- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-2082-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06636-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Kreditorius
- AB SEB banko
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko ir įkeisto daikto savininko V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir nurodė, kad skolininkui V. T. pagal 2007-11-21 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 261 308,87 eurų kreditą. Prievolių įvykdymo užtikrinimui skolininkas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė butą, adresu (duomenys neskelbtini), o hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 345/1033 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito dalies, nesumokėjus palūkanų bei delspinigių, kreditorius turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir išieškoti skolą iš įkeisto daikto. Skolininkas nuo 2009 m. gegužės mėn. įsipareigojimų nevykdė, 2009-10-13 jis buvo įspėtas dėl sutarties nutraukimo. Po sutarties nutraukimo 2010-07-23 skolininkas sumokėjo 577,80 eurų įmoką ir daugiau mokėjimų neatliko. Dėl to prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto, areštuoti įkeistus daiktus bei įspėti skolininką, jog nesumokėjus skolos per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įteikimo, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-13 nutartimi tenkino kreditorės pareiškimą ir areštavo įkeistus daiktus: butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei 345/1033 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. T. ir I. T..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu įkeisto daikto savininkas ir skolininkas V. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį ir kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą atmesti. Nurodė, kad teismas nepatikrino, ar sutartis vienašališkai buvo nutraukta tinkamai, t. y. ar sutartis buvo nutraukta prieš tai, kai kreditorė kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apeliantas teigia, jog teismas nesiaiškino, ar skolininkas tinkamai vykdė prievolę per kreditorės nustatytą papildomą terminą, taip pat teismas nevertino šalių sudarytos sutarties vartojimo teisinių santykių aspektu, nepatikrino sutarties sąžiningumo. Teismas nesilaikė CPK 558 str. nustatytos priverstinio išieškojimo procedūros.
Atsiliepimas
Kreditorė AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ginčijamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Teigia, jog skolininkas nuo 2009 m. gegužės tinkamai nevykdo įsipareigojimų. 2009-10-13 skolininkas įspėtas, jog iki 2009-11-15 neapmokėjus pradelstų įsipareigojimų, sutartis bus laikoma nutraukta. Skolininkas reikalavimo nevykdė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą, kreditorei vienašališkai nutraukus sutartį dėl skolininko netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. dėl to, jog skolininkas nustatytais terminais nemoka įmokų. Dėl šių aplinkybių prievolės įvykdymo terminas baigėsi ją nutraukus 2012-04-19 kreditorės raštu, o ne kredito sutartyje nurodytu terminu – 2027-11-20. Dėl to šiuo atveju taikytinos LR CK 4.192 str. 1 d. nuostatos, o ne LR CK 4.196 str. nuostatos. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismas nepatikrino, ar kreditorė tinkamai vienašališkai nutraukė sutartį prieš terminą, nurodo, kad teismas nesilaikė CPK 558 str. nustatytos priverstinio išieškojimo procedūros.
Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Pagal CPK 558 str. 1 d. hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, tarp jų ir hipotekos teisėjui tenkanti pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo, turto įkeitėjo ir kitų įkeistu turtu besinaudojančių asmenų teisių ir interesų apsaugos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas patikrino kreditorės pateiktus dokumentus, ir nustatęs, jog sutartis 2012-04-19 raštu Nr. 01.10.03-0261 yra nutraukta, o kreditorė į teismą kreipėsi 2012-06-01, konstatavo, jog yra pagrindas pradėti priverstinį skolos išieškojimą prieš terminą bei areštuoti hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Skolininkas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar jis tinkamai vykdė prievolę per kreditorės nustatytą papildomą terminą. Apeliantas atskirajame skunde neginčija fakto, jog jis savo prievoles vykdė netinkamai, kad neatliko mokėjimų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų kreditorės nurodytas aplinkybes. Taigi byloje nėra ginčo, kad skolininkas pažeidė Kreditavimo sutarties sąlygas dėl kredito grąžinimo dalies, todėl teismas mano, kad kreditorius pagrįstai ir teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį prieš terminą, taip pat įvykdė visas įstatymo leidėjo nustatytas procedūras prieš pradedant priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, siuntė įspėjimus bei pranešimus apie įsipareigojimų nevykdymą. Faktas, jog kreditorė vis dėlto kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, patvirtina aplinkybę, kad skolininkas savo įsipareigojimų nevykdė ir per kreditorės nustatytą papildomą terminą. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad skolininkas būtų buvęs aktyvus ir kreipęsis į banką dėl alternatyvių skolos grąžinimo būdų bei terminų. Be to, apeliantas teigia, kad bankas nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, tačiau nenustatyta, jog jis būtų kreipęsis į teismą dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo.
Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad dėl to, jog jis yra fizinis asmuo, o bankas jam suteikė kreditą buto ir žemės sklypo pirkimui, tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kreditavimo sutartis ir dėl to pirmosios instancijos privalo savo iniciatyva įvertinti sutarties sąlygų sąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien faktas, kad viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo, nereiškia, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis. CK 6.886 str. 2 d. nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Šiuo atveju apeliantui buvo suteiktas kreditas, t. y. sutarties dalykas buvo ne butas ar žemės sklypas, o pinigai. Nekilnojamasis turtas, kuriam įsigyti buvo suteiktas kreditas, netapo banko nuosavybe, o kaip buvo, taip ir liko skolininko nuosavybė. Šis turtas buvo įkeistas bankui skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimui. Įvykdžius sutartį, t. y. grąžinus sumokėtą kreditą, daiktas lieka skolininko nuosavybe. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad sudaryta sutartis nėra vartojimo kredito sutartis ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tikrinti sudarytos sutarties sąlygų sąžiningumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011 yra išaiškinęs ir nurodęs Europos Teisingumo Teismo praktiką, kada galima vartotojų teisių apsauga. Šioje byloje apeliantas tokių aplinkybių neįrodė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį palikti nepakeistą.