Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-02 · Civilinė byla Nr. 2S-51-232/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-02Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
2S-51-232/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02549-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Atsakovas
G. B., R. B.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-51-232/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02549-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų G. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsakovų G. B. ir R. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovus G. B. ir R. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti gyvenamąjį namą ir tris pagalbinius pastatus, esančius žemės sklype, adresu: Kudašių k., Onuškio sen., Trakų r., pagal UAB „Lausta“ parengtą statinio projektą, kurio pagrindu išduotas Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2007-09-20 statybos leidimas AS1-481 ir sutvarkyti statybvietę.

Trakų rajono apylinkės teismas 2011-07-11 atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo G. B. ir R. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti gyvenamąjį namą ir tris pagalbinius pastatus, esančius žemės sklype, unikalus Nr.7950-0002-0031, adresu Kudašių k., Trakų r. sav., pagal UAB „Lausta“ parengtą statinio projektą, kurio pagrindu išduotas Traų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2007-09-20 statybos leidimas Nr.AS1-481 ir sutvarkyti statybvietę.

A. G. B. ir R. B. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti 2011-07-11 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, jog savavališkos statybos faktas buvo nustatytas dar 2008 metais, teismui nagrinėjant bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl savavališkos statybos Sklype padarinių pašalinimo, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo naujos redakcijos nuostatomis, tarp kurių yra ir nuostata, leidžianti teismui suteikti galimybę įteisinti savavališką statybą pagal SĮ reikalavimus. Atsakovų manymu, ieškovo nustatyta savavališka statyba atsakovų Sklype gali būti įteisinta pagal SĮ 28 str., tuo tarpu teismo sprendimas už akių, priimtas šioje civilinėje byloje, panaikina atsakovų teisę įteisinti savavališką statybą. Atsakovų manymu, statyba, atitinkanti savavališką statybą Sklype, yra galima Sklypo vietovėje, todėl ji gali būti įteisinta. Sklype esančio gyvenamojo namo aukštis neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 412 patvirtinto Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento 17.3 nuostatoms, padidintas užstatymo plotas Sklype nepažeidžia Reglamento 17.9 punkte įtvirtinto maksimalaus užstatymo ploto dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepriklausomai nuo to, jog Sklype esantys statiniai neatitinka techninio projekto, savavališka statyba gali būti įteisinta. Taip pat nurodė, jog kitus ieškovo nustatytus pažeidimus atsakovai panaikino. Atsakovų nuomone, vienintelis Sklype esančių statinių neatitikimas Reglamento nuostatoms yra tas, jog Sklype esančiuose statiniuose yra įrengti vitrininiai langai, tačiau šį neatitikimą atsakovai yra pasiryžę panaikinti. Taip pat nurodė, jog atsakovai panaikino vieną iš ieškovo nustatytų statybos pažeidimų, t.y. atsakovai panaikino mansardas, dėl kurių ieškovas taip pat kreipėsi į teismą. Pažymėjo, jog atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė dėl objektyvių aplinkybių. 2011-05-12 teismo pranešimą apie pareikštą ieškinį atsakovai gavo praėjus kelioms dienoms nuo jo išsiuntimo iš teismo, tačiau nuo 2011-05-21 iki 2011-05-28 atsakovai buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos. Be to teismo pranešimo įteikimo atsakovams dieną atsakovė buvo nėščia. Dėl netikėtai užklupusių rūpesčių bei dėl teisinių žinių trūkumo atsakovai neįsigilino į teismo pranešime nurodytus atsiliepimo pateikimo terminą bei atsiliepimo nepateikimo teisines pasekmes, atsakovai nesugebėjo laiku rasti atstovo. Tikėjosi, jog savavališką statybą jie galės įteisinti ne teismo tvarka, todėl laiku nesusivokė, kad turėjo būti paduotas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.

