- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2-85-805/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00470-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Atsakovas
- J. K., R. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.4.7Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
- 2.3.4.8Kiti klausimai, susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis vaikams
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. K. ir R. K., trečiajam asmeniui A. J., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo nepilnamečiui paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškiniu atsakovams J. K. ir R. K., trečiajam asmeniui A. J., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo nepilnamečiui paskyrimo prašo teismo:
1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią J. K. ir R. K. jų nepilnamečio vaiko B. K., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;
2) priteisti iš J. K. išlaikymą B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) pakeisti (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo R. K. turi mokėti materialinį išlaikymą sūnui B. K. periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų uzufrukto teise paskirta J. K., nustatant, jog išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys A. J.;
4) nustatyti B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą;
5) B. K., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja paskirti A. J.;
6) paskirti B. K., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja A. J.;
7) pakeisti (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. K. ir nustatyti B. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą A. J. gyvenamojoje vietoje;
8) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei teismo išlaidas, priteisti atsakovams J. K. ir R. K..
Ieškovės atstovė A. U. teismo posėdyje ieškinį jame nurodytais motyvais bei prie ieškinio pateiktais įrodymais palaiko pilna apimtimi. Neatvykus tinkamai informuotiems atsakovams nemato kliūčių bylos nagrinėjimui, todėl prašo bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad J. K. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos grupę, jau nebe pirmą kartą nustatoma laikinoji globa atsakovės sūnaus atžvilgiu, vaikas tėvo nuo mažumės iš viso nepažįsta. Paaiškino, kad nepilnametis jau ne kartą paimamas iš šeimos, beveik metus laiko nustatyta laikinoji globa dėl motinos girtavimo, abejingo požiūrio į sūnų, tėvo visiško nusišalinimo nuo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymo, nepilnametis nepažįsta tėvo, jo nėra faktiškai matęs nuo skyrybų bylos, motina kartais ateina pasižiūrėti sūnaus, auginamo senelės, tačiau tokia atsakovės elgsena nėra pagrindas vertinti kaip tinkama priežiūra sūnaus atžvilgiu. Atsakovė nebendrauja su specialistais, pagalbos pagal atvejo vadybos specialistų rekomendacijas nepriima, vaikas auga su senele šios prižiūrimas, išlaikomas bei auklėjamas. Paskesnis leidimas paimti vaiką iš šeimos buvo tenkintas (duomenys neskelbtini), ko pasekoje antrą kartą buvo nustatyta laikinoji globa. Tėvas su sūnumi visiškai nebendrauja. Sąlygos, numatytos įstatyme, riboti tėvų valdžią yra šios: atsakovai vengia atlikti tėvų pareigas, visiškai nesirūpina vaiku. Ieškinį grindžia ir išklausyta vaiko nuomone, pagal kurią akivaizdu dėl ieškinio pagrįstumo. Išlaikymo suma, prašoma priteisti iš motinos, atitinka vaiko poreikius, 238,00 Eur perveda laikinajai globėjai atsakovo darbovietė (duomenys neskelbtini). Dėl globėjos kandidatūros atlikta ikiteisminė procedūra, sveikata leidžia atlikti jai globėjos pareigas, žalingų įpročių neturi, vaikas išreiškęs savo nuomonę dėl globėjos tinkamumo. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J., ieškiniui pritaria ir prašo jį tenkinti. Esminis domuo ieškinio pagrįstumui yra abiejų tėvų abejingumas, tėvas visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, o motina, kuri yra jos dukra, kai turi laiko ar noro protarpiais paskambina ar parašo žinutę. Duomenų, kurie sąlygotų objektyvias priežastis, dėl kurių tėvai tinkamai nesirūpina vaiku, ligų ar kt., ji nurodyti negali, nes tokių duomenų nėra. Nurodė, kad abu tėvai neturi pareigos ir atsakomybės jausmo sūnaus atžvilgiu, jų požiūris į vaiką atsainus ir abejingas, jie tiesiog veda tokį gyvenimo būdą. Pirmą kartą laikinoji globa buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini), tuo metu vaikas visai nekalbėjo. Šeimoje buvo lėbavimų, smurto, dukra gyveno su sugyventiniu, namuose vyravo asocialus elgesys, berniukas buvo apleistas, nelankė darželio. Ji ėmėsi priemonių, kad užtikrinti tinkamą vaikaičio raidą bei ugdymą, gavo socialinio pedagogo ir logopedo paslaugas, nes, priešingu atveju, vaikas būtų likęs pasmerktas ir tapęs specialiosios mokyklos ugdytiniu. B. su ja jaučiasi saugiai, abu sutaria. Ji gauna 460,00 Eur kartu su vaiko pinigais išmoką, 83,00 Eur skiriama už socialines paslaugas, iš vaiko tėvo gauna 238,00 Eur išlaikymą, kurį perveda atsakovo darbovietė. Ji pati dirba, gyvena nuosavame name, kitų asmenų, kartu gyvenančių, nėra, sūnus pilnametis, gyvena kitur, sveikata leidžia rūpintis vaikaičiu. Nurodė, kad antstolė ir atsakovo darbovietė duomenų, kaip prašė teismas, neteikė, tačiau patvirtino, kad šiai dienai nuo (duomenys neskelbtini) ji gauna 238,00 Eur iš R. K. išlaikymą vaikaičiui, kuriuo rūpinasi ir, kurio atžvilgiu yra nustatyta laikinoji globa. Padėtis nuo (duomenys neskelbtini) nepasikeitė, tėvai ir toliau nesidomi vaiku. A. J. pritaria institucijos atstovės išsakytai pozicijai, abu tėvai abejingi vaiko atžvilgiu, juo nesirūpina, nesidomi. Globėjos iniciatyva vaikaičiui buvo paskirta specialistų pagalba, dabar vaikas jaučiasi saugus, mokosi labai gerai, tarpusavyje sutaria, ji gali atlikti globėjos pareigas, kliūčių tam nėra.
Atsiliepimas
Atsakovai J. K. ir R. K., būdami tinkamai informuoti apie pareigą per nustatytą terminą pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, šios pareigos neįvykdė, termino atsiliepimui pateikti pratęsti neprašė. Aplinkybių, dėl kurių teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 404 straipsnio 4 dalyje suteiktais įgaliojimais galėtų kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančią instituciją, dėl to, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių, nenustatė. Į parengiamuosius ir teismo posėdį, būdami tinkamai informuoti, abu atsakovai neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl objektyvių priežasčių, negautas. Byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant, nes toks jų elgesys įgalina spręsti, kad jie nesidomi ir nesirūpina bylos eiga, yra abejingi ir pasyvūs vykstančiam procesui.
Vaiko teisių apsaugos institucija pateikta išvada ieškiniui pritaria. Išvadoje nurodė, kad atsakovams J. K. ir R. K. neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko B. K. atžvilgiu, nepilnamečiui vaikui nustatytina nuolatinė globa ir skirtinas nuolatinis globėjas. Sprendžiant klausimą dėl globėjo parinkimo, atsižvelgtina į tai, kad nepilnametis vaikas yra globojamas laikinosios globėjos A. J., kuri yra B. K. senelė. Vienas iš vaiko globos (rūpybos) nustatymo principų yra tai, kad pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus CK 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punktas. CK 3.249 straipsnyje yra įtvirtinti vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai. Skyriaus nuomone, senelės A. J. skyrimas globėja atitinka CK 3.248 straipsnyje numatytus globos tikslus – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti bei uždavinius – paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus; sudarytų vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. (duomenys neskelbtini) skyriuje gauta (duomenys neskelbtini) dėl pasirengimo vaiko globai, kurioje pažymėta, jog A. J. yra pasirengusi globoti anūką B. K. Kitų asmenų prašymų globoti nepilnametį nėra gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsakovai nesidomėjo ir nesirūpino bylos eiga, paruošiamųjų dokumentų, rašytinių paaiškinimų bei jokių kitų įrodymų teismui neteikė, prieštaravimų nereiškė, į parengiamąjį ir teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Taigi, tokia atsakovų pozicija įgalina spręsti, kad jie ieškiniui neprieštarauja ir jam pritaria.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų (tėvo ar motinos) valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).
Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (Nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.
