- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-269-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18042-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai
- Trečiasis asmuo
- Rimantas A
- Kategorijos
- 28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir A. K., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2393-728/2011 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 676 dėl bendrijos protokolų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Rimantas A. Ž., N. S., R. B., J. Č., V. D., D. J., J. Ž. ir K. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. G. pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 676 2000-04-25, 2000-06-08 ir 2000-07-04 visuotinio bendrijos narių susirinkimų protokolus bei juose nurodytus nutarimus. Ieškovas nurodė, kad minėti susirinkimai buvo neteisėti, nes nebuvo bendrijos įstatuose nustatyto kvorumo, bendrijos nariai apie susirinkimus nebuvo informuoti. Susirinkimų protokolai buvo suklastoti, įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis. Ginčijamų nutarimų pagrindu bendrijos nariams R.A. Ž., N. S. ir J. Č. kilo pareigos pastatyti butus stojantiems į bendrijos narius V. D., K. N. ir J. Ž. arba, neįvykdžius šio įsipareigojimo, grąžinti pinigus. Minėtais nutarimais yra pažeisti ieškovo kaip N. S. atstovo interesai, nes jam gali atsirasti materialinė atsakomybė prieš jo atstovaujamą N. S..
Atsakovas Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 bei tretieji asmenys R.A. Ž. ir N. S. su ieškiniu sutiko. Patvirtino, kad ieškovo nurodytuose visuotiniuose bendrijos narių susirinkimų protokoluose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Nurodė, kad bendrijos nariams nebuvo suteikta jokios informacijos apie ieškovo minimus susirinkimus ir apie juose priimtus nutarimus. Nutarimai priimti nepaisant bendrijos ir jos steigėjų interesų, nesant kvorumo, dalis priimtų nutarimų nėra įvykdyta.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys J. Ž., V. D. ir R. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neatskleidžia su jo reikalavimais šioje byloje susijusių ir prejudicinę galią turinčių esminių aplinkybių. Ieškovas neturi savarankiškos reikalavimo teisės ginčyti bendrijos sprendimus, be to, yra suėjęs senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo įrodinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčijamais bendrijos narių susirinkimais ir juose priimtais nutarimais, yra paneigtos įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse bylose. Ginčijamų bendrijos nutarimų priėmimo metu ieškovas buvo N. S. atstovas pagal įgaliojimą, todėl jo pasirašyti nutarimai civilines pareigas, tame tarpe teisę kreiptis į teismą, tiesiogiai sukūrė N. S.. Pati N. S. per įstatymo nustatytą terminą į teismą su reikalavimu pripažinti ieškovo ginčijamus bendrijos nutarimus negaliojančiais nesikreipė bei neįgaliojo ieškovo tai daryti. Tuo tarpu ieškovas neįrodė aplinkybių, kad ginčijami bendrijos nutarimai pažeidė ar potencialiai gali pažeisti jo subjektinę teisę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas neturi savarankiškos reikalavimo teisės ginčyti bendrijos nutarimus. Be to, ieškovas neįrodė, jog nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti tokį reikalavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. G. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo minimi įsiteisėję teismo sprendimai kitose civilinėse bylose yra nesusiję su ieškovo pareikštais reikalavimais šioje civilinėje byloje. Ieškovo manymu, teismas negalėjo taikyti ieškinio senaties ir atmesti ieškinį, nes ieškinio senatis taikoma, kai to reikalauja ginčo šalys, o ne tretieji asmenys, kaip buvo šiuo atveju. Be to, ieškinio senaties terminas yra nutrūkęs atsakovui pripažinus ieškovo reikalavimą. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat pakartojo savo ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, kad Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 676 2000-04-25, 2000-06-08 ir 2000-07-04 susirinkimai bei juose priimti nutarimai yra neteisėti, nes nebuvo bendrijos narių kvorumo, bendrijos nariai apie susirinkimus nebuvo informuoti. Nei ieškovas, nei jo atstovaujama bendrijos narė N. S. bei kiti bendrijos nariai susirinkimuose nedalyvavo ir už skundžiamus nutarimus nebalsavo. Be to, ieškovas net neturėjo įgaliojimų tai daryti. Susirinkimų protokolai buvo suklastoti, įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis. Tokiais veiksmais buvo siekiama įteisinti pinigų perdavimo sandorius ir be pagrindo sukurti prievoles pinigų negavusiems bendrijos nariams. Dalis skundžiamų nutarimų iš viso nėra susiję su bendrijos pareigomis, o sukuria pareigas pavieniams nariams. Kiti sprendimai buvo formalūs ir realiai nevykdyti.