Ieškovas atsiliepimu prašė netenkinti atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad, ieškovo manymu, atsakovai abejingai žiūrėjo į prasidėjusį teismo procesą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Įrodymus, jog atsakovai buvo išvykę iš Lietuvos teismui buvo galima pateikti anksčiau, prašant pratęsti terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti. Kitos atsakovų pareiškime nurodytos priežastys – teisinių žinių trūkumas, nesugebėjimas laiku surasti atstovo, atsakovės nėštumas, ieškovo nuomone, netrukdė laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovai netgi sąmoningai nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, kadangi tikėjosi, jog savavališką statybą jie galės įteisinti ne teismo tvarka. Todėl atsakovų pareiškime pateikti argumentai nepakankami konstatuoti, jog atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, jog pagal SĮ 28 str. 4 d. savavališką statybą galima įteisinti ne visais atvejais, o tik tais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie statinio rekonstravimo ir remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Statinių projektavimo ir statybos reikalavimus Aukštadvario regioninio parko teritorijoje nustato Reglamentas. Nurodė, jog turi būti taikoma kita nei nurodo atsakovai Reglamento 17.9 punkte įtvirtinta nuostata, jog konservacinio prioriteto zonose bendras statinių užimamas plotas negali viršyti 375 m². Nors pagal Reglamento 17.3 punktą didžiausias leistinas gyvenamųjų namų aukštis – 8,5 m (atsakovų gyvenamojo namo faktiškas aukštis – 8,3 m), tačiau bendrasis gyvenamojo namo užstatomas plotas negali viršyti 120 m², tuo tarpu atsakovų gyvenamojo namo užstatymo plotas yra 166 m². Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovų savavališkai padidintas statinių užstatymo plotas pažeidžia Reglamento nuostatas.

Trakų rajono apylinkės teismas 2011-10-10 nutartimi (b. l. 85-90) atsakovų prašymo netenkino. Teismas įvertinęs atsakovų nurodytas aplinkybes, dėl kurių jų teigimu šie negalėjo pateikti atsiliepimo (t.y. teisinių žinių trūkumą, nesugebėjimą laiku surasti atstovo, atsakovės nėštumą, tikėjimą, kad savavališką statybą atsakovai galės įteisinti ne teismo tvarka), konstatavo, jog minėtos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikimą teismo nustatytu terminu. Teismas nurodė, jog pagal SĮ 28 str. 1 d. 1 p., 4 d., 7 d. tam, kad asmuo galėtų įteisinti savavališką statybą, yra būtinas tam tikrų sąlygų visetas: pirma, žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba turi būti galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus; antra, tokia statyba turi neprieštarauti imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sklype esančių statinių statyba negali būti įteisinta, kadangi ji prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų, o būtent Reglamento 17.3, 17.9 p reikalavimams. Sklype esančio gyvenamojo namo bendrasis užstatymo plotas (166,00 m²) viršija leistiną didžiausią gyvenamojo namo bendrąjį užstatomą plotą, kuris pagal Reglamento 17.3 punktą yra 120 m². Pažymėjo, jog sklypas yra Verniejaus hidrografinio draustinio teritorijoje, todėl taikytina lex specialis, įtvirtinta tame pačiame Reglamento 17.3 punkte, pagal kurią konservacinio prioriteto zonose bendras užimamas plotas negali viršyti 375 m², tuo tarpu Sklype esančių statinių bendras užimamas plotas yra 414 m², todėl Sklype esančių statinių - gyvenamojo namo ir kitų pastatų - statyba prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas konstatavo, jog atsakovų pareiškime nurodyti įrodymai neturi ir negali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

