- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-06
- Bylos Nr.
- e2-80-1068/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00171-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- K. S.
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovui K. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. S. 882,85 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2021-01 mėn. iki 2022-01 mėn., 17,86 Eur delspinigių, iš viso 900,71 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2016-03-02 priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo. Dėl šios priežasties šiluma name, atsižvelgiant į jame esančią šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. name suvartoti kiekiai paskirstomi kiekvienam vartotojui. Atsakovas nemoka už suvartotą šilumos energiją, jo skola už laikotarpį nuo 2021-01 mėn. iki 2022-01 mėn. yra 882,85 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą, buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Taigi skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį šalims ir nesudarius rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties, ji laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalį šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), ir paskelbia Teisės aktų registre. To paties įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155, patvirtino Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 361 punkte (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai atsakovas yra skolingas 17,86 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant nedaugiau kaip už 180 dienų. Iš viso atsakovas yra skolingas 900,71 Eur ir šios skolos geruoju nemoka, todėl ji priteistina teismine tvarka.
Atsakovas K. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimo į ieškinį byloje neteikė.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu tai ne pirma byla, jis yra piktybinis mokesčių nemokėtojas. Jei vartotojas nepatenkintas ar mano, kad jį klaidina sąskaitomis, tai teisiniai santykiai tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjų sprendžiami pagal specialius įstatymus. Atsakovas turi teisę viską išsiaiškinti ikiteisminio proceso metu ir gauti visus atsakymus, ir tada ginčyti. Jis nepasinaudojo ikiteisminio proceso paslaugas. Jo nesutikimas su sąskaitomis yra principinis, siekiant nemokėti už pateiktą šilumos energiją. Atsakovas turi pareigą atsiskaityti už paslaugas, ieškinys pagrįstas. Šilumos kiekis paskaičiuotas pagal prietaisų rodmenis ir atsakovo valdomų patalpų plotą, kuriam tiekiama šiluma. Visi duomenys apie suvartotą energiją yra pateikti sąskaitose, antrame lape. Atsakovo namas nerenovuotas, butas pirmame aukšte, todėl gali būti, kad šiluma išeina į lauką per pamatus. Šilumos kiekis teikiamas pagal bendrąsias normas, jei gyventojai pageidauja didesnio šilumos kiekio, jie turi bendru sutarimu kreiptis į tiekėją, kad padidintų tiekiamos šilumos kiekį.
Atsiliepimas
Atsakovas K. S. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jeigu būtų perskaičiuota, sudarytų taikos sutartį. Nėra pateikta aiškių nuorašų. Turi būti skaičiavimas ir mokėjimas pagal skaitiklio rodmenis. Skaitiklio rodmenimis galima remtis, kai jie turi oficialią trečios šalies meterologinę patikrą, bet tokių duomenų į bylą nepateikta. Paaiškinimų, kaip suskaičiuojama skola, nepateikta. Yra bendras įvadinis trijų namų skaitiklis, tai galbūt visų trijų namų šiluma paskaičiuojama tik jo namui, kas darosi panašu. Yra galimybė ginčų komisijai ginčyti sąskaitas, bet ten vyksta ginčai dėl kainos nustatymo, kurią nustato savivaldybė. Byloje ginčas yra dėl patiekto šilumos kiekio, už kurį jam priskaičiuota skola. Ieškovas turėtų įrodyti, kad skola paskaičiuota tik pagal rodmenis, kuris fiksuoja tik jo namui pateiktą šilumą, tačiau tokie duomenys į bylą nepateikti ir ieškovas atsisako juos pateikti. Kokiais šaltiniais remiantis išrašytos sąskaitos, jam neaišku. Skaičiuko duomenys į bylą nepateikti, todėl neaišku, kaip buvo paskaičiuotas jo butui pateiktas šilumos kiekis, už kurį ieškovė reikalauja sumokėti.
