimtumo įstatymo nuostatas yra nubausta už nedeklaruotą darbą, o jos direktoriaus įgaliotas asmuo yra nubaustas už administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, buvo nuspręsta neįtraukti UAB „A.“ į patvirtintų įmonių sąrašą ir išbrauti iš šio sąrašo (b. l. 44–45). Tačiau iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties matyti, kad UAB „A.“ savo skundo, paduoto teismui dėl minėto Migracijos departamento sprendimo atsisakė, motyvuodama tuo, kad Migracijos departamentas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino skundžiamą sprendimą (b. l. 146–147). Duomenų, kurie patvirtintų D. K. atstovės skundo argumentą, jog Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas tik dėl to, kad jo priėmimo metu nutarimas dėl nuobaudos D. K. skyrimo buvo apskųstas ir dar nebuvo įsiteisėjęs, byloje nėra. Be to, aukštesniojo teismo nuomone, net ir įvertinus tai, kad dėl UAB „A.“ transporto direktoriaus D. K. padaryto administracinio nusižengimo įmonei gali kilti neigiamos pasekmės, ši aplinkybė taip pat nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskirti pastarajam administracinės nuobaudos.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. K. paskirta minimali ANK 100 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį ar ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą ir D. K. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.