Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-18 · Civilinė byla Nr. e2A-808-390/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e2A-808-390/2021
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01312-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
L. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-808-390/2021Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01312-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.4; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-595-670/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. T. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – AB „NEO Finance“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. T. 1 371,53 Eur negrąžintos kredito dalies, 66,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. lapkričio 17 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22,28 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 13 d.), 354,14 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1,52 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), 22,28 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dinos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2021 m. sausio 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo L. T. 1 371,53 Eur negrąžintą kreditą; 66,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.); 61,95 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 29 d.); 22,28 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 13 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. lapkričio mėnesio (17 įmoka) – 1035,21 Eur, 2020 m. gruodžio mėnesio (18 įmoka) –913,98 Eur, 2021 m. sausio mėnesio (19 įmoka) –790,50 Eur, 2021 m. vasario mėnesio (20 įmoka) – 664,73 Eur, 2021 m. kovo mėnesio (21 įmoka) – 536,63 Eur, 2021 m. balandžio mėnesio (22 įmoka) – 406,15 Eur, 2021 m. gegužės mėnesio (23 įmoka) – 273,24 Eur, 2021 m. birželio mėnesio (24 įmoka) – 137,85 Eur; 165,16 Eur tarpininkavimo mokestį; 1,52 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 14 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.); 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 240 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. birželio 13 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K610468589 Bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2, 5.4 punktuose išdėstytas nuostatas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (22,28 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 13 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 2 700 Eur kreditas 24 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 670,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22,28 procentai), 165,16 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021 m. birželio 13 d. Pažymėjo, kad suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 24 mėnesines įmokas. Atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš jo priteistina 1 371,53 Eur negrąžinto kredito.

5. Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas priteisti 66,51 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, tai yra iki 2020 m. lapkričio 17 d., yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

6. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas procentine išraiška. Pažymėjo, kad įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinti individualias Sutarties sąlygas, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys trinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ieškovė nutraukė Sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos gavėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta. Atsižvelgiant į Sutarties specialiosiose sąlygose numatytą fiksuotą palūkanų dydį, ieškovė prašo priteisti 22,28 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 371,53 ) Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 13 d.).

Žemesnės instancijos teismas

7. Paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 13 d.), galėjo tikėtis gauti 22,28 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 61,15 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 22,28 procentų metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 29 d.), ir 22,28 procentų negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 22,28 procentų metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas aukščiau), nuo 2021 m. sausio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 13 d.).

8. Pagal sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 165,16 Eur tarpininkavimo mokestį, sudaro 3 535,96 Eur (670,80 Eur palūkanų + 165,16 Eur tarpininkavimo mokestis) (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 2 700 Eur. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistina 165,16 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis.

9. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (22,28 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė „NEO Finance“, AB prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. sausio 29 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei 22,28 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 371,53 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 13 d.). Taip pat prašo priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pažymi, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantas pažymi, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 670,80 Eur.

9.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad Apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

9.3. Apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 22,28 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 371,53 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-06-13), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepakito iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Taip pat, sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų.

9.4. Pateikiant apeliacinį skundą buvo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovės ir už apeliacinio skundo surašymą buvo patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš į bylą pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. birželio 13 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K610468589, kuria atsakovui suteiktas 2 700 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą 3 535,96 Eur, kuri susideda iš 670,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 22,28 proc.), 165,16 Eur tarpininkavimo mokestį su nuolaida. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, su juo nuo 2020 m. lapkričio 17 d. vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Likusi negrąžinto kredito suma – 1 371,53 Eur.

14. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 22,28 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 371,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 13 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 61,95 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 29 d.) ir 22,28 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 13 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio Taigi, apylinkės teismas šį reikalavimą skaičiavo pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, taip, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvę vykdomos tinkamai.

15. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką. Anot apeliantės, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 22,28 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 371,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 13 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytą apeliantės argumentą, daro išvadą, kad jeigu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas visiškai, tai sudarytų prielaidas kilti didesnei atsakovo sutartinei atsakomybei, nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą nagrinėjamu klausimu, t. y. pagrįstai vadovavosi sutarties mokėjimo grafiku. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su negautų pajamų skaičiavimu, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne sutartą mokėjimo grafiką, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.

19. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių skundžiamoje dalyje, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis