Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, teistas:

1. 2013 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 180 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, nustatant apribojimus. 2013 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. 2014 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmė subendrinta su 2013 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laivės atėmimas 1 m. 8 mėn.;

3. 2017 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 281 straipsnio 7 dalį, 40 parų arešto bausme;

4. 2021 m. liepos 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, bausmę atlikęs 2022 m. birželio 2 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis I. Š. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad bylai reikšmingu laiku vakare vartojo namie alkoholį su draugu, dėl ko tuo metu sugyventinė I. Š., dabar jau žmona I. Š., papriekaištavo, tuomet kilo žodinis konfliktas iki rūbų į jį svaidymo, jis tuos rūbus atmušinėjo, pyktelėjo ir sudavė delnu I. į nosį. Iš karto suprato, kad pasielgė labai blogai ir išėjo į lauką, kad situacija nurimtų. Tokį jo elgesį lėmė girtumas. Atvyko policija ir jį išvežė. Kraują iš nosies pamatė tik atėjęs su pareigūnais į butą. Jei būtų pamatęs, kad bėga kraujas po sudavimo, būtų likęs ir pagelbėjęs. Ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. Atsiprašė nukentėjusios ir darkart atsiprašo, ji jam atleido, po įvykio jie susituokė, laukia šeimos pagausėjimo. Priklausomybių neturi, sutinka, kad alkoholio pavartojęs ne kartą netinkamai elgėsi konfliktinėje situacijoje, todėl išvadas pasidarė, alkoholio atsisakė.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji I. Š. (Š.), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su sugyventiniu I. Š. gim. (duomenys neskelbtini), gyvena apie dvejus metus. Šiuo metu kartu su sugyventiniu ir (duomenys neskelbtini) vaikais D. Š. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. gim. (duomenys neskelbtini), gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis ankščiau nėra smurtavęs. 2022-11-27 jai būnant namuose virtuvėje ruošiant vakarienę, kitame kambaryje jos sugyventinis I. Š. kartu su savo pažįstamu atvykusiu iš (duomenys neskelbtini), jo vardo ir pavardės nežino, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji alkoholinių gėrimų šiandien nevartojo, kartu su jais kambaryje nesėdėjo . Po išgertuvių sugyventinio pažįstamas išvažiavo, o jos sugyventinis I. Š. atėjo į virtuvę. Maždaug apie 19:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) bute, būnant virtuvėje tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko įvyko konfliktas nesuprato . Jiems stovint virtuvėje jis pradėjo ją stumdyti, paprašė jo išeiti iš namų, kad daugiau nebūtų konfliktų. Sugyventinis nesutiko, todėl ji nuėjo į kambarį ir pradėjo dėti jo drabužius į maišus. Jis atėjęs paskui ją stumdyti, tačiau ji nenukrito. Ji jam liepė išeiti, tuomet jis vieną kartą iš kairės rankos delno trenkė jai į veidą, tiksliau pataikė į nosį, dėl ko pajautė fizinį skausmą. Jam pataikius į nosį iš nosies pradėjo tekėti kraujas, tuomet liepė dar kartą išeiti ir nesirodyti jai akyse. Jos sugyventinis tuo metu išėjo į virtuvę, todėl ji pasiėmusi telefoną apie 19:25 val., paskambino 112 ir paprašė policijos pagalbos. Jos sugyventinis šio pokalbio negirdėjo. Po pokalbio vyras grįžo atgal į kambarį, tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, tuomet jis priėjo prie jos ir dar vieną kartą, delnu sudavė jai į veido sritį, po tokių jo veiksmų ji pajautė fizinį skausmą. Vyras išėjo iš kambario ir atnešė jai rankšluostį, kadangi labai stipriai tekėjo kraujas, tačiau ji liepė vyrui išeiti. Atvykus policijos pareigūnams vyras atidarė buto duris, pareigūnai pamatę ją ir iškarto sulaikė jos sugyventinį, išvedė iš namų. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo ją ir nusprendė vežti į (duomenys neskelbtini). Viso konflikto metu ir atvykus policijos pareigūnams bei greitosios medicinos darbuotojams jos (duomenys neskelbtini) vaikai D. Š. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. gim. (duomenys neskelbtini) buvo savo kambaryje, nebuvo iš jo išėję. (duomenys neskelbtini) jai buvo nustatytas nosies kaulo lūžis, išrašą iš ligoninės pateiks prie bylos savanoriškai. Savo sugyventiniui I. Š. pretenzijų neturi, pareiškimo rašyti nenori. 2023-01-17 papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. Š. parodė, kad teisės ir pareigos jai yra išaiškintos, suprantamos. Yra įspėta už melagingų parodymų davimą. Pirminiuose savo parodymuose išsakė visas įvykio aplinkybes, juose papildyti nieko neturi. Patikslinant suduotą smūgį jai, nori pasakyti, kad jiems konfliktuojant su I. Š. ir kai ji dėjo jo rūbus į maišą, konflikto metu tą maišą ji norėjo mesti į jį, tačiau jis jį bandė atmušti kairės rankos delnu, kuomet jis rankos delnu užkliudė jai dešinės pusės nosies sritį, po ko jai pradėjo bėgt kraujas iš nosies. Tačiau jai neskaudėjo. Ji po šio jo veiksmo paprašė, kad jis išeitų iš kambario ir ji tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu norėdama jį pagąsdinti. Jis jos pokalbio negirdėjo, jis iš karto išėjo iš namų ir policijos sulaukė lauke prie laiptinės. Jis jai antrą kartą nesudavė, buvo tik vienas smūgis ir tas netyčinis konflikto metu. Jokių pretenzijų I. Š. neturi, konfliktas kilo dėl jos kaltės, ji jį išprovokavo. Jei jis jai tikrai būtų sudavęs tyčia, tai jai tikrai po šio įvykio būtų buvusios kraujosruvos po akimis, tačiau to nebuvo, ji fotografavosi kitą dieną ir nuotraukas yra pridėjusi prie prašymo prokurorei. Į teismo medikus nesikreipė ir ateityje nesikreips. Skausmo nosies srityje nebuvo. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti I. Š. atžvilgiu, jie susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės (t. 1., b. l. 60-63, 66-69).