Tretieji asmenys J. Č., R.A. Ž. ir N. S. prašė ieškovo J. G. apeliacinį skundą tenkinti. Jų teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, rėmėsi tik trečiojo asmens V. D. argumentais, kurio atžvilgiu byla buvo nutraukta, o kitų proceso dalyvių atžvilgiu buvo šališkas. Teismo minimi įsiteisėję teismo sprendimai kitose civilinėse bylose yra nesusiję su ieškovo pareikštais reikalavimais šioje civilinėje byloje. Ieškovas turi savarankišką teisinį interesą šioje byloje, nes jo vardu priimti ginčijami nutarimai ne tik pažeidė jo subjektinę teisę, bet ir gali pažeisti jo turtinius interesus. Teismas nepagrįstai laikė, kad yra suėjusi ieškinio senatis ieškovo reikalavimams pareikšti. Ieškovas apie ginčijamus nutarimus sužinojo tik 2010-09-20, kai buvo suteikta galimybė susipažinti su nutrauktos baudžiamosios bylos medžiaga. Apie ginčijamų nutarimų neteisėtumą R.A. Ž. ir N. S. sužinojo tik gavę ieškovo ieškinį, todėl neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl nutarimų ginčijimo. Be to, ieškinio senatis taikoma, kai to reikalauja ginčo šalys, o ne tretieji asmenys, kaip buvo šiuo atveju. R.A. Ž. ir N. S. taip pat palaikė kitus ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. D. prašo ieškovo J. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovo ginčijamų bendrijos nutarimų teisėtumas yra pripažintas jau išnagrinėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 1999-09-24 buvo įsteigta Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, kurios steigėjais buvo J. Č., R. B., N. S. ir A.R. Ž., vėliau tapę bendrijos nariais (t. I, b.l. 25-26, 73-75).
2000-01-07 įgaliojimo (t. I, b.l. 24) pagrindu N. S. įgaliojo ieškovą J. G. atstovauti jos kaip Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 676 narės interesus visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, dalyvauti susirinkimuose, balsuoti už N. S. priimant sprendimus, rašyti jos vardu pareiškimus ir prašymus, įregistruoti nuosavybę, gauti nuosavybės dokumentus, už N. S. pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. N. S. ieškovui išduotas įgaliojimas galiojo trejus metus.
Pareikštu ieškiniu ieškovas ginčija Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 676 narių susirinkimų, vykusių 2000-04-25, 2000-06-08 ir 2000-07-04, protokoluose nurodytus nutarimus, kuriais buvo nutarta priimti į bendriją naujus narius V. D., K. N. ir J. Ž. bei išspręsti kiti su tuo susiję klausimai (t. I, b.l. 10-12).
1993-04-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtinti Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pavyzdiniai įstatai, kaip ir Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 676 įstatai, nenumato galimybės kitiems asmenims, išskyrus bendrijos narius, ginčyti priimtų bendrijos narių susirinkimo nutarimų. Tokios teisės ieškovui nesuteikia ir joks kitas teisės aktas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčyti Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 676 narių susirinkimų nutarimus turi teisę tik pati atstovaujamoji N. S., bet ne ieškovas, kuris niekada nebuvo šios bendrijos nariu, o priimant nutarimus veikė tik kaip N. S. atstovas. Visi ieškovo ginčijami nutarimai pagal 1964 m. CK 64 straipsnį ir 2001 m. CK 2.133 straipsnį civilines teises ir pareigas, tame tarpe ir teisę kreiptis į teismą, tiesiogiai sukūrė tik N. S., todėl ieškovas savo iniciatyva šių nutarimų ginčyti negali.
Ieškovas savo teisę ginčyti susirinkimų nutarimus grindžia tuo, jog N. S. dėl netinkamo atstovavimo gali pareikšti jam pretenzijas ar turtinį reikalavimą. Tačiau ir šis ieškovo nurodomas argumentas nesuteikia jam reikalavimo teisės reikšti ieškinio dėl ginčijamo susirinkimo nutarimų ginčijimo. Esant N. S. pareikštam reikalavimui dėl netinkamu atstovavimu padarytos žalos atlyginimo, ieškovas galės jo ir N. S. ginče gintis nuo pareikšto reikalavimo šioje byloje išdėstytais argumentais ir atsikirtimais.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Ieškovui neturint reikalavimo teisės kiti jo apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.