- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- eI-1573-596/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04467-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Advokatai
- Evelina Veličkienė
atsakovo atstovei Andrei Pakalniškei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Gediminui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. S-210 (7-185/2018); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1A-317; 3) Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. gegužės 30 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM19/20-0303S (toliau – ir Ataskaita) ir priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas.
Nurodo, jog Kauno TM, atlikusi supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjos importuotų naudotų apgadintų automobilių, deklaruotų elektroninėmis importo deklaracijomis (toliau – ir EID) Nr. 17LTKR1000IM0160F7 (2017 m. balandžio 4 d.), Nr. 17LTKR1000IM018238 (2017 m. balandžio 12 d.), Nr. 17LTKR1000IM0192B6 (2017 m. balandžio 18 d.), Nr. 17LTKR1000IM01AD10 (2017 m. balandžio 25 d.), Nr. 17LTKR1000IM01B450 (2017 m. balandžio 26 d.) Nr. 17LTKR1000IM01B8C2 (2017 m. balandžio 27 d.), 2018 m. gegužės 30 d. surašė Ataskaitą, kuria nepripažino pareiškėjos importuotų apgadintų automobilių, deklaruotų EID Nr. 17LTKR1000IM0160F7 (2017 m. balandžio 4 d.) (LEXUS IS200T), Nr. 17LTKR1000IM0192B6 (2014 m. balandžio 18 d.) (NISSAN MURANO S PLATINUM) ir Nr. 17LTKR1000IM01AD10 (2017 m. balandžio 25 d.) (VOLVO XC90T) (toliau – ir ginčo EID), deklaruotos muitinės vertės. Atsakovė, vadovaudamasi Departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.2 papunkčio nuostatomis, numatančiomis, kad apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomos tikrinto variklio numeris, nustačiusi, kad pateiktose turto vertinimo deklaracijose nebuvo nurodyti tikrintų transporto priemonių numeriai, sprendė, jog pareiškėja nepagrįstai sumažino importuotų automobilių muitinę vertę ir, pritaikiusi alternatyvųjį metodą, paskaičiavo papildomus mokėti importo mokesčius, delspinigius ir baudas. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu patvirtino Ataskaitą, Komisija 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu patvirtino minėtą Departamento sprendimą.
Teigia, jog pagrindinis teisinis klausimas, į kurį turi būti atsakyta nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, yra tas, ar turto vertinimo ataskaitose, esančiose UAB „Autosabina Motors“ pažymose, nenurodžius tikrinto variklio numerio yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog turto vertinimo ataskaitos neatspindi realios importuojamų prekių (automobilių) muitinės vertės ir šiomis ataskaitomis nesivadovauti bei perskaičiuoti muitinę vertę taikant 2013 m. spalio 9 d. Tarybos reglamente Nr. 952/2013, nustatančiame Sąjungos muitinės kodeksą, (toliau – ir SMK) numatytą alternatyvųjį metodą. Pareiškėja nuo pat supaprastinto patikrinimo pradžios laikėsi pozicijos, jog vien tik variklio numerio neįrašymas į UAB „Autosabina Motors“ pažymas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog turto vertinimo ataskaitose pateikta transporto priemonės vertė yra neteisinga. Juolab, kad tiek UAB „Autosabina Motors“ pažymose, tiek pačiose turto vertinimo ataskaitose yra nurodyti tikrintų transporto priemonių identifikaciniai numeriai, kas leido atsakovei įsitikinti, jog UAB „Autosabina Motors“ patikrinta transporto priemonė ir turto vertinimo ataskaitoje įvertinta transporto priemonė yra ta pati.
Mano, kad variklio numerio nenurodymas pažymoje nesudaro pagrindo Kauno TM teigti, jog nėra įrodyta aplinkybė, kad variklio keitimas nebuvo būtinas ir įpareigoti pareiškėją patikslinti turto vertinimo ataskaitas, pakeičiant išlaidas varikliui keisti į išlaidas variklio remontui. Pareiškėja, neturėdama pagrindo abejoti UAB „Autosabina Motors“ nustatytais gedimais, atsisakė tenkinti mokesčių administratoriaus reikalavimą dėl turto vertinimo ataskaitų patikslinimo.