2022 lapkričio 27 d. Vilniaus aps. VPK RV 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. Š. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje duomenimis, 2022 m. lapkričio 27 d. apie 19:25 val., adresu (duomenys neskelbtini) I. Š. gim. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 ‰ girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, panaudojo savo sugyventinės I. Š. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. du kartus rankų kumščiais sudavė į veido sritį, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, taip savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš savo artimą – sugyventinę I. Š.. Dėl patirtų sužalojimų I. Š. su GMP0872 buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), diagnozė tikslinama (t. 1., b. l. 8-11).

Alkotesterio duomenimis, 2022 m. lapkričio 27 d. apie 20:16 val. I. Š. nustatyta 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1., b. l. 140-141).

2022 lapkričio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Miegamajame ant žemės, šalia rudos medinės spintos ir kilimo matoma raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo. Visoje patalpoje matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (t. 1., b. l. 31-41).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis matyti, jog nukentėjusiosios skambutis į bendrąjį pagalbos centrą užfiksuotas 2022 m. lapkričio 27 d. 19.25 val. GMP dėl kraujavimo iš nosies pristatė I. Š. į ligoninę, kur nustatytas nosies kaulo lūžis (t. 1., b. l. 25-30).

Iš kitų daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, iš kurio matyti, kad I. Š. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, nurodė, kad neblaivus sutuoktinis konfliktuoja (t. 1., b. l. 47-49).

Iš kitų daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše 2022_1127_195921_011 (VLN_PR_60D7A8 2022/11/27) užfiksuota, jog moteris bando ginti vyrą, sakydama, kad jis prieš ją nesmurtavo, tačiau pareigūnui pasakius, kad juk matosi sužeidimai, moteris pripažįsta, kad vyras jai sudavė. Moteris konflikto priežasties nurodyti negali. Teigia, kad ji alkoholio nevartojo, vyras vartojo alkoholį su draugu, kuris išvažiavo namo. Ant moters veido matosi raudonos spalvos dėmės. Moteris teigia, kad labai skauda tiek nosį, tiek galvą. Atvykus GMP, medikė paprašo, kad moteris nusiplautų veidą, sako, kad būtinai reikia moterį vežti į ligoninę apžiūrai (t. 1., b. l. 44-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3902/2022(01) (toliau –specialisto išvada) užfiksuota, kad, remiantis I. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: I. Š. nustatytas nosies kaulo lūžis, galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamoje kūno vietoje. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 1., b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai I. Š. (Š.) buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatytas nosies kaulo lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada (t. 1., b. l. 78). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Juolab, byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus iškvietimą po skambučio į bendrąjį pagalbos centrą, nuvykus nurodytu adresu, nukentėjusioji I. Š. (Š.) paaiškino, kad ją namuose per veidą sumušė sugyventinis. Atvykus GMP, po apžiūros I. Š. (Š.) nustačius sužalojimus, nuprausus kruviną veidą, ji pristatyta į medicinos įstaigą. Šios aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų body kamerų apžiūros protokoluose, skambučio bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokole. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad bylai reikšmingoje vietoje rastos kraujo dėmės. Kaltinamasis pripažino, kad atmušinėjo nukentėjusiosios į jį svaidomus rūbus, o pyktelėjęs kartą sudavė jai į veidą, iš karto suprato klydęs, išėjo iš buto nusiraminti. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti kaltinamojo prisipažinimu, jo duotais parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Tai, kad I. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš I. Š. (Š.), iš karto po įvykio patvirtino pati nukentėjusioji, nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodymus keitė, kaip nustatyta byloje, dėl po įvykio turėjusių įvykti jų bendrų vestuvių. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių I. Š. (Š.) būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį iš karto po įvykio, jos parodymus netiesiogiai patvirtino tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenys, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, skambučio bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolas.

