Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.10.1.1; 1.2.14.6.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. lapkričio 25 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rugilei Sinkevičiūtei, Deimantei Grigei ir Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorams Anatolijui Ivanovui ir Sigitui Bružui,

civilinio ieškovo – uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įgaliotajai atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2024 m. rugpjūčio 26 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (iš viso 20 veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 60 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2025 m. rugsėjo 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. L. pasisavino svetimą turtą, o būtent: nuo 2023 m. spalio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2025 m. vasario 12 d., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Mažeikių padalinio vadovo pareigose, pasisavino iš įmonės įrankių sandėlio, esančio bendrovės (duomenys neskelbtini), jam patikėtą svetimą turtą: kirstuvą „HILTI TE 1000-AVR“, 949,91 eurų vertės; suvirinimo aparatą „JASIC ARC200“, 189,97 eurų vertės; suvirinimo aparatą „JASIC ARC200“, 189,97 eurų vertės; trifazį suvirinimo aparatą „ARC315“, 314,60 eurų vertės; trifazį suvirinimo aparatą „ARC315“, 314,60 eurų vertės; trifazį suvirinimo aparatą „ARC315“, 314,60 eurų vertės; pusautomatį „MIG230V“, 611,05 eurų vertės; benzininę betono pjaustyklę „350/400 STIHL TS8000147“, 790,83 eurų vertės; benzininę betono pjaustyklę „STIHL TS420“, 512,22 eurų vertės; akumuliatorinį giluminį vibratorių „MAKITA (2.4)“, 63,47 eurų vertės; perforatorių „BOSCH (ARD135)“, 170,90 eurų vertės; kampinį šlifuoklį „DGA900ZX1 230 MAKITA“, 276,63 eurų vertės; kampinį šlifuoklį „125 BOSH“, 183,92 eurų vertės; kampinį šlifuoklį „125 BOSH“, 183,92 eurų vertės; akumuliatorinį veržliasukį „DEWALT DCF900P2t“, 281,80 eurų vertės; akumuliatorinį smūginį suktuvą „DEWALT“, 102,72 eurų vertės; armatūros rišiklį (vielasukį) MAXRB611T(BET0199), 798,47 eurų vertės, tokiu būdu pasisavino darbo santykių pagrindu valdomą svetimą uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį 6249,58 eurų vertės turtą, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 6249,58 eurų turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutartimi baudžiamosios bylos Nr. 1-460-1079/2025 ir Nr. 1-650-1079/2025, kuriose B. L. kaltinamas tapačiomis nusikalstamomis veikomis, padarytomis tuo pačiu metu ir tomis pačiomis aplinkybėmis, sujungtos, paliekant baudžiamosios bylos Nr. 1-460-1079/2025. 2025 m. lapkričio 10 d. prokuroro prašymu B. L. patikslintas kaltinimas bei pakeistas kaltinimuose nurodytų veikų kvalifikavimas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. L. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2023 m. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu. Jo darbo užmokestis buvo pusantro tūkstančio eurų į rankas, žmona tuo metu nedirbo, vienas išlaikė šeimą. Nepamena kada tiksliai pardėjo įrankius imti, gal po pusės metų, gal po metų. Įrankius pridavinėjo lombarde, prie Maxima parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tik tame viename lombarde pridavė. Į kitus lombardus, kituose miestuose, nepridavinėjo. Įrankius ėmė, nes turėjo kitoje byloje atlyginti padarytą žalą. Negali nurodyti ar 2023 m. spalio ir lapkričio mėnesiais kokius nešė įrankius. Iš lombardo neatsiimdavo įrankių ir jų negrąžindavo. Atsiimdavo, tada vėl priduodavo kai reikėjo pinigų. Tiksliai kiek atsiėmęs buvo nežino. Kai tapo žinoma apie įvykį, jis pats iš lombardo atsiėmė atkėlimo plaktuką, diskinį pjūklą, ir grąžino. Šių įrankių nėra kaltinime. Kaltinime yra tie, kurių jau nebeatsiėmė. Sutinka su nurodytomis įrankių vertėmis. Jo prašymu įrankių vertės buvo sumažintos, nes daug įrankių buvo ne naujų, o naudotų. Lombarde būtinai reikėdavo pasirašyti sutartis kiekvieną kartą, kai pridavinėdavo įrankius. Jis pats jokių numerių nerašydavo į sutartis, tik vardą pavardę ir parašą, dviejose vietose, priduodant įrankį. Kai dirbo padalinio vadovu, reikėdavo daryti inventorizaciją, bet tik pačiam dėl savęs, kad žinoti. Jis dėl savęs pasidarydavo, žinodavo kokių įrankių trūksta ir pažymėdavo, kad jie yra. Tuos įrankius, kuriuos pasiimdavo į programą nevesdavo, nes jų fiziškai pas save neturi ir jų klientui neišduodi, reikėdavo žinoti tik numerį, kad įrankis yra ir viskas. Vieno ir to pačio įrankio turėdavo nuomai po kelis vienetus. Lombardo sutartyse grąžinimo suma yra nurodyta, kurią turėtų grąžinti išsipirkdamas įrankį. Priklauso nuo laikotarpio kuriam pasirašyta sutartis – savaitei ar dviem, suma didėja, delspinigiai. Ketino išpirkti įrankius pagerėjus finansinei situacijai. Galėdavo įrankius ir ilgesniam laikui užstatyti. Ne vieną įrankį buvo išpirkęs, bet kai jis išimamas, tai neparodo. Vienu metu daugiau jų buvo užstatęs, ir kolega pamatė lombarde. Suvokė, kad visų įrankių neišpirks, bet dalį tikėjo, kad išpirks. Kadangi praėjo nemažai laiko visų nusikaltimo padarymo aplinkybių neprisimena, tačiau prisipažįsta, jog visus patikslintame kaltinime išvardintus įrankius pasisavino. Ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė, kad būtų pasisavinęs armatūros rišiklį (vielasukį), tačiau vykstant procesui priminė ir prisipažino. Šis įrankis buvo specifinis, naudojamas betonavimui, jo kaina virs 3000 eurų, lombardas jo nepriėmė. Minėtą įrankį pardavė kažkokiam žmogui, kuris dirba betonavimo darbus Šiauliuose. Jį susirado per internetinį skelbimų portalą „Skelbiu.lt“. Susitiko su pirkėju (duomenys neskelbtini), pardavė už 350 eurų ar 450 eurų, tiksliai neprisimena. Susirašė su juo ir susitiko. Visus įrankius nešė į tą patį lombardą, išskyrus šį minėtą įrankį. Praktiškai dėl visų įrankių siųsdavo užklausas į lombardą, nes ne visus įrankius lombardas priimdavo, todėl nusiųsdavo, paklausdavo, ar gali priduoti įrankius, kiek duos už juos. Jeigu viskas tenkindavo, tada veždavo. Patikslintame kaltinime nurodytus įrankius nešdavo užstatyti į lombardą, esantį prie prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Taip elgėsi, kai būdavo sunkus metas ir trūkdavo pinigų pragyvenimui. Nešdavo užstatyti įmonės įrankius su mintimi, kad juos vėliau atsiims. Ketino pagerėjus finansinei situacijai, įrankius išsipirkti. Kai įsidarbino, įmonės įrankius pradėjo užstatinėti maždaug po pusės metų. Kas mėnesį reikėdavo atlikti inventorizaciją ir ją nusiųsti vadovui. Žinojo, kokių įrankių trūksta, t. y. kurie yra užstatyti, o kurie yra išnuomoti. Pats sau pasižymėdavo, pasidarydavo įrankių nuotraukas arba užsirašydavo inventoriaus numerį, nes kiekvienas įrankis turi numerį, o kitus įrankius išduodamas klientui ir suvesdavo į programą. Įrankių netrūkdavo, nes kiekvieno to paties įrankio įmonė turėdavo po kelis vienetus. Paaiškino, jog tą patį įrankį ne vieną kartą buvo užstatęs ir išėmęs (išpirkęs), tačiau to nesimato, nes to neparodo. Vienu metu įrankių buvau užstatęs daugiau. Būnant su vaiku nedarbingume, kolegai buvo liepta atlikti inventorizaciją, tada ir paaiškėjo, kad trūksta dalies įrankių. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, padarytą žala stengsis kuo greičiau atlyginti. Dalį įmonei padarytos žalos yra atlyginęs, tos sumos išskaičiuotos patikslintame ieškinyje.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko civilinio ieškovo atstovė, kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme metu dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad posėdžio metu būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo B. L. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2025 m. vasario 14 d. gautame uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2025 m. vasario 19 d. patikslintu pareiškimu dėl turtinės žalos, kuriuose nurodoma, kad įmonės darbuotojas socialiniame tinkle, vartotojo „L. M.“ paskiroje pastebėjo, jog dalinamasi parduodamais įrankiais, kurie priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Darbuotojas įrankius atpažino iš įkeltų nuotraukų socialiniame tinkle pagal įrankių inventorinius numerius. UAB (duomenys neskelbtini) atlikus inventorizaciją nustatyta, jog nerasti (dingę) įmonei priklausantys įrankiai: kirstuvas „HILTI TE 1000-AVR“, suvirinimo aparatas „JASIC ARC200“, suvirinimo aparatas „JASIC ARC200“, trifazis suvirinimo aparatas „ARC315“, trifazis suvirinimo aparatas „ARC315“, trifazis suvirinimo aparatas „ARC315“, pusautomatis „MIG230V“, benzininė betono pjaustyklė „350/400 STIHL TS8000147“, benzininė betono pjaustyklė „STIHL TS420“, akumuliatorinis giluminis vibratorius „MAKITA (2.4)“, perforatorius „BOSCH (ARD135)“, kampinis šlifuoklis „DGA900ZX1 230 MAKITA“, kampinis šlifuoklis „125 BOSH“, kampinis šlifuoklis „125 BOSH“, akumuliatorinis veržliasukis „DEWALT DCF900P2t“, akumuliatorinis smūginis suktuvas „DEWALT“, armatūros rišiklis (vielasukis) MAXRB611T. Patikslintame pareiškime dėl padarytos žalos nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) padaryta 10334,25 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 1–2; 23–26);