Nurodo, kad visos trys ginčo transporto priemonės buvo įsigytos iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) kaip „skendusios“ transporto priemonės, t. y. sugadintos dėl to, kad buvo apsemtos vandens. Teigia, jog ginčo tarp šalių dėl to, kad UAB „Autosabina Motors“ atliko ginčo transporto priemonių patikrinimą ir nustatė transporto priemonių gedimus, taip pat ir būtinybę keisti variklius, nėra. Kauno TM niekada neginčijo fakto, kad UAB „Autosabina Motors“ atlikta transporto priemonių apžiūra buvo netinkama ar apskritai nebuvo atlikta. Taip pat nebuvo keliamas klausimas, kad UAB „Autosabina Motors“ tikrino ne tą transporto priemonę, kuri įvertinta turto vertinimo ataskaitose. Laikosi pozicijos, jog UAB „Autosabina Motors“ transporto priemonių gedimus nustatė teisingai ir dėl to ginčo nėra.
Nurodo, kad vadovaujantis UAB „Autosabina Motors“ pažymomis, kuriose buvo nustatyti transporto priemonių gedimai, be kita ko, buvo nustatyta, jog „variklį reikia keisti“, buvo parengtos turto vertinimo ataskaitos ir apskaičiuota transporto priemonių vertė. Remdamasi šiomis turto vertinimo ataskaitomis, Kauno TM išmuitino pareiškėjos transporto priemones, išleido jas į laisvąją apyvartą, o pareiškėja laiku ir nustatytais terminais sumokėjo mokesčius.
Teigia, kad byloje ginčo dėl to, kad transporto priemonių varikliai iš tiesų buvo sugedę, nėra. Nurodo, kad papildomai apklausti transporto priemones įsigiję pirkėjai nurodė: du iš jų (VOLVO XC 90 ir NISSAN MURANO), kad transporto priemonių variklius remontavosi patys, vienas (LEXUS IS20), kad variklis iki šiol nėra nei remontuotas, nei pakeistas, tačiau Komisija sprendė, kad šios aplinkybės kaip tik leido pagrįstai suabejoti pareiškėjos pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis. Su tokia pozicija pareiškėja kategoriškai nesutinka.
Pirma, turto vertinimo ataskaitose transporto priemonės remonto išlaidos buvo nustatytos ir paskaičiuotos pagal UAB „Autosabina Motors“ pateiktas pažymas. Mano, jog pareiškėja negali būti atsakinga už tai, kad transporto priemones VOLVO XC 90 ir NISSAN MURANO įsigiję asmenys nesilaikė įgalioto atstovo reikalavimų (keisti variklį), o atliko variklio remonto darbus paprastame servise ar savo iniciatyva. Vien tik dėl to, kad transporto priemones įsigiję asmenys savo iniciatyva nusprendė atlikti kitokio pobūdžio remonto darbus, neleidžia spręsti, jog pateiktos turto vertinimo ataskaitos yra neteisingos ar abejoti UAB „Autosabina Motors“ kompetencija. Variklio numerio formalus neįrašymas pažymose nepaneigia aplinkybės, jog variklis buvo patikrintas kvalifikuotų specialistų ir nustatyti jo defektai.
Antra, nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog transporto priemonė LEXUS IS20 iki šiol yra nesuremontuota, todėl pareiškėjai neaišku, kodėl Komisija sprendė, jog turto vertinimo ataskaitoje įtrauktos LEXUS IS20 variklio keitimo išlaidos nebus patirtos ir kad ši ataskaita yra nepatikima.
Trečia, Kauno TM be pagrindo vertino ir perskaičiavo muitinės vertę ir muito mokesčius transporto priemonei VOLVO XC90, nes 2017 m. balandžio 21 d. vertinimo ataskaitoje Nr. 22DB aiškiai nurodyta, jog EID Nr. 17LTKR1000IM01AD10 deklaruotų automobilių muitinė vertė buvo nustatyta naudojant duomenis sąskaitose, o ne turto vertinimo ataskaitose. Tai reiškia, jog prekių muitinės vertės tikrinimo muitinio įforminimo metu vertė buvo nustatyta ne pagal turto vertinimo ataskaitą, o remiantis sąskaitos faktūros duomenimis.
Ketvirta, pareiškėja skunde Komisijai kėlė teisinį klausimą – kokią reikšmę variklio numerio nurodymas / nenurodymas turi muitinės vertės paskaičiavimui ir ar Taisyklių 17.2 papunkčio reikalavimų pažodinis laikymasis turi esminės reikšmės, jeigu variklio numeris vėlesnio patikrinimo metu yra nustatomas ir pateikiamas mokesčių administratoriui. Į šį klausimą Komisija skundžiamame sprendime neatsakė. Pareiškėjos manymu, šiuo konkrečiu atveju, ištyrus ir surinkus papildomus įrodymus, neginčytinai buvo nustatyta, jog variklio numerio nenurodymas UAB „Autosabina Motors“ pažymose jokios reikšmės muitinei vertei nustatyti neturėjo. Transporto priemones įsigiję asmenys patvirtino, jog visos trys mašinos buvo su variklio gedimais, t. y. turto vertinimo ataskaitose buvo pateikta tikrovę atitinkanti informacija. Duomenų, kad UAB „Autosabina Motors“ būtų patikrinusi ne ataskaitose nurodytus variklius, byloje nėra. Surinkus papildomus įrodymus, buvo nustatyta, jog fizinė prieiga prie minėtų transporto priemonių variklių numerių yra apsunkinta, todėl variklių numeriai buvo nustatyti vėliau, pasinaudojant gamintojų duomenų bazėmis.
Penkta, pareiškėja mano, kad Kauno TM nesuteikta kompetencija vertinti turto vertinimo ataskaitų teisingumo, todėl, konstatuodama, jog šios ataskaitos neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, peržengė savo kompetencijos ribas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, pareiškėja daro išvadą, jog nei Kauno TM, nei Komisija, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti turto vertinimo ataskaitomis tik dėl tos priežasties, kad UAB „Autosabina Motors“ pažymose Nr. SD-AP- 003-17 (2017 m. kovo 28 d.), Nr. SD-AP-005-17 (2017 m. balandžio 14 d.), Nr. SD-AP-006-17 (2017 m. balandžio 20 d.), kurios buvo pridėtos prie J. Pikūno individualios įmonės turto vertinimo ataskaitų, nebuvo nurodyti variklių numeriai. Jokių konkrečių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog ginčo automobiliams nereikėjo atlikti variklio keitimo, byloje nebuvo pateikta. Priešingai, visi surinkti įrodymai pagrįstai leido spręsti apie pateiktų turto vertinimo ataskaitų teisingumą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su muitinės vertės apskaičiavimu alternatyviuoju metodu. Vadovaudamasi SMK 70 ir 74 straipsnių nuostatomis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, teigia, kad Kauno TM nesilaikė reikalavimų su Ataskaita pateikti taikytų skaičiavimo būdų tam, kad sprendimą gavęs asmuo galėtų įsitikinti metodo parinkimo teisingumu, skaičiavimus pateikė jau po skundo išnagrinėjimo Komisijoje. Konstatuoja, kad skundžiamuose Kauno TM ir Departamento sprendimuose nebuvo pateikta jokių konkrečių motyvų dėl pasirinkto muitinės vertės apskaičiavimo metodo. Minėtuose sprendimuose nebuvo motyvuota, kodėl pritaikytas alternatyvus metodas ir kokios konkrečios vertės buvo taikomos. Pažymi, kad ginčo tarp šalių, jog transporto priemonės buvo apgadintos, nėra, tačiau, taikydama alternatyvųjį metodą, Kauno TM iš VšĮ „Emprekis“ žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ ėmė nesugadintų transporto priemonių vertes. Keliamas klausimas, ar mokesčių administratorius, apskaičiuodamas jų vertę, neprivalėjo įvertinti apgadinimo laipsnių, kaip, pvz., iš vidutinės rinkos vertės atimti remonto kaštus (informacija apie remonto kaštus Kauno TM buvo žinoma iš pateiktų turto vertinimo ataskaitų), neįskaitant variklio remonto kaštų, ir tokiu būdu nustatyti realią daužtos / apgadintos transporto priemonės rinkos kainą, o ne skaičiuoti sveiko automobilio vidutinę rinkos kainą.
