Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vairuotoju, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės apribojimas, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2016 m. lapkričio 12 d., apie 02.57 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ties (duomenys neskelbtini) g. 1 pastatu, Kaune, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliams M. J. ir A. S., būdamas tarnybiniame automobilyje „Hundai Lx35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame skiriamais policijos ženklais, davė 50 eurų kyšį, įdėdamas į automobilio vairuotojo sėdynės nugarėlės kišenę, tokiu būdu siekdamas papirkti valstybės tarnautojus davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad šie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis K. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 12 d., apie 3.00 val., automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso lizingo bendrovei, važiavo į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) pr., Kaune, nusipirkti alkoholio. Automobilį vairavo jau būdamas neblaivus. (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino, jį sustabdė policijos pareigūnai, kadangi vairavo automobilį neįsijungęs šviesų. Jam buvo pasiūlyta eiti į tarnybinį automobilį pasitikrinti blaivumo. Fakto, kad yra neblaivus jis neneigė ir pasakė, kad išgėręs. Sėdėdamas policijos automobilyje, gale, į sėdynės atloše, vairuotojo pusėje esančią kišenę, įdėjo 50 Eur: 3 po 10 Eur ir vieną 20 Eur nominalo kupiūras, prašydamas pareigūnų paleisti ir nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Pareigūnai dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės jį įspėjo, tačiau jis vis vien bandė parašyti, kad paleistų ir davė 50 Eur kyšį. Dėl savo netinkamo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 43-44)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Tarnybiniu parnešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 12 d., 02.57 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulis M. J. ir vyr. patrulis A. S. sustabdė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. P. Patikrinus vairuotojo blaivumą nustatytas 1.87 proc. (promilių) girtumas. Rašant administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl ATPK 126 str. 4 d. vairuotojas K. P. sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „Hundai Lx35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į priekinės kairės sėdynės atlošo kišenę įdėjo tris 10 Eur nominalo kupiūras ir vieną 20 Eur nominalo kupiūrą, viso 50 Eur. Prašė neįforminti pranešimo. K. P. buvo aiškiai ir garsiai įspėtas, kad pasiimtų pinigus, nes už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau į perspėjimus nereagavo (b. l. 4).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokolu paimti trys eurų banknotai po 10 ir vienas po 20 (b. l. 5-6).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad dirbant kartu su vyr. patruliu M. J. apie 02.57 val. patruliuojant su patruliniu automobiliu pažymėtu skiriamaisiais ženklais pastebėjo Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., link (duomenys neskelbtini) g. važiuojantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė įtarimą. Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje, kurį vairavo K. P. Bendraujant su vairuotoju jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojo buvo paprašyta atsisėsti į tarnybinį automobilį pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Buvo nustatytas 1,87 proc. (promilių) girtumas. Vairuotojas pamatęs nustatytą girtumą pradėjo prašyti, kad nebūtų įformintas jo padarytas pažeidimas. Pradėjus pildyti alkotesterio kvitus, o vyr. patruliui M J. rašyti protokolą, vairuotojas, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, ant galinės sėdynės dešinėje pusėje išsitraukė piniginę ir išsiėmęs iš piniginės keletą popierinių kupiūrų jas įdėjo į automobilio vairuotojo sėdynės nugarėlės kišenę. Vairuotojas dėdamas šias kupiūras prašė neįforminti pažeidimo. Jis aiškiai ir garsiai kelis kartus perspėjo vairuotoją, kad pasiimtų pinigus, nes už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė, bet vairuotojas į perspėjimus nereagavo, dėl ko buvo informuotas Kauno apskr. VPK budėtojas. Buvo nustatyta, kad į sėdynės kišenę buvo įdėtos trys po 10 Eur nominalo ir viena 20 Eur nominalo kupiūra (b. l. 7).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio M. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip ir A. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš kurio matyti, kad K. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę neblaivus (b. l. 9).

Alkotesterio prietaiso rodmenimis, kuriuo K. P. nustatytas 1.87 promilės girtumas (b. l. 14).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi, papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis, siekdamas neteisėtos policijos pareigūnų veikos už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už padarytą administracinės teisės pažeidimą, davė jiems 50 Eur kyšį.

Kaip nustatyta, pats kaltinamasis įdėjo į automobilio sėdynės kišenę pinigus, kad nebūtų rašomas protokolas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Taip jis veikė jau būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo, vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis K. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, teistas, administracine tvarka baustas, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kaltinamajam paskirtą bausmę mažinant vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą – 24 MGL sudaro 903,84 Eur, o 16 MGL – 602,56 Eur, todėl prokurorės pareiškime nurodytos sumos koreguotinos.

K. P. prašo jam paskirtą baudą leisti mokėti dalimis, nes turi daug įsipareigojimų kredito bendrovėms, auginą mažametę dukrą (b. l. 46-47).

BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir tai patvirtinančius dokumentus pateikia nuosprendį priėmusiam teismui. Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirmą yra savanoriškas, teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendį priėmęs teismas negali išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1302-582/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, teismas turi teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą, o per šį laikotarpį savanoriškai nesumokėjus baudos, ji vykdoma priverstinai.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, be to, nurodo, kad jis turi kreditinių įsipareigojimų, darytina išvada, kad jam yra objektyviai sunku paskirtą baudą savanoriškai įvykdyti per įstatyme numatytą dviejų mėnesių terminą. Todėl yra pagrindas nustatyti ilgesnį terminą, kad kaltinamasis galėtų įvykdyti visą jam paskirtą bausmę savanoriškai. Todėl konstatuotina, kad keturiais mėnesiais ilgesnis nei numatytas įstatyme (du mėnesiai) terminas (iš viso tai būtų šeši mėnesiai) turi būti visiškai pakankamas kaltinamajam tam, kad jis galėtų savanoriškai sumokėti baudą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.). Kadangi 50 Eur įvairiomis kupiūromis, priklausantys kaltininkui, buvo BK uždraustos veikos priemonė, jie, kaip kaltininko turtas, turi būti konfiskuoti. Todėl 10 Eur nominalo kupiūros: Nr. NA6428122462; NA3517999012;VA6082950782 ir 20 Eur nominalo kupiūra Nr. SE099495934, saugomos Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (b. l. 15, 16, 17), konfiskuotinos (BK 72 str. 1 d., 2 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 24 MGL (903,84 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę –16 MGL (602,56 eurų) dydžio baud.

Išaiškinti K. P., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jo pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 10 Eur nominalo kupiūras: Nr. NA6428122462; NA3517999012;VA6082950782 (3 vnt.) ir 20 Eur nominalo kupiūrą Nr. SE099495934 (1 vnt.), saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – konfiskuoti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.