2025 m. kovo 20 d. pateikta UAB (duomenys neskelbtini) patikslinta pažyma dėl nustatytos žalos vertinimo, kurioje pateiktos likutinės iš įmonės dingusių įrankių vertės, įvertinus jų nusidėvėjimą, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) padaryta 6249,58 eurų turtinė žala (t. 2, b. l. 48–51);

2023 m. rugsėjo 27 d. darbo sutartimi Nr. 78, iš kurios matyti, kad B. L. UAB (duomenys neskelbtini) padalinio vadovo pareigose pradėjo dirbti nuo 2023 m. rugsėjo 28 d., o 2025 m. vasario 17 d. jis atleistas iš darbo (t. 1, b. l. 166–168; 2 t., b. l. 94);

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, jog įvykio vieta yra UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Užėjus į statybos aikštelę patenkama į įmonės saugomą aikštelę. Joje matoma įvairi statybos technika ir metaliniai konteineriai. Priėjus prie metalinio konteinerio matomos metalinės durys, kurias pravėrus patenkama į sandėlio vidų. Sandėlio viduje matomas stalas ant kurio sudėta įvairi kompiuterinė technika. Kairėje matoma lentyna su įvairia statybos technika (t. 1, b. l. 37–46);

liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu atlikta apklausa, kurioje liudytojas paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikla yra susijusi su įvairaus profilio statybos įrankių nuoma. Socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo, kad internetiniame puslapyje „L. M.“ pardavinėjami UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys įrankiai. Nurodė, jog įrankius atpažino pagal inventorizacijos serijos numerius. Pardavinėjamas buvo kapinis šlifuoklis „Makita“ ir diskinis pjūklas „Stihl“. Pagal dokumentus šie įrankiai nebuvo išnuomoti, todėl jie turėjo būti sandėlyje. Apie tai, ką jis pastebėjo, informavo pardavimo vadovą Žemaitijos regione A. M.. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini), jis dirbo su B. L., todėl įtarė, kad minėtus įrankius galėjo iš įmonės paimti bendradarbis B. L.. Prie liudytojo apklausos protokolo pridėtos dvi telefono ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuoti įrankiai – kapinis šlifuoklis „Makita“ ir diskinis pjūklas „Stihl“ (t. 1, b. l. 49–50; 52–53);

2025 m. vasario 17 d. ir 2025 m. balandžio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliktos inventorizacijos, iš kurių matyti, jog patikslintame kaltinime išvardinti įrankiai nerasti nei viename UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje (t. 2, b. l. 48–51; 56–61);

2025 m. vasario 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini), kuri patalpino socialiniame tinkle „Facebook“, internetiniame puslapyje „L. M.“ skelbimus apie pardavinėjamus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius įrankius, pareikalauta pateikti duomenis apie asmenį pristačiusį (įkeitusį) minėtus statybos darbų įrankius. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu UAB (duomenys neskelbtini) pateikė penkiolika daiktų įkeitimo lombarde sutarčių kopijų, sudarytų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir B. L. (t. 1, b. l. 62–94), iš kurių matyti:

1. 2023 m. spalio 20 d. sutartimi Nr. 25311, įkeisti daiktai – „svarke JASICPRO“, už 90 Eur, „suktukas DEWALT DCF88“, už 80 Eur;

2. 2023 m. lapkričio 10 d. sutartimi Nr. 25567, įkeisti daiktai – „svarke JASIC“, už 100 eurų, „verzl. DEWALT DCF900“, už 100 Eur;

3. 2024 m. birželio 26 d. sutartimi Nr. 30280, įkeistas daiktas – „suvirapar ARC315“, už 150 Eur;

4. 2024 m. liepos 5 d. sutartimi Nr. 28120, įkeistas daiktas – „perf HILTI“, už 120 Eur;

5. 2024 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi Nr. 28717, įkeisti daiktas – „kamp.slif BOSH“, (2 vnt), už 110 Eur;

6. 2024 m. lapkričio 22 d. sutartimi Nr. 29570, įkeistas daiktas – „betono pjūklas STIHL“, už 200 Eur;

7. 2024 m. lapkričio 23 d. sutartimi Nr. 29577, įkeistas daiktas – „MAKITA DVR850Z“, už 200 Eur;

8. 2024 m. lapkričio 24 d. sutartimi Nr. 29587, įkeistas daiktas – „suvr.apar JASIC“, už 80 Eur;

9. 2024 m. lapkričio 25 d. sutartimi Nr. 29595, įkeistas daiktas – „pjuklas DEWALT DCS578X2“, už 100 Eur;

10. 2024 m. lapkričio 26 d. sutartimi Nr. 29611, įkeistas daiktas – „kampinis šlif MAKITA“, už 150 Eur;

11. 2024 m. lapkričio 27 d. sutartimi Nr. 29623, įkeistas daiktas – „akum.perfor BOSCH“, už 100 Eur;

12. 2024 m. gruodžio 3 d. sutartimi Nr. 29710, įkeistas daiktas – „STILL TS800“, už 300 Eur;

13. 2025 m. sausio 21 d. sutartimi Nr. 30211, įkeistas daiktas – „DEWALT“, už 70 Eur;

14. 2025 m. sausio 22 d. sutartimi Nr. 30219, įkeistas daiktas – „HILTI TE 1000DE“, už 150 Eur;

15. 2025 m. sausio 26 d. sutartimi Nr. 30280, įkeistas daiktas – „kampinis šlifuoklis“, už 60 Eur.

Iš pateiktų sutarčių matyti, kad B. L. už paskolas įkeitė jam patikėtus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius statybos darbų įrankius. Taip pat iš pateiktų sutarčių matyti, kad 2025 m. sausio 21, 22 ir 26 dienomis įkeistus daiktus – kampinį šlifuoklį, Hilti TE 1000DE, rankinį pjūklą Dewalt, kaltinamasis B. L. buvo atsiėmęs (išpirkęs) (t. 1, b. l. 65-66, 67-68, 69–70,);

2025 m. vasario 19 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo pareikalauta pateikti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį suvirinimo aparatą „JASIC ARC200“. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu, UAB „Butmina“ darbuotoja pateikė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį suvirinimo aparatą „JASIC ARC200“ (t. 1, b. l. 116–117);

2025 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas daiktas – suvirinimo aparatas „JASIC ARC200“, kuris 2025 m. birželio 19 d. nutarimu gražinti daiktus grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui (t. 1, b. l. 118–123; 129–132).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-138/2014, 2K-508/2015, 2K-382-489/2015, 2K-89-303/2017). Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019)

Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018, 2K-254-895/2020). Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad B. L. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) Mažeikių padalinio vadovo pareigose (t. 1, b. l.166-168), laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2025 m. vasario 12 d., pasisavino iš įmonės įrankių sandėlio, jam patikėtą svetimą turtą: kirstuvą „HILTI TE 1000-AVR“, suvirinimo aparatą „JASIC ARC200“, suvirinimo aparatą „JASIC ARC200“, trifazį suvirinimo aparatą „ARC315“, trifazį suvirinimo aparatą „ARC315“, trifazį suvirinimo aparatą „ARC315“, pusautomatį „MIG230V“, benzininę betono pjaustyklę „350/400 STIHL TS8000147“, benzininę betono pjaustyklę „STIHL TS420“, akumuliatorinį giluminį vibratorių „MAKITA (2.4)“, perforatorių „BOSCH (ARD135)“, kampinį šlifuoklį „DGA900ZX1 230 MAKITA“, kampinį šlifuoklį „125 BOSH“, kampinį šlifuoklį „125 BOSH“, akumuliatorinį veržliasukį „DEWALT DCF900P2t“, akumuliatorinį smūginį suktuvą „DEWALT“, armatūros rišiklį (vielasukį) MAXRB611T(BET0199), tokiu būdu pasisavino darbo santykių pagrindu valdomą svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 6249,58 eurų vertės.

Teismas patikslina nusikalstamos veikos padarymo pradžią, nes iš byloje esančių įrankių pridavimo sutarčių į lombardą, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirma sutartis buvo sudaryta 2023m. spalio 20 d. (t. 1, b. l. 77-78). Nusikalstamos veikos padarymo laiko patikslinimas nekeičia padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Byloje nustatytos aplinkybės, surinkti ir išvardinti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad B. L. veikė turėdamas tiesioginę tyčią pasisavinti svetimą turtą, t. y. suvokė, kad savo tęstine veika svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą (įrankius) pavers savu jį pasisavindamas, šiuo atveju įkeisdamas jį lombarde ir gaudamas už tai atlygį, ir to norėjo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Veiksmai paprastai turėtų būti tapatūs ir laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2007). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-31-788/2021).

Bylos aplinkybės yra aiškios, B. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia. Patikslintame kaltinime išvardintą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą kaltinamasis pasisavino, turėdamas bendrą sumanymą savintis neapibrėžtą kiekį daiktų (įrankių) iš savo darbovietės. Šią aplinkybę nurodė ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Be to, jo kaltė visiškai įrodyta aukščiau nurodytų įrodymų visetu, t. y. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, patikslintu pareiškimu ir pažyma dėl nustatytos žalos vertinimo, įmonėje atliktų inventorizacijų metu gautais duomenimis, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais ir jų priedais (sutarčių kopijomis), liudytojo parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Taigi kaltinamasis B. L. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir bausmės skyrimo

BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis B. L. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą tęstinę nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 183 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų siekiant B. L. pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamo veikos pripažino, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Be to, kaltinamasis B. L. iš dalies atlygino padarytą žalą. Šios aplinkybės laikytinos kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis B. L. anksčiau teistas, 2025 m. rugsėjo 17 d. jis išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, arešto bausmė atidėjimo laikas pasibaigęs, tęstinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas buvo neišnykęs (t. 2, b. l. 77– 85), baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 87–92). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad šio nuosprendžio priėmimo metu, B. L. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, tačiau sprendimas šioje baudžiamojoje byloje nėra priimtas. Kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ pateikė pažymą, kurioje nurodomas, kad B. L. vieną kartą konsultuotas gydytojo psichiatro, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 98).

Baigiamosios kalbos metu prokuroras prašė teismo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodė, kad nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės, jis galės greičiau įsidarbinti, dirbti ir užsidirbti, kad kuo greičiau atlygintų likusį civilinį ieškinį. Be to, jis yra vedęs, augina mažametį vaiką.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-306-697/2019).