Mano, kad pasisakant dėl ginčo transporto priemonių muitinės vertės, ypatingai svarbi aplinkybė yra ta, jog Kauno TM ir Departamentas, priimdami skundžiamus sprendimus, neįvertino tai, kad visos trys ginčo transporto priemonės turėjo žymą „certificateofdestruction“ arba „junk“. Tai reiškia, kad JAV 2016 m. spalio 16 d. automobilis LEXUS, 2016 m. spalio 21 d. automobilis VOLVO XC 90, 2016 m. rugpjūčio 14 d. automobilis NISSAN MURANO buvo pripažinti kaip nebenaudotini arba atlieka. Pareiškėja iš VĮ „Regitra“ gavo informaciją, kad transporto priemonės, kurių registracijos dokumente yra žyma „junk“, „certificateofdestruction“, „nonraiparable“ , negali būti registruojamos Lietuvos Respublikoje. Kelia klausimą, kokiais duomenimis rėmėsi Komisija, sprendime konstatuodama, jog transporto priemonės VOLVO XC 90 ir NISSAN MURANO yra įregistruotos VĮ „Regitra“. Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 7.2 papunktį, 2017 metais tokios transporto priemonės buvo vertinamos kaip atliekos ir privalėjo būti utilizuotos kaip atliekos. Nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius, žinodamas, jog tuo laikotarpiu tokios transporto priemonės iš esmės buvo naikintinos atliekos, t. y. neturėjo didelės vertės, Ataskaitoje jas vertino ir jų kainą apskaičiavo kaip sveikų, nedaužtų transporto priemonių, o Komisija dėl šios aplinkybės savo sprendime apskritai nepasisakė.
Akcentuoja, kad nei Atskaitoje, nei skundžiamame Departamento sprendime nebuvo pateiktas paaiškinimas (nurodant taikomą formulę ir joje taikomus dydžius), kaip mokesčių administratorius apskaičiavo galutinę muitinę vertę bei parinko taikomą metodą jai nustatyti. Tik po pareiškėjos skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje Departamentas pateikė muitinės vertės apskaičiavimo detalizaciją kiekvieno automobilio atžvilgiu, kas, pareiškėjos teigimu, reiškia, jog Departamentas savo sprendimą pagrindė tik po to, kai Komisijoje buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas. Daro išvadą, jog Komisijos sprendimas yra grindžiamas įrodymais, neištirtas nagrinėjant bylą ir nesuteikus pareiškėjai galimybės susipažinti ir pasisakyti dėl Departamento pateiktų skaičiavimų. Sprendimo grindimas rašytiniais įrodymais, pateiktais jau po bylos išnagrinėjimo, yra grubus procesinės teisės pažeidimas, paneigiantis ginčo šalių lygiateisiškumą ir teisę į teisminę gynybą bei šalių teisę būti išklausytoms.
Teigia, kad baudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja Bendrajam susitarimui dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947, toliau – ir Bendrasis susitarimas). Atsižvelgdama į tai, kad mokesčių administratorius mokesčius pareiškėjai perskaičiavo remdamasis vien tik smulkiomis klaidomis, kurios patikrinimo metu buvo ištaisytos, vadovaudamasi Bendrojo susitarimo VIII skyriaus 3 straipsniu, prašo panaikinti paskaičiuotą baudą ir delspinigius. Nurodo, jog mokesčių administratorius sutinka, kad pareiškėja bendradarbiavo ir teikė prašomus dokumentus, be to, turto vertinimo ataskaitose variklio numerių nenurodė ne pareiškėja, o UAB „Autosabina Motors“, taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad pareiškėja pateikė melagingą informaciją ar kitokiu būdu siekė išvengti mokesčių. Daro išvadą, kad mokesčių administratorius pats pažeidė savo pareigas ir akivaizdžiai siekia kuo labiau nubausti pareiškėją, vadovaudamasis turto vertinimo ataskaitų mažareikšmiais neatitikimais, kuriuos pats matė išleisdamas į laisvą apyvartą transporto priemones. Mano, kad pareiškėjai turėjo būti skirta mažiausia nuobauda – įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad jeigu mokesčių administratorius iš karto būtų nurodęs, jog nesivadovaus turto vertinimo ataskaitomis dėl jose nenurodytų variklių numerių, ir būtų apskaičiavęs muito mokesčius, pareiškėja būtų juos sumokėjusi laiku. Todėl mano, jog delspinigiai jai buvo apskaičiuoti nepagrįstai (b. l. 1–10).