Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-02-07 · Civilinė byla Nr. e2VP-6651-820/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
e2VP-6651-820/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
Skolininkas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-6651-820/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01661-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys: skolininkė S. S., skolininkės sutuoktinis P. S. ir antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Finansų administravimas“ pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydamas nustatyti, kad skolininkei S. S. priklauso pusė turto dalies, esančios bendra nuosavybe su P. S., t. y. 50 proc. P. S. darbo užmokesčio ir 50 proc. kitų pajamų ar kitokių išmokų, gaunamų dabar ir/ar mokamų ateityje. Nurodo, jog antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės S. S. išieškotojui UAB „Finansų administravimas“. Pareiškėjas prašo nustatyti skolininkės S. S. ir jos sutuoktinio P. S. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininkės sutuoktinio gaunamos ir turimos piniginės lėšos yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei S. S. ir iš jų galimas išieškojimas.

Prašymo, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Atsiliepimas

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotieji bylos nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Skolininkas bei kiti suinteresuotieji asmenys per įstatyme nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo su kitu bendraturčiu dėl turto pasidalijimo, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolis Dainius Šidlauskas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-41985-868/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės S. S. išieškotojui UAB „Finansų administravimas“, priėmė 2018 m. gruodžio 21 d. Patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo, kuriuo pasiūlė išieškotojui UAB „Finansų administravimas“ ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininkės S. S. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu P. S., dalis (e. b. l. 4 - 5). Antstolis patvarkyme nurodo, jog skolininkė ir jos sutuoktinis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio turto neturi, tačiau skolininkės sutuoktinis turi sąskaitą „Swedbank“, AB bei yra dirbantis.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolininkės S. S. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu P. S., nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkei S. S. priklauso pusė turto dalies, esančios bendra nuosavybe su P. S., t. y. 50 proc. P. S. darbo užmokesčio bei 50 proc. kitų pajamų ar kitokių išmokų, gaunamų dabar ir/ar mokamų ateityje, t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (e. b. l. 1 - 2).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad S. S. ištekėjusi (v. b. l. 46). Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo su skolininke būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (v. b. l. 62). Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. O tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Skolininkė ir suinteresuotasis asmuo notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateikė, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas nustatė, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininkės S. S. įsiskolinimą, ji neturi (v. b. l. 23, 24, 38). Kadangi skolininkė negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, o kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkė taip pat neturi, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jos dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jai ir sutuoktiniui bendrojoje nuosavybėje priklauso. Skolininkė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Skolininkės sutuoktinio P. S. vardu taip pat nėra jokio registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (e. b. l. 37, 39). Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų matyti, kad skolininkės sutuoktinis P. S. dirba bei gauna išmokas iš VSDFV Vilniaus skyriaus bei VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus (e. b. l. 25 - 36). Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininkės sutuoktinio gaunamos su darbo santykiais susijusios įmokos bei kitos jam prilygintos išmokos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos ar turimos piniginės lėšos yra P. S. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš S. S. gaunamų ar turimų pajamų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkei S. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu P. S. priklauso 50 proc. P. S. gaunamų ar turimų bei ateityje gautinų piniginių lėšų. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas neturi duomenų apie sutuoktinių turimus nepilnamečius vaikus, sutuoktiniams nustatytas sveikatos sutrikimus ir panašias ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad P. S. gaunamos, turimos ar ateityje gautinos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių S. S. ir P. S. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkė S. S. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/05329, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, nustatant, kad 50 proc. skolininkės sutuoktinio P. S. gaunamų, turimų ar ateityje gautinų piniginių lėšų priklauso skolininkei S. S..

Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš P. S. gaunamų, turimų bei ateityje gautinų piniginių lėšų, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) bei į ypatumus, išieškant iš darbo užmokesčio (CPK 733 – 743 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“ prašymą.

Nustatyti skolininkės S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkei S. S. priklauso 50 proc. jos sutuoktinio P. S. gaunamų, turimų ar ateityje gautinų piniginių lėšų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda