Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Gyvendami sekcijose, nuteistieji turi galimybę judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterių klasę, valgyklą. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribomis, o dieną gali išeiti į lauką. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nėra rakinami. Tualetai ir dušai yra įrengti atskirose patalpose.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).

Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kurią kiekvienais metais pratęsia. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.

Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Stalai įrengti vadovaujantis protingumo principu – nedidelėje kameroje negali būti didelis stalas. Standartinėse kamerose stalai yra dviem pasukamomis kėdutėmis. Daugelis kalinamų asmenų kaip stalą naudoja medinę spintelę, todėl maždaug 8 kv. m kameroje apgyvendinti keturi asmenys gali valgyti vienu metu.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Patalynė Lukiškių TI-K išduodama pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas normas. Jeigu suimtasis pageidauja, jis gali naudotis savo patalyne. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik sumokėjus už šią paslaugą. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri teikia mokamas skalbimo paslaugas. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų teisė, ja galima naudotis ne rečiau kaip kartą per savaitę. Neturėdamas pinigų asmeninėje sąskaitoje, suimtasis ar nuteistasis dėl galimybės viršutinius drabužius išsiskalbti nemokamai gali raštu kreiptis į Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami sausi.

Suimtieji turi teisę įsigyti maisto produktų tardymo izoliatoriaus teritorijoje esančioje parduotuvėje.

Laikinojo sulaikymo kameros yra administraciniame pastate. Šiose kamerose asmenys laikomi ne ilgiau nei dvi valandas. Laikino laikymo kamerų patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, ant kurio suimtieji (nuteistieji) gali atsisėsti.

Valymo darbai priėmimo–paskirstymo punkte atliekami pagal poreikį. Juos atlieka nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus Lukiškių TI-K, direktoriaus budinčio padėjėjo nurodymu. Tokie darbai atliekami reguliariai kiekvieną dieną.

Pažymėjo, kad atsakovės atstovas patyrė dokumentų rengimo išlaidas, kurios turi būti priteistos iš A. Ž.. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-06 nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovės atstovo pateiktą medžiagą sudaro 26 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas įkainojamas 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K patyrė 1,56 Eur teismo išlaidų.

Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. A. Ž. patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pareiškėjas ir atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta A. Ž. ir Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 8 500 Eur.

Dėl kamerų ploto reikalavimų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje ir iki 2015-10-31 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose 2014-10-21, nuo 2014-10-24 iki 2014-11-11, nuo 2014-11-13 iki 2014-11-20, 2014-11-22, 2014-11-23, nuo 2014-11-27 iki 2014-12-01, nuo 2014-12-03 iki 2014-12-14, nuo 2014-12-16 iki 2015-01-04, nuo 2015-01-06 iki 2015-01-12, nuo 2015-01-17 iki 2015-01-19 ir 2015-01-21 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

A. Ž. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 101 dieną. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, A. Ž. buvo laikomas tik 23 dienas. Taigi, A. Ž. kalint Lukiškių TI-K, 78 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.

Dėl baldų, vietos kamerose ir pasivaikščiojimų

Kaip jau minėta, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais, kadangi daugiau ir didesnių baldų nebūtų galima laikyti kamerose. Valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tą laiką, kurį reikia palaukti norint pavalgyti prie stalo, maistas itin neatšąla ir gali būti valgomas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl netinkamų maitinimosi sąlygų nepripažįstama pažeidimu pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose, ši kalinamojo teisė nėra reglamentuojama ir negali lemti neteisėtų veiksmų.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. Įvertinus atsakovės atstovo pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti, suteikiant teisę suimtiesiems (nuteistiesiems) ne tik pasivaikščioti, bet ir pažaisti, pasportuoti.

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo įrengimo

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Teismo nuomone, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas atlikti gamtinius reikalus kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte įtvirtinta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.

Dėl naudojimosi dušu

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Taigi, teisės pareiškėjui kartą per savaitę praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas. Vilniaus visuomenės sveikatos centrui atlikus patikrinimus, nenustatyta, kad dušų įrengimas neatitiktų jam keliamų įrengimo bei higienos reikalavimų. Pareiškėjo teiginiai dėl galimybių apsiprausti prausykloje nesudarymo atmestini kaip nepagrįsti. Jis ginčo laikotarpiu dėl šio galimo teisių pažeidimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.

Dėl aprūpinimo patalyne

Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šio teisės akto nuostatas, nuteistiesiems vyrams išduodamos šlepetės, antklodė, čiužinys, pagalvė, du užvalkalai pagalvėms, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai, 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, tualetinis popierius. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad patalynė buvo labai prastos būklės ir netinkama naudoti. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-17 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-125 ir 2015-12-28 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2971 matyti, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius, čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, o atlikti darbai registruojami. Patalynę numatyta keisti kartą per savaitę (b. l. 26–27, 30–31). Patalynė yra lengvai pernešamas daiktas, todėl šiuo metu nėra galimybių nustatyti, jog pareiškėjo kamerose buvo laikoma kitokia nei tirta patalynė. Kitų duomenų nepateikta.

Dėl laikymo trumpalaikio laikymo kamerose

Pagal Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

A. Ž. nurodė, kad trumpalaikio sulaikymo kamerose praleisdavo apie 6 valandas. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad laikino laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, asmenys laikomi ne ilgiau nei dvi valandas. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjas buvo perkeliamas iš vienos laikymo kameros į kitą, jog asmenį tokiose kamerose būtų galima laikyti ilgiau nei 2 valandas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija. A. Ž. teiginių dėl netinkamo laikymo laikino laikymo kamerose niekuo nepagrindė, nenurodė, kada konkrečiai jis laikino laikymo kamerose buvo laikomas ilgiau nei dvi valandas, kada buvo perkeltas iš vienos laikino laikymo kameros į kitą, kokie pareigūnai netenkindavo jo prašymų nuvesti į tualetą ir kada. Ginčo laikotarpiu A. Ž. dėl šio pažeidimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl darytina išvada, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos.

Dėl kitų kalinimo sąlygų

Iš Lukiškių TI-K pateiktų 2014–2015 m. patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos kameros buvo vėdinamos natūraliai per langus, kurie atsidaro. Tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu buvusios apšvietos, temperatūros, drėgnumo bei kitus parametrus. Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kamerų būklę 2014 m. spalio–2015 m. sausio mėnesio laikotarpiu. Kadangi dėl netinkamos kamerų būklės ar kitų kalinimo sąlygų A. Ž. nei į Lukiškių TI-K administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, darytina išvada, kad sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Iš patikrinimų, atliktų pareiškėjui nebūnat Lukiškių TI-K, aktų matyti, kad 2014 m. vasario–kovo mėnesiais ir 2015 m. gruodžio mėnesį esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų, kurie galėtų turėti itin neigiamą poveikį asmeniui, nenustatyta. Tikrintų kamerų apšvietos, temperatūros, drėgnumo parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus. Vietomis buvo atsilupę sienų ir lubų dažai, ant jų buvo nelygumų, tačiau tai nekėlė pavojaus asmenų sveikatai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja. Iš Lukiškių TI-K pateiktų remonto darbų grafikų matyti, kad kamera Nr. Nr. 162 buvo remontuota 2006 m. kovo mėnesį ir 2013 m. liepos mėnesį, kamera Nr. 161 – 2006 m. kovo mėnesį ir 2008 m. spalio mėnesį, kamera Nr. 113 – 2008 m. balandžio mėnesį ir 2013 m. gegužės mėnesį, kamera Nr. 254 – 2013 m. liepos mėnesį (b. l. 16–25).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 32–34). 2015-01-02 tokia sutartis buvo sudaryta su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 36–38). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimo aktuose pažymėta, kad atlikti dezinsekcijos ir deratizacijos darbai registruojami.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad kalėdamas Lukiškių TI-K, A. Ž. dėl langų netinkamumo, galimybių ruoštis teismo procesams bei nusipirkti būtiniausių prekių nesudarymo ar kitų netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, o fakto dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas A. Ž. prašo iš atsakovės priteisti 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus A. Ž. nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamiems tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad A. Ž. padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 550 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2016 m. sausio mėnesį sudarė 265,64 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2016-01-01 sudaro 350 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Lukiškių TI-K prašė teismo priteisti jam 1,56 Eur medžiagos rengimo išlaidų.

Nustatyta, kad kartu su atsiliepimu atsakovės atstovas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui su pareiškėjo keliamu ginču susijusius dokumentus. Pagal Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 punkto nuostatas, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą nustatoma maksimali 0,15 Lt kaina. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai teismui buvo siųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, institucija negalėjo patirti dokumentų popierinių kopijų rengimo išlaidų. Pažymėtina, kad skaitmeninių kopijų darymo išlaidų atlyginimo teisės aktai nenustato. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas dokumentų kopijų darymo išlaidas, jos negali būti laikomos pagrįstomis ir jam atlyginamos. Atsakovės atstovo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. Ž. (A. Ž.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.