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasi jame išdėstytais argumentais. Akcentavo, kad ginčo transporto priemonės buvo išmuitintos ir išleistos į laisvą apyvartą, būtent atsižvelgiant į turto vertinimo ataskaitas, kurios prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu Kauno TM abejonių nesukėlė. Dvi iš ginčo transporto priemonių buvo apmokestintos atsižvelgiant į turto vertinimo ataskaitose nurodytą vertę, likusi – vadovaujantis sandorio vertės metodu. Prašė pažeidimą – turto vertinimo ataskaitose nenurodytą variklio numerį – laikyti mažareikšmiu, nes automobilių gamintojų įgaliotas atstovas pateikė duomenis apie ginčo automobilių variklių numerius (fizinė prieiga prie variklių numerių yra sudėtinga), o pareiškėja šiuos duomenis pateikė muitinei. Teigė, jog mokesčių administratoriaus pozicija, kad automobilio variklio numeris turi būti fiziškai nustatytas apžiūros metu, yra nepagrįsta, nes Taisyklės to nereikalauja. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo automobilių turto vertinimo ataskaitos nėra pripažintos negaliojančiomis teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į Departamento motyvus, kuriais remiantis Kauno TM buvo įpareigota atlikti pakartotinį patikrinimą. Be to, akcentavo, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas ginčo automobilių muitinę vertę, neatsižvelgė į tai, kad dvi iš ginčo transporto priemonių turi sunaikinimo sertifikatus, todėl jos negali būti apmokestinamos kaip naujos transporto priemonės. Pažymėjo, jog Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, neatsakė į pareiškėjos keltus klausimus, turinčius esminės reikšmės jos apmokestinimui, be to, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi po įvykusio Komisijos posėdžio Departamento pateiktais duomenimis.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog muitinio įforminimo metu pateiktose transporto priemonių vertinimo ataskaitose nurodyta, jog yra keičiamas variklis ir į transporto priemonių atkūrimo kaštus įtraukti variklio atkūrimo kaštai. Pagal Taisyklių 17.2 papunktį, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris, tačiau turto vertinimo ataskaitose jis nebuvo nurodytas. Teigia, kad pagrindas konstatuoti, jog turto vertinimo ataskaitos neatspindi realios importuojamų prekių (automobilių) muitinės vertės, taip pat yra Kauno TM surinkta informacija, kad ginčo automobilių varikliai nebuvo pakeisti, o ši aplinkybė turi tiesioginę įtaką prekių muitinei vertei, nes ją žymiai sumažino, t. y. automobilio VOLVO XC 90 muitinė vertė buvo sumažinta 2 117,78 Eur, automobilio NISSAN MURANO – 1 268,61 Eur, automobilio LEXUS IS200 – 3 012,87 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį į tai, kad dar supaprastinto patikrinimo metu Kauno TM kreipėsi į pareiškėją ir informavo, jog nepakeitus transporto priemonių vertinimo ataskaitų, t. y. nepakeitus jų taip, kad į transporto priemonių atkūrimo kaštus nebūtų įtrauktos variklių keitimo išlaidos, importuotų ginčo prekių muitinei vertei nustatyti į turto vertinimo ataskaitas nebus atsižvelgta, o muitinė vertė bus nustatyta vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, apskaičiuotas remiantis naudotų transporto priemonių kainų žinynu. Tačiau pareiškėja naujų, pagal faktiškai nustatytas aplinkybes (varikliai buvo remontuojami, o ne pakeisti) patikslintų turto vertinimų ataskaitų neteikė, o atitinkamai nepataisytos turto vertinimo ataskaitos, kuriose įtrauktos variklių keitimo išlaidos, muitinei yra nepriimtinos. Pamini ESTT praktiką, pagal kurią muitinė vertė turi atitikti importuojamos prekės realią ekonominę vertę ir dėl to reikia atsižvelgti į ekonominę vertę turinčių šios prekės dalių visumą.