Bylos duomenimis atsakovai J. K. ir R. K. yra nepilnamečio B. K., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Prienų rajono apylinkės teismo (šiuo metu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai) (duomenys neskelbtini)sprendimu (duomenys neskelbtini) santuoka tarp šalių nutraukta, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo R. K. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista po 180,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Kai matyti bylos duomenimis šios išmokos yra indeksuotos. A. J. K. šeima laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje dėl girtavimo. Nuo (duomenys neskelbtini) pasikeitus teisiniam reglamentavimui šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, kuri, padarius išvadą, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, (duomenys neskelbtini) nutraukta. (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos procesas šeimai inicijuotas pakartotinai dėl motinos girtavimo, nepilnamečio sūnaus nepriežiūros. Nepilnamečiui vaikui gyvenant motinos šeimoje (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai. Dėl paminėto nepilnamečiui B. K. laikinoji globa nustatyta antrą kartą. Pirmą kartą dėl motinos girtavimo nepilnametis buvo paimtas iš šeimos ir globojamas senelės (trečiojo asmens) šeimoje nuo (duomenys neskelbtini) atsakovės šeimos atvejo posėdžio metu išsiaiškinta, jog J. K. nebendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, taip pat ir su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialistais, nepriima pagalbos, nevykdo jai paskirtų įpareigojimų, yra nepasiekiama. Specialistų teigimu, nepilnametį sūnų palikusi senelės A. J. priežiūrai, galimai piktnaudžiauja alkoholiu, vaiku nesidomi bei nesirūpina, su juo nesusisiekia, neatstovauja sūnaus ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose ar kitais būtinais atvejais. Atsižvelgiant į išsiaiškintą informaciją, posėdžio metu priimtas sprendimas paimti nepilnametį iš nesaugios aplinkos ir laikinai jį apgyvendinti senelės gyvenamojoje vietoje. (duomenys neskelbtini) gautos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, buvo priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją. (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo metu nustačius, kad motina palikusi vaiką be priežiūros, neatstovauja jo kaip įstatyminė atstovė, neužtikrina jo teisių ir teisėtų interesų, o tėvas sūnumi visiškai nesirūpina, su juo ryšių nepalaiko ir nebendrauja, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vertinant situaciją šeimoje, o taip pat tai, kad teikiama pagalba šeimai neefektyvi, kad motina nebendrauja su specialistais, telefonu neatsiliepia, namuose nerandama, o tėvo gyvenamoji vieta nežinoma, priimtas sprendimas netaikyti laikinosios priežiūros. Ir, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vaiko situacijos vertinimo metu priimtas sprendimas paimti nepilnametį iš jo įstatyminių atstovų. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi išduotas teismo leidimas, civilinės bylos (duomenys neskelbtini), paimti nepilnametį iš jo tėvų J. K. ir R. K. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu nepilnamečiui B. K. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta trečiasis asmuo senelė A. J. (duomenys neskelbtini)gautas (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro rašte, prie kurio pridėta (duomenys neskelbtini) išvada dėl A. J. pasirengimo vaiko globai. Pažymėta, jog, įvertinus turimus gebėjimus, asmenines savybes, pasirengimą ir motyvaciją globoti, A. J. yra pasirengusi globoti anūką B. K. (duomenys neskelbtini) globojamo vaiko aplankymo akte pažymėta, jog pokalbio su berniuku metu sužinota, kad su mama bendrauja, mama jį kartais aplanko, su ja kalba telefonu, tačiau pas mamą grįžti jis nenori, jam gerai gyventi su senele, nori ir toliau su ja gyventi. Berniukas taip pat paaiškino, kad tėvo nepažįsta, jis niekada nėra jo matęs. (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro rašte pažymėta, jog globėja tinkamai vykdo pareigas, bendradarbiauja su globos koordinatore, berniukui globėjos namuose sudarytos tinkamos sąlygos, jo ryšys su senele glaudus, mama sūnų aplanko kas dvi savaites, berniukas su mama bendrauja telefonu, su tėvu vaikas visiškai nebendrauja. Taip pat pažymėta, jog pas senelę nepilnametis jaučiasi saugus, prižiūrėtas ir mylimas. Nepilnamečio aplankymo akte, taip pat (duomenys neskelbtini) vykusios globos peržiūros metu, įvertinus tai, kad globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas, globa vyksta sklandžiai, globotiniui sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, saugi aplinka, berniukas ir toliau nori gyventi su globėja, atvejo nagrinėjimo posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini) metu, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu B. K. atžvilgiu. Pažymėta ir tai, jog atsakovė posėdyje nedalyvavo, su specialistais nebendravo, jos nuomonės išklausyti nepavyko, o atsakovas specialistams paaiškino, kad sutinka, jog sūnus ir toliau būtų globojamas, neketina dėti pastangų situacijai pakeisti, neketina sūnaus auginti pats, sutinka su tėvų valdžios apribojimu.
Bylos duomenimis matyti, kad atsakovai yra jauno ir darbingo amžiaus, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) gauna pajamas. Atsakovė bylos duomenimis pirmiau vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimą, ji dalyvauja pensijų kaupime, Užimtumo tarnyboje nėra registruota, Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje ji jokių išmokų negauna. Atsakovas praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Atsakovė praeityje eilę kartų bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 ir 2 dalį, taip pat pagal 45 straipsnio 4 dalį, 139 straipsnio 1 dalį, teista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Atsakovė Psichikos sveikatos centre lankėsi vieną kartą (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos sutrikimo alkoholio poveikyje, daugiau nesilankiusi, konsultacijai ar gydymuisi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą ji nesikreipė, gyvena (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute nuomos pagrindais.
Iš patikslintame ieškinyje nurodytų bei byloje ištirtų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu bei surinktų rašytinių įrodymų spręstina, kad atsakovai ilgą laiko tarpą sūnaus patys neaugina ir juo nesirūpina. Atsakovo R. K. pozicija dėl sutikimo su ieškiniu, atsakovės J. K. atsainus požiūriu į teismo procesą, įgalina daryti išvadą, kad atsakovai dėl netinkamo požiūrio į sūnaus auklėjimą ir priežiūrą, pačių pasirinkto gyvenimo būdo, aplaidumo bei abejingumo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, tinkamai nesirūpino ir nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku B. K., pareigos ne tik išlaikyti nepilnametį vaiką, bet ir rūpintis kasdienine jo priežiūra, elementariųjų poreikių užtikrinimu ir pan., tinkamai nevykdo, perkeldami šią pareigą tretiesiems asmenims. Tokia situacija tęsiasi jau pakankamai ilgą laiko tarpą, teigiamų pokyčių atsakovų elgsenoje per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nestebėta, kas tik patvirtina, kad jie vengia atlikti tėvų pareigas. Tokią situaciją, kaip nustatyta bylos duomenimis, sukūrė pačių atsakovų pasirinktas gyvenimo būdas, abejingas požiūris į šeimos vertybes. Objektyvių priežasčių, sąlygojusį atsakovų požiūrį ir elgseną, dėl ko nebuvo tinkamai įgyvendinama tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu, teismas nenustatė, kaip pažymėjo ieškovės atstovė į specialistų siūlomą ir teikimą pagalbą atsakovė nereagavo ir jos nepriėmė. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko augimui saugių ir tinkamų namų aplinkos sąlygų atsakovai nesukūrė, sūnaus buvo socialiai apleistas, juo nebuvo visapusiškai pasirūpinta, dėl ko, kilus grėsmei vaiko saugumui, B. K. buvo paimtas iš šeimos. Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovai dėl pirmiau paminėtų aplinkybių nevykdė tėvų pareigos visapusiškai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, rūpintis, prižiūrėti ir išlaikyti. Atsakovai su sūnumi beveik nekontaktavo, nesusisiekė kitais įmanomais būdais, nesiteiravo ugdymo įstaigose apie vaiko pasiekimus, nesidomėjo apie jo vystymąsi, raidą, sveikatą. Dėl paminėto tarp vaiko ir tėvų nėra susiformavusio glaudaus emocinio ryšio, nepilnametis tėvo, pasak vaiko teisių apsaugos atstovės, beveik nepažįsta, o su mama gyventi jis irgi nenorėtų dėl šaltų tarpusavio santykių, artimo ryšio nebuvimo, priežiūros bei dėmesio stokos. Atsakovų elgesyje nematyti teigiamų pokyčių, kadangi juos tenkina esama situacija. Visa tai duoda pagrindą manyti, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo pareigos rūpintis, auklėti sūnų, o nepilnamečio motina neprisideda ir nesistengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką, užtikrinti saugias ir sveikas jo gyvenimo sąlygas. Atsakovai tokių aplinkybių neginčijo ir neįrodinėjo priešingai, ką beje patvirtina ne tik pirmiau aptartų įrodymų visuma, bet ir pasyvus jų elgesys viso proceso metu. Teismas sprendžia, jog atsakovės ryšys su nepilnamečiu vaiku yra apleistas ir nutrūkęs, o tarp atsakovo ir jo sūnaus jokio emocinio ryšio iš viso nėra, kadangi sūnaus jis faktiškai neaugino ir nuo gimimo juo nesirūpino. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad atsakovai sūnumi tinkamai nesirūpino ir iki šiol nesirūpina, vengia atlikti tėvų pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, gyvenimo būdo ir požiūrio į sūnų eilę metų nekeičia, juos tenkina esama situacija, nors toks tėvų elgesys netoleruotinas nei teisės, nei moralės prasme. Duomenų, kad aplinkybės gali pasikeisti byloje teigiama linkme, nėra pateikta, ginčo byloje taip pat nėra, todėl spręstina, kad atsakovams tėvų valdžia ribotina neterminuotam laikui.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus lieka ir apribojus tėvų valdžią. Pagal CPK 407 straipsnį priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu privalo nustatyti ne tik vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, bet ir privalo priteisti išlaikymą vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė gera valia visiškai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, ji neremia sūnaus nei pinigine prasme, nei jokiu kitų būdu, nuo motinos pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų iki pilnametystės ji yra visiškai nusišalinusi, tiek išlaikymo naštą, tiek visapusišką rūpinimąsi sūnumi perkeliant B. senelei.