Liudytojas I. M. paaiškino, kad jis yra ieškovės Klientų aptarnavimo centro vadovas. Ši sąskaita yra sudėtingesnė nei kitos sąskaitos dėl to, kad name yra grupinė boilerinė, šiluma ir vanduo tiekiamas į kelis namus. Dėl to atsiranda šioks toks komplikuotumas apskaičiuojant sąskaitas. Konkrečiai sąskaitas paaiškins kolega. Bendra tvarka, kad yra apskaitos prietaisas, kuris ateina į (duomenys neskelbtini) namą. Šiluma apskaičiuojama, vadovaujantis valstybinės energetikos ir reguliavimo tarybos patvirtintomis metodikomis Nr. 1 ir Nr. 5, ir jomis vadovaujantis šiluma išdalinama ir paskirstoma ten esantiems gyvenamiesiems daugiabučiams namams. Sąskaitos išstatomos irgi vadovaujantis teisės aktais. Šilumos įvadinis apskaitos prietaisas yra nurašomas ir jisai apskaičiuojamas pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodą Nr. 1. Skaičiavimą įtakoja be abejo kvadratūra. Sąskaitos apskaičiuojamas programiškai, maža tikimybė, kad įvyktų klaida, formulės atkeliauja iš patvirtintos metodikos. Žiūri į pastatytus įvadinius apskaitos prietaisus, vienas nueina į (duomenys neskelbtini), kitas į (duomenys neskelbtini). Iš bendro įvadinio apskaitos prietaiso minusuojasi kiti įvadiniai apskaitos prietaisai, tada pasižiūrima, kur naudojamas karštas vanduo, kur eina tik šildymas, kas turi, kas neturi karšto vandens ir likusi šiluma paskirstoma šiam namui. Jie išskaičiuoja atskiras eilutes: patalpų šildymą, temperatūros palaikymą, karštas vanduo ir šilumą bendroms reikmėms ir visi duomenys atkeliauja iš tų pagrindinių įvadinių apskaitos prietaisų. Prietaisai nurašomi kiekvieną mėnesį. Prietaisai reguliariai meterologiškai tikrinami. Duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotus atkeliauja iš Registrų centro duomenų bazės. Jie nemato klaidos, su kolega peržiūrėjo visus duomenis, perskaičiavo ranka, detalizavo duomenis ir viskas sutapo. Visi duomenys, kurie nurodomi sąskaitų antroje pusėje, juos apibrėžia Šilumos ūkio įstatymas ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
Liudytojas V. V. paaiškino, kad jis yra ieškovės Šilumos apskaitos grupės vadovas. Yra 3 skaitikliai, vienas įvadinis ir du tik šildymą apskaitantys skaitikliai. Įvadinis fiksuoja šilumą šildymui ir karštam vandeniui, kiti du – tik šilumą šildymui. Iš įvadinio skaitiklio, atėmus tų dviejų skaitiklių rodmenis, gaunamas šilumos rodmuo karštam vandeniui. Tų dviejų skaitiklių, kurie fiksuoja šilumą šildymui, duomenys padalinami ant naudingo ploto kiekvienai namų grupei, o įvadinio skaitiklio likutis paskirstomas karšto vandens naudotojams. Teisės aktai reikalauja, kad sąskaitoje būtų nurodomi įvadinio skaitiklio duomenys. Kitų namų sąskaitose irgi nurodomas šis tas pats domuo. Kadangi šiuo atveju įvadinis skaitiklis yra vienas, todėl jo duomenys ir nurodomi visų namų sąskaitose. Šildymas gyventojams dalinamas nuo to namo skaitiklio, kurios fiksuoja tik šilumą šildymui, o ne nuo įvadinio skaitiklio. Sąskaitose nurodoma ir kitų namų (namo dalies) šiluma. Sudėjus visus duomenis, gautųsi įvadinio skaitiklio rodmenys. Sąskaitose yra eilutė su minuso ženklu, bet ta eilutė susijusi su karštu vandeniu. Gyventojų skaitiklių nuotolinio nuskaitymo sistemos nėra ir jei gyventojai deklaruoja daugiau nei suvartojo karšto vandens, atsiranda neatitikimai su namo bendro vandens skaitikliu, dėl to šis domuo sąskaitose tuomet ir nurodomas su minuso ženklu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui K. S. nuo 2016 m. kovo 2 d. nuosavybės teise priklauso 76,89 m² bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB ,,Klaipėdos energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją nurodytam butui bei už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. išrašė sąskaitas: 2021 m. sausio 31 d. Nr. SFEN11251396 – 111,72 Eur sumai (skola už ankstesnį laikotarpį – 913,22 Eur+ 26,42 Eur delspinigių); 2021 m. vasario 28 d. Nr. SFEN11319166 – 130,58 Eur sumai (skola už ankstesnį laikotarpį – 1024,94 Eur+ 26,42 Eur delspinigių); 2021 m. kovo 31 d. Nr. SFEN11386933 – 32,94 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 0,69 Eur (skola už ankstesnį laikotarpį – 1155,52 Eur+26,42 Eur delspinigių); 2021 m. balandžio 30 d. Nr. SFEN11454732 – 65,90 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 1,45 Eur (skola už ankstesnį laikotarpį – 1248,18 Eur+27,11 Eur delspinigių); 2021 m. gegužės 31 d. Nr. SFEN11522522 – 25,41 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,07 Eur (skola už ankstesnį laikotarpį – 1314,08 Eur+28,56 Eur delspinigių); 2021 m. birželio 30 d. Nr. SFEN11589948 – 11,01 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,41 Eur (skola už ankstesnį laikotarpį – 1339,49 Eur+30,63 Eur delspinigių); 2021 m. liepos 31 d. Nr. SFEN11657255 – 9,73 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,64 Eur (skola už ankstesnį laikotarpį – 1350,50 Eur+33,04 Eur delspinigių); 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. SFEN11724594 – 9,79 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,71 Eur (skola už ankstesnį laikotarpį – 1360,23 Eur+35,68 Eur delspinigių); 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. SFEN11791978 – 11,91 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,69 Eur (skola už ankstesnį laikotarpį – 1370,02 Eur+38,39 Eur delspinigių); 2021 m. spalio 31 d. Nr. SFEN11859948 – 32,94 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,83 Eur, teismo išlaidos 111,00 Eur (skola už ankstesnį laikotarpį – 1381,93 Eur+40,39 Eur delspinigių); 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. SFEN11928433 – 98,61 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,82 Eur, (skola už ankstesnį laikotarpį – 1525,87 Eur+41,77 Eur delspinigių); 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. SFEN11996966 – 126,79 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 3,10 Eur (skola už ankstesnį laikotarpį – 1624,48 Eur+42,52 Eur delspinigių); 2022 m. sausio 31 d. Nr. SFEN12065667 – 155,80 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 3,71 Eur (skola už ankstesnį laikotarpį – 1751,27 Eur+43,21 Eur delspinigių).
Pagal ieškovės atstovo pateiktus rašytinius ir liudytojų teisme duotus žodinius paaiškinimus nustatyta, kad atsakovo namo adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas grupinis šilumos mazgas, iš kurio šilumos energija tiekiama pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šilumos mazge įrengti trys skaitikliai ir skaitiklis prieš karšto vandens šildytuvą: bendras šilumos skaitiklis Nr. 032040, kuris apskaito visų pastatų šilumos energijos kiekį šildymui ir karštam vandeniui ruošti; šilumos skaitiklis Nr. 032042, kuris apskaito (duomenys neskelbtini) šilumos kiekį šildymui ir šilumos skaitiklis Nr. 0021684, kuris apskaito (duomenys neskelbtini) šilumos kiekį šildymui; vandens skaitiklis prieš karšto vandens šildytuvą Nr. 9ZRI0020026399. Iš patikros sertifikato Nr. 1504450 matyti, kad šilumos skaitiklio Nr. 032042 patikra atlikta 2021-07-20 ir galioja iki 2023-07-21; iš patikros sertifikato Nr. 1514390 matyti, kad šilumos skaitiklio Nr. 032040 patikra atlikta 2021-07-23 ir galioja iki 2023-07-24; iš patikros sertifikato Nr. 1574994 matyti, kad šilumos skaitiklio Nr. 0021684 patikra atlikta 2021-12-07 ir galioja iki 2023-12-08.