Teismas įvertinęs visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nes anksčiau paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nebuvo pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bausmės terminas nustatytinas tarp įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio (BK 50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju griežčiausios bausmės – realaus laisvės atėmimo, paskyrimas, kad ir trumpiausiam laikui, teismo vertinimu, vis tik, būtų neproporcingas. Būdamas laisvėje ir vykdydamas teismo paskirtus įpareigojimus, kaltinamasis ne tik galės tinkamai atlyginti padarytą turtinę žalą, vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, bet ir tinkama linkme keisti savo elgesį bei gyvenimo būdą, vykdyti pareigą išlaikyti mažametį vaiką. Nors šiuo metu kaltinamasis nedirba, tačiau ketina įsidarbinti ir atlyginti žalą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad teisingumo principą ir bausmės tikslus pasieks laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, B. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant jam įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6 dalies 5, 6 punktai, 7 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo B. L. 4797,87 Eur turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 40–43).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad B. L. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) padalinio vadovo pareigose, pasisavino iš įmonės įrankių sandėlio, esančio Mažeikių rajone, Juodeikių kaime, Mažeikių g. 75, jam patikėtą svetimą turtą: kirstuvą „HILTI TE 1000-AVR“, 949,91 eurų vertės; suvirinimo aparatą „JASIC ARC200“, 189,97 Eur vertės; suvirinimo aparatą „JASIC ARC200“, 189,97 Eur vertės; trifazį suvirinimo aparatą „ARC315“, 314,60 Eur vertės; trifazį suvirinimo aparatą „ARC315“, 314,60 Eur vertės; trifazį suvirinimo aparatą „ARC315“, 314,60 Eur vertės; pusautomatį „MIG230V“, 611,05 Eur vertės; benzininę betono pjaustyklę „350/400 STIHL TS8000147“, 790,83 Eur vertės; benzininę betono pjaustyklę „STIHL TS420“, 512,22 Eur vertės; akumuliatorinį giluminį vibratorių „MAKITA (2.4)“, 63,47 Eur vertės; perforatorių „BOSCH (ARD135)“, 170,90 Eur vertės; kampinį šlifuoklį „DGA900ZX1 230 MAKITA“, 276,63 Eur vertės; kampinį šlifuoklį „125 BOSH“, 183,92 Eur vertės; kampinį šlifuoklį „125 BOSH“, 183,92 Eur vertės; akumuliatorinį veržliasukį „DEWALT DCF900P2t“, 281,80 Eur vertės; akumuliatorinį smūginį suktuvą „DEWALT“, 102,72 Eur vertės; armatūros rišiklį (vielasukį) MAXRB611T(BET0199), 798,47 Eur vertės, tokiu būdu B. L. pasisavino darbo santykių pagrindu valdomą svetimą, kurio bendra vertė 6249,58 Eur vertės turtą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis B. L. dalį padarytos turtinės žalos – 700 Eur, atlygino, taip pat dalis padarytos turtinės žalos – 751,71 Eur, buvo išskaityta iš kaltinamo darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 158–159). Be to, reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu UAB (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį suvirinimo aparatą „JASIC ARC200“, kurio vertė 189,97 Eur. 2025 m. birželio 19 d. nutarimu gražinti daiktus, minėtas įrankis – suvirinimo aparatas, grąžintas UAB (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto patikslinto civilinio ieškinio matyti, jog nors suvirinimo aparatas „JASIC ARC200“ yra grąžintas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas 4797,87 Eur sumai, neišskaičius grąžinto suvirinimo aparato vertės 189,97 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis B. L. pasisavino du suvirinimo aparatus „JASIC ARC200“, kurių vienas yra grąžintas, teismas sprendžia kad, civilinis ieškovas dėl B. L. veiksmų patyrė 4608 Eur turtinės žalos, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas patikslintą civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš B. L. 4608 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Virginija Vainorienė pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo civilinio ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2363 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdžiuose. Byloje pateikti patvirtinimai apie atliktus mokėjimus (t. 5, b. l. 175-182).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti realumo kriterijų (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98). Kaip realios išlaidos dėl advokato (advokato padėjėjo) paslaugų suteikimo baudžiamajame procese vertinamos lėšos, kurios sumokamos advokatui (advokato padėjėjui) už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas konkrečiame baudžiamajame procese. Taigi, proceso dalyvio prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti pagrįstas konkrečioje baudžiamojoje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir atsiskaitymą už jas patvirtinančiais duomenimis.

Civilinio ieškovo atstovė atstovavo pareiškėją ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, po ko teisme ieškinys buvo tikslintas. Teisme vyko trys teisiamieji posėdžiai. Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas įvertinęs šiuos duomenis, sprendžia, jog prašoma priteisti suma 2 363 Eur nėra per didelė. Teismas, anksčiau įvertintų aplinkybių kontekste įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų apimtį, pripažįsta, kad jos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir patirtoms advokato laiko sąnaudoms, todėl laikytinos pagrįstomis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam B. L. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Priimant nuosprendį išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Nagrinėjamu atveju, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – suvirinimo aparatas „Jasic ARC200“, apžiūrėtas ir 2025 m. kovo 27 d. nutarimu grąžinti daiktus grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui (t. 1, b. l. 129–132), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas UAB (duomenys neskelbtini); CD diskas su teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašu (t. 3 bylos viršelio) paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 75 straipsniu, 183 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. L. galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5, 6 punktais, 7 dalimi, atidėti B. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą.

Laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš B. L. 4608 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš B. L. 2363 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) už advokato teisinę pagalbą.

Daiktus, turintčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

suvirinimo aparatą „Jasic ARC200“, nutarimu grąžintą uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)

CD diską su teisiamojo posėdžio garso ir vaizdo įrašu palikti kaip bylos medžiagą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti B. L. 2025 m. spalio 7 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti B. L., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba; 4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui; 5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.