Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui E. J., institucijai išvadai duoti – Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo E. J. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, be to pateikė priešieškinį. Atsakovas sutiko, jog jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, t.y. vaiko motina. Iš esmės atsakovas neprieštaravo ir ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai, tačiau prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad jis galėtų grąžinti vaiką kitą dieną. Tokiu būdu numatyti tokia bendravimo tvarka, kad sūnus galėtų pasilikti pas tėvą nakvoti.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas priešieškinį palaikė priešieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, pateikė išvadą, jog tikslinga tenkinti ieškovės ieškinį, t.y. šalių nepilnamečio vaiko D. J., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (motina).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 str. 1 d. nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kaip minėta ieškovė ieškinyje prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas dėl neprieštaravo. Taigi byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t.y. ieškovė prašė o atsakovas sutiko, jog sūnaus gyvenamoji vietą būtų nustatyta su motina (ieškove). Kadangi ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir sūnaus D. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( CK 3.169 str. ).

Dėl reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką

Ieškovė ir atsakovas prašė nustatyti bendravimą tvarką tarp atskirai gyvenančio atsakovo (tėvo) ir nepilnamečio sūnaus. Teismo posėdyje šalys sutarė, kad bendravimo tvarka nustatoma iki sūnus pradės lankyti mokyklą. Taip pat šalys sutarė, kad įvertinus tai, kad atsakovas dirba užsienyje ir atvyksta į Lietuvą įvairių metu, galimi nustatytos tvarkos pasikeitimai, t.y. vaiko motina (ieškovė) patikino, kad ji atsižvelgtų į atsakovo atvykimo ir išvykimo laiką ir sudarytų sąlygas bendrauti su sūnumi ir ne pagal nustatytą tvarka. Tačiau ieškovė nesutiko, kad vaikas pasiliktų nakvoti pas tėvą, nes jis (vaikas) sunkiai pripranta kitoje vietoje. Ieškovė pabrėžė, kad po kelių metų, ši nuostata gali būti peržiūrėta, įvertinus vaiko būklę. Nepaisant to atsakovas reikalavo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią sūnus galėtų pasilikti nakvoti su juo.

Teismas pabrėžia, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius.

Pažymėtina, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia ieškovės, vaiko motinos, su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, poziciją šiuo klausimu. Byloje nustatyta, kad ieškovė didžiąja dalimi sutiko su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, taip pat ir atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai. Šalys buvo numačiusios sudaryti taikos sutartį, tačiau ši nebuvo sudaryta šalims nesutarus dėl sūnaus nakvojimo pas atsakovą.

Nustatyta, kad vaikas dėl mažo amžiaus (nesenai sukako 4 metai) negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su ginčo šalimis nustatymo tvarkos. Ieškovė nurodė, kad vaikas sunkiai pripranta kitoje vietoje, po to tampa nekalbus, šlapinasi į lovą ir pan., todėl jam geriau miegoti namuose. Tačiau šiai aplinkybei įrodyti nepateikė jokių įrodymų. Analogiškai kaip ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančias ieškovės nurodytas aplinkybes. Teismas mano, kad visiems žinomas faktas, kad maži vaikai, nesaugiai jaučiasi pakeistoje aplinkoje. Todėl teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Įvertinus bylos medžiagą ir išklausius šalis, teismas pabrėžia, kad mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa ir tai nėra asmenų lyčių lygybės įstatymui principo pažeidimas, taip tik geriau užtikrinami vaiko interesai. Nustatyta, kad atsakovas (tėvas) dirba užsienyje ir į Lietuvą grįžta atostogų. Vaikas kol kas yra labai mažas, todėl jam pasilikus nakvoti pas tėvą, jis patektų į jam nežinomą aplinką, kas gali turėti tiesioginės įtakos jo sveikatai. Todėl reikalingas papildomas laikas, kad vaikas priprastų prie tėvo buvimo šalia, nurimtų, dalyvautų bendroje veikloje; vaiko išvykimas iš nuolatinės gyvenamos vietos yra galimas, jei abi šalys jį tinkamai tam paruoštų, t. y. vaikui svarbu jausti kuo mažiau nerimo, baimės dėl to, jog jis terminuotam laikui skiriasi su motina, o tėvui svarbu sukurti tokias vaiko sutikimo sąlygas, jog, ilgą laiką nebuvęs kitoje aplinkoje, vaikas jaustųsi saugiai, patirtų kuo mažiau adaptacijos sunkumų. Įvertinus tai teismas mano, kad siekiant įvykdyti šias sąlygas, t.y. tam, kad vaikas nejaustų nerimo ir baimės, likdamas terminuotam laikui su tėvu, prie jo priprastų, būtina vaiką paruošti, skirti papildomą laiką, todėl iš esmės nustatytina ieškovės (motinos) pateikta bendravimo tvarka. Teismas pabrėžia, kad ši tvarka nustatyta iki vaikas pradės lankyti mokyklą. Taip pat pabrėžiama, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d., nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė vaiko laikinąją gyvenamąją vietą - iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Kadangi įsiteisėjus sprendimui, paminėtos laikinosios apsaugos priemonės tapo nebereikalingos jos panaikintinos (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal LR CPK 93 str. 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 42,00 Eur žyminį mokestį (b.l.12). Be to ieškovė turėjo 150,00 eurų teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio surašymą, atlikta UAB “Teisinės paslaugos visiems” ( b.l. 8-11). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, negali būti priteistos, todėl ir ieškovei negali būti priteistas išlaidos, kurias ji patyrė dėl teisinių paslaugų įmonės jai teiktų paslaugų, atlyginimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Kaip minėtą procesinį dokumentą ieškovei parengė UAB “Teisinės paslaugos visiems”. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už ieškinio parengimą netenkintinas. Ieškovė taip pat turėjo 250 Eur. advokatės atstovavimo išlaidų. LR CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinus tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat buvo ginčijimas tik dalis bendravimo tvarkos nustatymo. Taigi įvertinus visų bylos aplinkybių visuma bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ieškovei iš atsakovo priteistina dalis jos turėtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, t.y. priteistina 150,00 eurų advokatės atstovavimo išlaidų, ir 22,00 Eur. sumokėto žyminio mokesčio, viso 172,00 Eur. bylinėjimosi išlaidų .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. N., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo E. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su jo sūnumi D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini). tvarką taip:

1.Vaiko tėvas E. J. kas antrą savaitgalį paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 11.00 val. ir gražina vaiką tomis pačiomis dienomis iki 19.00 val. vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą.

2. Jei minėti savaitgaliai išpuola (duomenys neskelbtini) (vaiko senelio R. N. gimtadienis), gegužės pirmasis sekmadienis (motinos diena), (duomenys neskelbtini) (vaiko močiutės R. N. gimtadienis) dienomis, šias dienas su vaiku praleidžia vaiko motina K. N.. Vietoj šių dienų vaiko tėvas E. J. su vaiku praleidžia pasirinktai prieš minėtas dienas einančio arba sekančio savaitgalio dieną.

3.Neporiniais metais vaiko tėvas E. J. praleidžia su vaiku pagal katalikų tikėjimą religines švenčių dienas – Šv.Velykas ir Šv.Kalėdas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant vaiką tomis pačiomis dienomis iki 19.00 val. vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą. Kitus metus (poriniais metais) šias šventes su vaiku praleidžia vaiko motina K. N..

4. Kas antrus metus, neporiniais metais pradedant nuo 2015 metų, Naujuosius metus su vaiku praleidžia vaiko motina K. N.. Kitus metus (poriniais metais) Naujuosius metus su vaiku praleidžia vaiko tėvas E. J. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 ir sausio l dienomis 11.00 val. ir gražinant vaiką tomis pačiomis dienomis iki 19.00 val. vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą.

5. Šv. Kūčias vaikas visuomet praleidžia su vaiko motina K. N..

6. Vaiko tėvas E. J. kasmet turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, tėvo dieną. Jei minėtos dienos yra savaitgalio dienos - E. J. paima vaiką 11.00 val. Iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Jei minėtos dienos yra darbo dienos - E. J. paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

7. Vaiko tėvas E. J. kasmet turi teisę švęsti vaiko gimtadienį kartu su vaiku ir vaiko motina K. N. arba atskirai tik su vaiku, paimant vaiką 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą iki 15.00 val.

8. Apie vaiko paėmimą E. J. praneša iš anksto vaiko motinai K. N. ne vėliau kaip prieš dvi dienas sms žinute mobilaus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

9. Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus, išlaikant bendravimo trukmės proporcijas.

10. Atsižvelgiant į vaiko užimtumą, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, vaiko motina K. N. sutinka ir neprieštarauja, kad vaiko tėvas E. J. matytųsi su vaiku ir kitomis šioje tvarkoje neaptartomis dienomis, šalims pasirašius atskirą rašytinį susitarimą, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val ir grąžinant vaiką vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val. iš anksto apie tai pranešęs K. N. ne vėliau kaip prieš tris dienas sms žinute mobilaus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

11. Vaiko tėvas E. J. neturi teisės išvežti vaiko iš Lietuvos Respublikos teritorijos be vaiko motinos K. N. rašytinio sutikimo.

12.Ši tvarka galioja iki vaikas pradės lankyti pradinę mokyklą.

Įsiteisėjus sprendimui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d., nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti.

Priteisti iš atsakovo E. J. ieškovės K. N. naudai 172,00 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.