Atsakovas už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. neatsiskaitė. Ieškovės skaičiavimais atsakovo skola sudaro 882,85 Eur. Dėl tinkamo prievolės nevykdymo atsakovui priskaičiuota 17,86 Eur delspinigių, taikant 0,02 proc. delspinigių normą už kiekvieną pradelstą dieną, delspinigius skaičiuojant ne daugiau kaip už 180 dienų (nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. sausio mėn.).
Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė šilumos energijos pirkimo – pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 – 6.4, 6.383 straipsniai). Nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau laikoma, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo tinklų dienos, pagal kurią atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis).
CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad ieškovė atsakovui suteikė paslaugas – tiekė šilumos energiją patalpų šildymui ir vandens pašildymui, už kurias atsakovas nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Atsakovui siųstuose ir teismui pateiktose sąskaitose nurodyti duomenys, kaip to reikalauja 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priedas, ką nurodė ir liudytojas - ieškovės Šilumos apskaitos grupės vadovas V. V.. Atsakovo butas yra name, kuriame yra vienas įvadinis skaitiklis, apskaitantis šilumos kiekį patalpų šildymui ir karštam vandeniui trims gyvenamiesiems namams. Šio prietaiso rodmenys nurodomi sąskaitose kas mėnesį nuosekliai didėjant, rugpjūčio mėnesį galimai jis buvo pakeistas, nes vėl pradėta skaičiuoti nuo 0. Mėnesio eigoje sunaudotos šilumos kiekis sąskaitose nurodomas pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, tačiau ne visas šis kiekis apmokestintas pagal atsakovui išrašytas sąskaitas, kas matyti iš sąskaitų (apmokestinamos šilumos kiekis skiriasi nuo įvadinio skaitiklio nurodyto kiekio) ir kas paneigia atsakovo manymą, jog galimai jam skaičiuotas sunaudotas šilumos kiekis nuo viso bendrai trims namams patiekto šilumos kiekio. Kaip paaiškino ieškovės darbuotojai apklausti byloje liudytojais, tokia paini sistema susidaro dėl namo grupinės šilumos kiekio apskaitos sistemos, nes visą šilumą, skirtą patalpų šildymui ir karštam vandeniui pašildyti, apskaito vienas įvadinis apskaitos prietaisas, o toliau šiluma skirstoma į tris gyvenamuosius namus, iš kurių dviem namams, įskaitant ir atsakovo namą, šiluma patalpų šildymui apskaitoma vienu prietaisu (skaitikliu), trečiam namui - atskiru prietaisu (skaitikliu). Nurodyti sunaudotos šilumos kiekį pagal skaitiklį, kuris apskaito tik ir atsakovo namui tiekiamą šilumą patalpų šildymui, ieškovė negali, nes šiluma atsakovui tiekiama ir karštam vandeniui pašildyti, o visą bendrai tiekiamą šilumą (patalpų šildymui ir karštam vandeniui) apskaito tik vienas bendras įvadinis skaitiklis. Mokėtina suma už pateiktą šilumos energiją skaičiuojama programiškai, pagal nuskaitytus apskaitos prietaisų (skaitiklių) rodmenis ir vartotojų valdomą nekilnojamojo turto plotą, kuris nurodytas valstybės įmonės Registrų centras duomenų bazėje, taikant valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodą. Ieškovės darbuotojai patikino, kad papildomai patikrino atsakovui išrašytas sąskaitas ir jokių skaičiavimo ir/ar nurodytų duomenų klaidų, netikslumų jose nenustatė.
Atsakovas atsiliepimo į ieškovės reikalavimus neteikė, bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad ieškovė jam suteikė paslaugas, tik abejojo dėl butui tiektos šilumos energijos kiekio apskaičiavimo. Be subjektyvių pamąstymų ir deklaratyvių teiginių, atsakovas įrodymų, kad ieškovė neteisingai ir/ar apgaulingai skaičiuoja tiektos šilumos kiekį, į bylą nepateikė. Teismas nenustatė, kad atsakovui susidariusios skolos paskaičiavimas prieštarautų objektyviems duomenims ir teisės aktų reikalavimams.
Atkreiptinas dėmesys, kad buitinių šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjo teisiniai santykiai turi tam tikrą specifiką. Šiuos santykius reguliuoja specialūs įstatymai, kuriais remiantis ieškovė apskaito suvartotą šilumos kiekį, apskaičiuoja kainą už paslaugas bei išrašo sąskaitas paslaugos gavėjams. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Taigi, įstatymai numato vartotojų ginčų nagrinėjimo ikiteisminę tvarką, kuria turėjo teisę, nesutikdamas su sąskaitomis už šilumos energiją, pasinaudoti ir atsakovas, ką bylos nagrinėjimo metu pastebėjo ir ieškovės atstovas bei kas atsakovui buvo žinoma iš analogiško proceso, vykusio tarp jo ir ieškovės dėl skolos už tiektą šilumos energiją ankstesniu periodu (nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn.) civilinėje byloje Nr. e2-769-1068/2022 (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), tačiau duomenų, kad atsakovas būtų tai daręs, byloje nėra. Vien atsakovo iškeltos abejonės dėl šilumos apskaitos kiekio, nesat savarankiškai pareikšto reikalavimo dėl perskaičiavimo, negali būti pagrindas nepriteisti susidariusios skolos ieškovei.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovui buvo tiekiama šilumos energija, už kurią buvo išrašomos sąskaitos, kurios neapmokėtos (CPK 178 straipsnis). Atsakovas yra neatsiskaitęs už jam priklausančiame bute nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. sunaudotą šilumos energiją. Iš teismui pateiktų duomenų apie faktiškai visam daugiabučiui gyvenamajam namui suteiktą šilumos energijos kiekį, kuriam apskaičiuoti naudoti patikrinti apskaitos skaitiklis (patikrų sertifikatai pateikti į bylą), atsakovui išrašytų sąskaitų, mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad už šį laikotarpį susidarė 882,85 Eur skola. Atsakovo išsakytos abejonės dėl tiektos šilumos energijos kiekio apskaičiavimo vertintinos kritiškai, nepagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovui byloje buvo sudaryta galimybė teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės reikalavimo pagrįstumą, tačiau jis čia galimybe nesinaudojo, apsiribodamas tik reikalavimu ieškovei įrodyti sąskaitų pagrįstumą, ką teismo nuomone, ieškovė įrodė. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 882,85 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutarties šalys yra siejamos ne šalių sudaryta rašytine energijos tiekimo sutartimi, tačiau jų valia teikti ir gauti šiluminę energiją yra išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl laikoma, kad sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas nustatytas bei viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“. Minėto aprašo 37¹ punkte nurodyta kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė ieškinyje nurodė delspinigių apskaičiavimo formulę, taikomą delspinigių normą, laikotarpį, už kurį skaičiuojami delspinigiai (delspinigiai apskaičiuoti už 6 mėnesių laikotarpį (nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. sausio mėn.)). Atsakovas praleido atsiskaitymo už šilumos energiją terminus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 17,86 Eur.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis bei 108,90 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (90 Eur + 18,90 Eur PVM) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), 882,85 Eur skolos, 17,86 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 900,71 Eur (devynių šimtų eurų ir 71 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128,90 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinė bendrovės ,,Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.