A. G. B. ir R. B. atskiruoju skundu (b.l. 94-103) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti. Nurodė, jog teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pažymėjo, jog faktinis gyvenamojo namo užimamas plotas be terasos atitinka projektą bei statybos leidimą, terasa yra išardyta ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl pareiškimo nagrinėjimo metu gyvenamojo namo užimamas plotas visiškai atitiko projektą bei statybos leidimą. Aukštadvario regioninio parko direkcija dėl gyvenamojo namo užstatomo ploto neturėjo jokių priekaištų. Be to pažymėjo, jog Reglamento nauja redakcija, kurioje numatyta, kad gyvenamojo namo užimamas plotas negali viršyti 120 kv.m. įsigaliojo tik 2008-04-09 t.y. po projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo, tuo tarpu iki tol galiojusi Reglamento redakcija gyvenamojo namo užstatomo ploto neribojo 120 kv.m. Todėl teismas vertindamas gyvenamojo namo užstatymo plotą nepagrįstai rėmėsi naująją Reglamento redakcija. Pažymėjo, jog virtuvės, klėties ir svirno, kaip ir gyvenamojo namo terasa dar iki pareiškimo pateikimo buvo išardytos, todėl statinių bendras užstatomas plotas visiškai atitiko projektą ir statybos leidimą, netgi yra mažesnis už Reglamento 17.9 p. numatytą 345 kv.m. plotą. Aukštadvario regiono direkcija dėl statinių bendrai užimamo ploto neturėjo jokių priekaištų. Atsižvelgiant į nurodyta yra pagrindas naikinti pirmos instancijos nutartį ir atsakovų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.

Ieškovas atsiliepime nurodė, kad nors statybos leidimas yra galiojantis, tačiau atsakovams negali būti suteikta galimybė įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus leidžiant parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, numatantį statybą miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadangti tokia statyba prieštarauja žemės sklypo paskirčiai (miškų ūkio), be to imperatyvioms aplinkos apsaugos t.y. Reglamento 17.3, 17.9 p. nuostatoms. Nurodė, jog savavališkos statybos įteisinimas yra vykdomas pagal savavališkos statybos įteisinimo metu galiojančius teisės aktus, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, jog minėtos Reglamento nuostatos netaikytinos. Pažymėjo, jog atsakovų pateiktose nuotraukose gyvenamasis namas nufotografuotas su aiškiai matoma dengta terasa pagrindiniame gyvenamojo namo fasade, o pagalbiniai pastatai sąmoningai nufotografuoti iš tos pusės, kurioje nei terasų, nei balkonų nėra buvę. Tačiau net ir pašalinus terasą gyvenamojo namo užstatymo plotas neatitiktų projekto.

Atskirasis skundas tenkintinas, klausimas išspręstinas iš esmės: sprendimas už akių panaikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą ir jo taikymo sąlygas.

Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik išsamiai ištyrus ir įvertinus aplinkybes, sukliudžiusias atsakovui atvykti į teismo posėdį, griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme tam numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti LR CPK 285 str. Pagal CPK 142 str. 4 d. jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdamas tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Byloje nustatyta, kad ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2011-05-14 buvo įteikti atsakovams (b.l. 37-38), todėl procesiniai dokumentui atsakovams įteikti tinkamai. Atsakovai per nustatytą jiems 30 dienų terminą be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovams ieškinys su priedais ir pranešimas įteikti tinkamai, esant ieškovo pareikštam prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.

Atsakovai nurodė, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl objektyvių priežasčų. Nurodė, jog 2011-05-12 teismo pranešimą apie pareikštą ieškinį atsakovai gavo praėjus kelioms dienoms nuo jo išsiuntimo iš teismo, tačiau nuo 2011-05-21 iki 2011-05-28 atsakovai buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos. Be to teismo pranešimo įteikimo atsakovams dieną atsakovė buvo nėščia. Dėl netikėtai užklupusių rūpesčių bei dėl teisinių žinių trūkumo atsakovai neįsigilino į teismo pranešime nurodytus atsiliepimo pateikimo terminą bei atsiliepimo nepateikimo teisines pasekmes, atsakovai nesugebėjo laiku rasti atstovo. Tikėjosi, jog savavališką statybą jie galės įteisinti ne teismo tvarka, todėl laiku nesusivokė, kad turėjo būti paduotas atsiliepimas į pareikštą ieškinį. Pirmos instancijos teismas visapusiškai išanalizavo atsakovų nurodytas atsiliepimo nepateikimo į ieškinį priežastis. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, pranešimai, ieškinio nuorašai ir priedai atsakovams buvo įteikti 2011-05-14, terminas atsiliepimams pareikšti pasibaigė 2011-06-13, todėl nuo procesinių dokumentų įteikimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos bei po grįžimo į Lietuvos Respubliką, atsakovai turėjo pakankamai laiko pasisamdyti atstovą ir pateikti atsiliepimą nustatytu terminu, arba pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis t.y. prašyti pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (LR CPK 77 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog ir kitos atsakovų pareiškime nurodytos priežastys - atsakovės nėštumas, teisinių žinių trūkumas, nesugebėjimas surasti atstovo, tikėjimasis, jog savavališką statybą atsakovai galės įteisinti ne teismo tvarka šios bylos kontekse netrukdė laiku pateikti atsiliepimo, todėl tokios priežastys nepripažintinos svarbiomis, pateisinančiomis atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikimą nustatytu terminu.

Pažymėtina, jog sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005). Kaip minėta aukščiau sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus procesinio dokumento, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Pagal LR CPK 288 str. 4 d. redakciją (nuo 2011-10-01) teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.).

Apeliantai sprendimo už akių neteisėtumą argumentuoja su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktais teisiniais paaiškinimais bei dokumentais. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė išvadą, kad pareiškime nurodyti įrodymai neturi ir negali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir mano, kad priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui įtakos gali turėti į bylą pateiktų įrodymų bei su jais susijusių aplinkybių aiškinimasis bei vertinimas.

Iš prašomo peržiūrėti sprendimo už akių matyti, kad teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, atmesdamas atsakovų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nevertino atsakovo pateiktų paaiškinimų bei įrodymų, jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Kaip matyti iš 2011-07-11 sprendimo už akių teksto, teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai, nustatęs, jog atsakovai gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių Gudačių k., Trakų r. sav. statybą vykdė pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, pakeitė statomo gyvenamojo namo aukštį, pakeitė fasadą, padidino gyvenamojo namo užstatymo plotą 19,00 kv.m., padidino kiekvieno pagalbinio pastato plotą 17,00 kv.m. t.y. nuo 49,00 kv.m., nurodytų projekte ir statybos leidime, iki 66,00 kv.m. 2011-10-10 nutartimi, kuria atmestas atsakovų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nurodė, jog sklype esančio gyvenamojo namo aukštis neprieštarauja Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento nuostatoms, gyvenamojo namo bendrasis užstatymo plotas viršija leistiną didžiausią gyvenamojo namo bendrąjį užstatomą plotą (Reglamento 17.3 p.), sklype esančių statinių bendras užimamas plotas taip pat viršija leistiną plotą (Reglamentas 17.9 p.). Atsakovai prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė bei pateikė teismui Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2011-02-24 raštą Nr.V3-6.4-42, fotonuotraukas, jog tiek prie gyvenamojo namo, tiek prie kitų statinių esančios terasos yra nugriautos, todėl gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių užstatymo plotas atsakovų teigimu atitinka projektą ir statybos leidimą. Kaip matyti iš 2010-09-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos valstybinės priežiūros faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr.FAK-513-(7.9), Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2011-02-24 rašto Nr.V3-6.4-42 pastabų dėl viršyto gyvenamojo namo, dėl bendro statinių užstatymo ploto nėra nurodyta. Susidarius tokiai ginčytinai situacijai, privalu nuodugniai ištirti atsakovų pateikiamus argumentus ir įrodymus. Šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino nagrinėjant atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismui šių aplinkybių nesiaiškinus, laikytina, kad neišsiaiškintos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, nepakankamai ištirti bei įvertinti įrodymai, todėl atsakovų įrodymai bei aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - atnaujintinas bylos nagrinėjimas pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams G. B. ir R. B. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Liuda Uckienė