Įvertinus specialisto išvadą, kaltinamojo, nukentėjusios parodymus, taip pat kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad I. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė I. Š. (Š.) nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys. Byloje nenustatyta, kad I. Š. turėjo realų pagrindą naudoti fizinį smurtą prieš I. Š. (Š.), tokių aplinkybių nenurodė ir jis pats.

Kaltinamojo I. Š. veiksmai, t. y. sudavimas ranka nukentėjusiajai į veido sritį, neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad suduodant į veidą, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sukels skausmą ir tam tikru mastu sutrikdys nukentėjusios sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Minėti kaltinamojo veiksmai (atsižvelgiant į jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją ir mechanizmą) nelaikytini atsitiktinio pobūdžio, kurie leistų teigti, kad jis neatsargiai sužalojo nukentėjusiąją.

Be to, byloje nustatyta, kad I. Š. ir I. Š. (Š.) bylai reikšmingu laiku buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, todėl jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio prasme.

Todėl byloje įrodyta, kad I. Š. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu su sugyventine I. Š. (Š.) tyčia kaire ranka delnu sudavė I. Š. (Š.) į dešinę nosies sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nosies lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

I. Š. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taigi baudžiamasis įstatymas nenustato jokių alternatyvų bausmės rūšių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas I. Š. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. Š. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas; 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiąja metu. Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį.

I. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (atlygino civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvina ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

I. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikalto tuo metu, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Š. teistas, paskutinį kartą už analogišką veiką, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 1., b. l. 121-127), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos po nusikalstamos veikos padarymo nebaustas(t. 1., b. l. 90–93), dirba (t. 1., b. l. 131-132). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei sankcijoje nustatyta, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, I. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti I. Š. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad nors nuosprendžio paskelbimo metu kaltinamasis buvo teistas, tačiau bausmė atlikta, taip pat dėl jo nėra pradėta ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. I. Š. dirba, atlygino civilinei ieškovei padarytą žalą. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad I. Š. su nukentėjusiąja po įvykio susituokė, laukia vaiko. Nenustatyta, kad kaltinamasis yra pavojingas visuomenės narys. I. Š. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, I. Š. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimus, kurie galėtų daryti teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realiu bausmės atlikimo atveju, į I. Š. skirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 27 d. 20.10 val. iki 2022 m. lapkričio 28 d. 13.30 val. (vieną dieną) (t. 1., b. l. 134-135, 172-174), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

I. Š. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narę – kartu gyvenusią ir bendrai ūkį tvarkiusią I. Š.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti I. Š. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Civiliniai ieškiniai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 62,40 Eur išlaidų priteisimo už I. Š. (Š.) gydymą (t. 1., b. l. 84-87), kuris yra atlygintas ir kurio civilinė ieškovė atsisakė (t. 2., b. l. 12). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

VII. Kiti klausimai

I. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 166-169). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompiuterinės laikmenos (CD 2 vnt., t. 1., b. l. 42, 49) su vaizdo ir garso įrašais, esančios byloje, paliktinos prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Š. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti I. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam įpareigojimus:

1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas)

Realiu laisvės atėmimo bausmės atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, I. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 27 d. 20.10 val. iki 2022 m. lapkričio 28 d. 13.30 val., t. y. vieną dieną, įskaityti į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, I. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti I. Š. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinius įrodymus - kompiuterines laikmenas (CD 2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esančias byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.