Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. sausio 4 d. epizodas) – 20 (dvidešimt) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. vasario 19 d. epizodas) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta M. O. galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 15 (penkiolikos) parų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatyta bausme bausmes iš dalies sudedant ir paskirta M. O. 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nuspręsta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. vasario 11 d.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendį bei minėtu nuosprendžiu įskaitytas laikas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. O. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kita kardomoji priemonė neskirta.

M. O. išteisinta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. sausio 12 d. veika) nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Civilinės ieškovės UAB „K.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš D. K. ir M. O. UAB „K.“ naudai 228,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir D. K., tačiau nuteistasis pats apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl šio nuteistojo apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

2. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas M. O. paskirtos bausmės dydis ir galimybė ją atidėti. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.

9. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė, nuteistajai M. O. paskyrė teisingą bausmę už šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas, taip pat galutinę subendrintą bausmę.

10. M. O. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. M. O. padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip pavojingos tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jų padarymo aplinkybes. Abiem nusikalstamų veikų atvejais buvo padaryta atitinkamo dydžio turtinė žala kitiems asmenims, kuri iki šiol nėra atlyginta, veikos padarytos veikiant dviem asmenims, grobiant svetimą turtą. Padarytos nusikalstamos veikos atitinka įstatymo leidėjo nustatytą rūšinį tokių veikų pavojingumą.

11. Nusikalstamas veikas M. O. padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jų pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

12. M. O. Lietuvos Respublikoje iki šioje byloje nustatytų veikų padarymo buvo teista penkis kartus, tame tarpe ir už analogiškas veikas, po jų padarymo – dar du kartus, taip pat už analogiškų veikų padarymą. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iki šių veikų padarymo nuteistajai už kitų nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos įvairių rūšių, be kita ko, ir laisvės atėmimo bausmės. Tačiau nei laisvės atėmimo bausmės rūšis (ją atidedant), nei švelnesnės bausmės rūšys poveikio M. O. elgesiui nepadarė, nes ji ir toliau po bausmių atlikimo darė naujas nusikalstamas veikas.

13. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2019 m. liepos 9 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka M. O. bausta keliasdešimt kartų, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, nuosavybe (t. 3, b. l. 13–20), kas rodo, kad apeliantė linkusi nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

14. M. O. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nors gynėja baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad turėtų būti pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistoji pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir gailisi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog M. O. tik iš dalies pripažino padariusi tiek baudžiamąjį nusižengimą, tiek nusikaltimą – ji nesutiko su tuo, kad pagrobė visus kaltinime nurodytus ir apylinkės teismo nustatytus daiktus. Teisėjų kolegija papildomai vertina tai, kad M. O. nedirba, o yra dirbusi tik vieną nepilną mėnesį (Sodra duomenys, (t. 3, b. l. 29), darbo sutartis buvo nutraukta nuteistosios iniciatyva. M. O. ilgą laiką nerodė pastangų įsidarbinti, nuo 2019 m. sausio 9 d. nebuvo registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 3, b. l. 30), o pradėjo ieškoti darbo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje tik prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį – 2020 m. gegužės 19 d. Todėl jos skundo teiginys, kad nori ir ketina įsidarbinti, yra deklaratyvus.

15. Aplinkybės, kad nuteistoji laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu lankė psichologo konsultacijas, anoniminių narkomanų grupę (rašytinių įrodymų M. O. nepateikė), nėra pagrindas skirti švelnesnę bausmės rūšį, švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar jos vykdymą atidėti.

16. Atsižvelgęs į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta M. O. paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, ir arešto bausmę – už baudžiamąjį nusižengimą. Pažymima, kad šiuo atveju M. O. buvo teisiama jau šeštąjį kartą, todėl švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės nebus efektyvios ir nepasieks bausmės tikslų.

17. Pažymima, kad net ir nustačius gana daug nuteistąją ir jos padarytas veikas neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, abi M. O. paskirtos bausmės yra mažesnės už atitinkamų bausmių vidurkius, numatytus baudžiamajame įstatyme. Šiuo atveju nebuvo nustatytos M. O. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, todėl skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąją, tiek jos padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnes nei vidurkis bausmes, didesnė reikšmė buvo teikiama nuteistosios asmenybę teigiamai charakterizuojantiems duomenims, kurių nėra daug. Todėl apylinkės teismo parinktų bausmių dydžiai yra proporcingi ir teisingi. Per griežta nelaikytina ir subendrinta bausmė.

18. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, kartu konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio.

19. Teismas spręsdamas dėl galimybės dar kartą atidėti bausmės vykdymą pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą kartą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

20. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

21. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, bet ne pareiga, todėl teismas esant formalioms atidėjimo sąlygoms, neprivalo kiekviename nuosprendyje pasisakyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės. Taigi aplinkybė, jog apylinkės teismas neaptarė galimybės atidėti bausmės vykdymą, nelaikytina nuosprendžio trūkumu.

22. M. O. skunde nurodė, kad kritiškai vertina savo elgesį, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi M. O. padarytų nuskalstamų veikų pobūdį, ankstesnį elgesį darant daugybę įvairaus pavojingumo teisės pažeidimų, taip pat analogiškų nusikalstamų veikų darymą net ir po bausmių atlikimo, kitas 20–27 punktuose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad M. O. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

23. Apygardos teismo vertinimu, visi šie ir kiti bylos duomenys nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistoji M. O. suprato savo elgesio netinkamumą ir sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo ir baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog M. O. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei nustatyti jų dydžiai, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių kontekste nuteistosios ketinimai įsidarbinti, nors ir teigiamai charakterizuoja M. O., tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar atidėjus jos vykdymą.

25. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) XI skyriaus Antrasis skirsnis reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbą, tarp kita ko, nuteistųjų teisę dirbti ar užsiimti kita veikla (BVK 125, 126 straipsniai). Dėl šios priežasties sprendžiama, jog faktas, kad M. O. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nekliudo jai siekti įsidarbinti pataisos įstaigoje.

26. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – M. O. paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios M. O. apeliacinį skundą atmesti.