Ieškovė prašo priteisti iš J. K. išlaikymą sūnui B. K. po 200,00 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Vis tik tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Byloje nėra duomenų apie atsakovės ribotą darbingumą, kitus išlaikytinius, prastą sveikatos būklę, kuri dėl objektyvių priežasčių trukdytų dirbti ir užsidirbti pajamų, ar itin sunkią materialinę padėtį. Atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturinti, todėl turi pareigą dėti pastangas, kad dirbti ir gauti pajamas, reikalingas ne tik savo pačios būtiniausių, bet ir nepilnamečio vaiko elementariųjų poreikių užtikrinimui. Šiuo atveju įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų amžių, jo poreikius, o taip pat į jo motinos ne tik galimybę, bet ir pareigą teikti prašomo dydžio išlaikymą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai, kadangi prašoma priteisti išlaikymo suma yra adekvati vaiko poreikiams, ji ne per didelė, netgi mažesnė už pusę minimalios algos, atitinka formuojamą teismų praktiką, tuo tarpu vaiko poreikiai yra prioritetiniai, kita vertus, atsakovų sūnus auga, o su amžiumi vaiko poreikiai, neįrodinėjus ypatingų poreikių, kaskart vis didėja, kita vertus prašomo priteisti dydžio suma net nereikalauja jokio papildomo įrodinėjimo, juolab, kad pareigos išlaikyti nepilnamečius savo vaikus nevalia perkelti tretiesiems asmenims ar valstybei. Todėl, esant šioms aplinkybėms, iš atsakovės priteistinas išlaikymas sūnui B. K. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės.
Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškovė prašo nustatyti B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, o B. K., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja paskirti A. J., su kuria atsakovų nepilnametis vaikas ir šiuo metu gyvena. Bylos duomenimis matyti, kad ieškovės atstovė išvadą palaiko, (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centras tokiam ieškovės prašymui dėl globėjos kandidatūros ir jos tinkamumo pritaria, kitų asmenų, išreiškusių norą ir galinčių pagal sveikatos būklę, pasirengimą, asmenines – moralines savybes ir pan. globoti nepilnametį vaiką, šiuo metu nėra.
Teismui patektu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą pakeisti (duomenys neskelbtini)Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. K. ir nustatyti B. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą A. J. gyvenamojoje vietoje. Vertinant tai, kad pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnyje jam suteikta teise, šį ieškovės reikalavimą laiko reikalavimu nustatyti B. K. globos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. J. gyvenamojoje vietoje ir, pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus bei išklausius ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, tenkina šioje apimtyje.
Teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis dėl: išlaikymo priteisimo; darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; iškeldintų iš gyvenamųjų patalpų asmenų įkeldinimo; neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą (CPK 282 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai, išskyrus teismo sprendimus ir nutartis dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis). Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 496 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias procesinės teisės normas sprendimas vykdytinas skubiai.
Valstybė šioje byloje patyrė 97,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe žyminio mokesčio, atleista (CPK 83 straipsnis), tuo tarpu atsakovai nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai šios išlaidos priteistinos iš kiekvieno atsakovų lygiomis dalimis iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvų valdžią J. K., asmenis kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečio vaiko B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš J. K. išlaikymą B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, jog išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys A. J.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo R. K. moka materialinį išlaikymą sūnui B. K. periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, jog išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys A. J.
Pakeisti (duomenys neskelbtini)Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. K. ir nustatyti B. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovų J. K. ir R. K. lygiomis dalimis po 71,00 Eur žyminio mokesčio ir 48,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.