Dėl automobilio VOLVO XC90 muitinės vertės paaiškina, jog EID Nr. 17LTKR1000IM01AD10 (2017 m. balandžio 25 d.) deklaruoto automobilio muitinė vertė buvo nustatyta naudojant duomenis, nurodytus 2017 m. kovo 14 d. sąskaitoje Nr. 110857, kurią pareiškėja pateikė muitinio įforminimo metu, nes remiantis pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, importuoto automobilio muitinė vertė buvo mažesnė už pareiškėjos deklaruotą automobilio muitinę vertę. Pažymi, kad pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (SMK 70 straipsnio 1 dalis), tačiau, visų pirma, pati pareiškėja importuojamos prekės muitinei vertei pagrįsti sandorio vertės metodo nedeklaravo. Be to, Komisija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo automobiliai faktiškai buvo įsigyti JAV aukcionuose, pasiūlė pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius faktinę automobilių įsigijimo aukcione kainą, tačiau pareiškėja pateikė atsakymą, kad ginčo prekių tiekėjas Intercargo LLC neatskleis šios informacijos, kadangi tai yra komercinė paslaptis. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad sąskaitos faktūros duomenys neatspindi realios sandorio sumos. Pažymi, jog atliekant supaprastintą mokestinį patikrinimą, buvo nagrinėjami ir vertinami visi muitinėje turimi ir pakartotinio patikrinimo metu gauti dokumentai ir juose pateikta informaciją, o teisiniai pagrindai, parenkant muitinio įvertinimo metodą, Departamento nuomone, yra pritaikyti tinkamai.
Vadovaudamasis Taisyklių 16, 17 ir 19 punktų nuostatomis, teigia, kad importuojamų naudotų automobilių turto vertinimo ataskaitos muitinės vertės nustatymo tikslais muitinei gali būti nepriimtinos. Akcentuoja, kad pagal Taisyklių 17.2 papunktį, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris, tačiau ginčo turto vertinimo ataskaitose jis nebuvo nurodytas. Supaprastinto mokestinio patikrinimo metu taip pat kilo abejonės, ar pareiškėjos pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realią importuojamų prekių muitinę vertę, ir nustatyta, kad ginčo automobilių varikliai nebuvo keičiami, tik galimai buvo remontuoti (o į automobilių atkūrimo kaštus įtrauktos variklių keitimo išlaidos). Patikslintos turto vertinimo ataskaitos nebuvo pateiktos. Daro išvadą, kad šiuo atveju abejonės, ar pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realią importuojamų prekių muitinę vertę, yra pagrįstos, todėl importuojamų apgadintų automobilių muitinė vertė negali būti nustatyta pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatas, remiantis duomenimis, nurodytais turto vertinimo ataskaitose.
Mano, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pagrindė, kodėl ginčo automobilių muitinei vertei nustatyti netaikė kitų SMK 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų antrinių muitinio įvertinimo metodų ir ginčo automobilių muitinę vertę apskaičiavo, taikydamas alternatyvųjį metodą pagal Taisyklių 22–24 punktų nuostatas, kuriose yra įtvirtinta naudotų transporto priemonių importo kainų apskaičiavimo formulė. Nors muitinės vertės apskaičiavimo detalizaciją mokesčių administratorius pateikė tik po posėdžio Komisijoje, tačiau Departamentas pažymi, kad jis naujos ir nežinomos informacijos neteikė ir papildomai savo sprendimo negrindė. Nurodo, kad aritmetinė formulė ir jos taikymo paaiškinimai yra įtvirtinti teisės akte (Taisyklių 22–24 punktai), todėl atspausdinta apskaičiavimo lentelė (iš programėlės kompiuteryje) nauju rašytiniu įrodymu nelaikytina. Formulėje naudojama įmonių, kurių pagrindinė veikla yra variklinių transporto priemonių pardavimas, bendrojo pelningumo norma yra viešai skelbiama informacija interneto svetainės www.lrmuitine.lt rubrikoje „Verslui ir privatiems asmenims“ / „Prekių muitinis įvertinimas“, o formulėje taip pat naudotos VšĮ „Emprekis“ kataloge esančios rinkos kainos atitinka turto vertintojo parinktas automobilių rinkos vertes iki automobilių apgadinimo.
Pareiškėjo argumentą, kad importuoti ginčo automobiliai neturėjo didelės vertės, nes pagal registracijos dokumentus turėjo žymą „certificate of destruction“ arba „Junk“ ir tai reiškia, kad JAV jie pripažinti kaip nebenaudotini arba atlieka, todėl muitinė nepagrįstai juos vertino ir jų kainą apskaičiavo kaip sveikų, nedaužtų transporto priemonių, laiko nepagrįstu, teigdamas, kad automobilių vertės pagal sandorio metodą pareiškėja ir pati nedeklaravo. Be to, kaip nustatyta šiame ginče, prekių tiekėjas Intercargo LLC neatskleidžia faktinės kainos, laikydamas ja komercine paslaptimi. Mano, kad, įvertinus visus turimus įrodymus bei remiantis ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, ginčo automobilių muitinę vertę vietos mokesčių administratorius apskaičiavo pagrįstai. Departamento nuomone, Komisija šiame ginče taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Nurodo, kad pareiškėja skunde pakartoja argumentus dėl apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos, kurie jau buvo išdėstyti skunduose Departamentui bei Komisijai ir dėl jų šioje ginčo medžiagoje yra išsamiai pasisakyta, todėl teisiniai argumentai pakartotinai šiame atsiliepime nedėstomi. Departamentas laikosi pozicijos, kad vietos mokesčių administratorius apskaičiavo delspinigius ir paskyrė baudą pagrįstai, teisinio pagrindo juos panaikinti nėra (b. l. 121–125).
Atsiliepimas
Atsakovo Departamento atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad yra tinkama ir normali muitinės praktika dokumentus tikrinti po prekių išleidimo į laisvą apyvartą. Kategoriškai nesutiko su pareiškėjos atstovės argumentu, kad automobilio variklio numerio nenurodymas turto vertinimo ataskaitoje yra formalus pažeidimas, teigdama, kad variklio numeris turi būti užfiksuotas tikrinimo metu, priešingu atveju, muitinei atliekant patikrinimą, nebūtų galimybės nustatyti, ar automobilio variklis buvo pakeistas. Akcentavo, jog pagal Taisykles turto vertinimo ataskaitos muitinei gali būti nepriimtinos. Pažymėjo, jog pareiškėja neatskleidė sandorio vertės (nepateikė apmokėjimo dokumentų, nepagrindė, kad pagal išrašytas sąskaitas sandoris įvyko realiai), dėl ko pats tiksliausiais prekės muitinės vertės nustatymo metodas – sandorio vertės, negalėjo būti taikomas, taip pat pareiškėja muitinei nepateikė patikslintų ginčo transporto priemonių turto vertinimo atskaitų, todėl muitinė ginčo transporto priemonių muitinę vertę nustatė, vadovaudamasi SMK 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati pareiškėja muitinio įforminimo metu ginčo prekių muitinės vertės nedeklaravo sandorio vertės metodu. Dėl automobilio LEXUS IS200 nurodo, kad nėra duomenų apie tai, jog šio automobilio variklis buvo pakeistas, tuo tarpu, minėto automobilio turto vertinimo ataskaitoje variklio, kaip keičiamos dalies, vertė turėjo didelę įtaką, skaičiuojant atkuriamąsias išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-140/2008, teigia, kad pareiškėja, nesutikdama su Ataskaitoje apskaičiuotomis mokesčių sumomis, pagrįstai ir tinkamai neargumentavo, kodėl muitinės apskaičiuotos importuotų automobilių muitinės vertės yra nepagrįstos ar neteisingos, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos deklaruotą importuotų prekių muitinę vertę.
Teigia, kad Kauno TM ir vėliau ginčą nagrinėjusiosios ikiteisminio ginčo institucijos pagrindė, kodėl buvo perskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai, o pareiškėja nepateikė argumentuotų priešingų įrodymų ar pagrįstų aplinkybių, kad ginčo automobilių varikliai visgi buvo keisti, kad turto vertinimo ataskaitos pagrindė deklaruotą ginčo prekių muitinę vertę, nors ir neatitiko teisės aktais numatyto privalomo reikalavimo dėl variklio numerio nurodymo, aplinkybių dėl keistino variklio (kuris pagal esamus įrodymus nebuvo keistas, kai automobilių variklių atkūrimo kaštai turi įtakos nustatant automobilių muitinę vertę).
Pažymi, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu (Taisyklių nuostatomis), importuojamų naudotų automobilių turto vertinimo ataskaitos muitinės vertės nustatymo tikslais muitinei gali būti nepriimtinos.
Nesutinka su pareiškėjos skundo teismui argumentais, kad skundžiamuose Kauno TM ir Departamento sprendimuose nebuvo pateikta jokių konkrečių motyvų dėl pasirinkto muitinės vertės apskaičiavimo būdo, nes Departamento sprendimo 3–4 puslapiuose detaliai išdėstyta, kodėl netaikyti kiti muitinio įvertinimo metodai ir taikytas alternatyvusis metodas, tai išdėstyta ir Komisijos sprendime (9 puslapis).
Mano, kad bauda ir delspinigiai buvo paskirti, vadovaujantis aktualiais teisės aktais, įvardintais Ataskaitos 9 puslapyje (b. l. 126–131).
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno TM atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Sutiko su Departamento atstovės išdėstyta pozicija. Akcentavo, kad identifikuoti buvo ne ginčo automobilių variklio numeriai, bet šių automobilių kėbulų numeriai. Pažymėjo, kad tikrinti dokumentus po muitinio įforminimo ir, nustačius pažeidimus, apskaičiuoti reikalingus muitus ir mokesčius, muitinei teisę suteikia SMK 48 straipsnis. Manė, jog vien Taisyklių 17.2 papunkčio nesilaikymas yra pagrindas, nustatant prekių muitinę vertę, nesiremti turto vertinimo ataskaitomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno TM Ataskaitos, kuria pareiškėjai apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei: 4 515 Eur importo muitas, 10 430 Eur importo pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), 101 Eur muito delspinigiai ir 1 495 Eur muito bei importo PVM bauda, ir pareiškėja įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka šią prievolę sumokėti, ją patvirtinusio Departamento 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1A-317 bei pastarąjį sprendimą patvirtinusio Komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. S-210 (7-185/2018) teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis administracinėje byloje ir Komisijos byloje Nr. 7-185/2018 (toliau – ir Komisijos byla) surinktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad Kauno TM, atlikusi pakartotinį supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjos importuotų naudotų apgadintų automobilių, deklaruotų EID: 2017 m. balandžio 4 d. Nr. 17LTKR1000IM0160F7, 2017 m. balandžio 12 d. Nr. 17LTKR1000IM018238, 2017 m. balandžio 18 d. Nr. 17LTKR1000IM0192B6, 2017 m. balandžio 25 d. Nr. 17LTKR1000IM01AD10, 2017 m. balandžio 26 d. Nr. 17LTKR1000IM01B450, 2017 m. balandžio 27 d. Nr. 17LTKR1000IM01B8C2, 2018 m. gegužės 30 d. surašė Ataskaitą, kuria nepripažino pareiškėjos importuotų apgadintų automobilių, įformintų ginčo EID, deklaruotos muitinės vertės. Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad prie ginčo EID muitinio įforminimo metu pateiktose transporto priemonių LEXUS IS200T, NISSAN MURANO S PLATINUM bei VOLVO XC90 T6 INSCRIPTION AWD vertinimo ataskaitose nurodyta, jog yra keičiamas variklis ir į transporto priemonių atkūrimo kaštus įtraukti variklio atkūrimo kaštai, kurie yra vizualiai nematomi (kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu), tačiau prie jų UAB „Autosabina Motors“ surašytose pažymose, pateikiant duomenis apie variklio defektus, nenurodyti tikrintų variklių numeriai, kaip to reikalaujama Taisyklių 17.2 papunktyje. Atsižvelgdama į tai, nustačiusi kitas aplinkybes, sukėlusias abejones dėl ginčo automobilių deklaruotų muitinių verčių pagrįstumo (pareiškėja automobilius pardavė tokios būklės, kokios įsigijo; dviejų ginčo automobilių pirkėjai paaiškino, kad variklių nekeitė, jie galimai buvo remontuoti, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė; dėl turto vertinimo ataskaitose nurodytų variklių atkūrimo kaštų ginčo automobilių muitinė vertė buvo sumažinta), Kauno TM sprendė, kad ginčo transporto priemonių vertinimo ataskaitos negali būti laikomos dokumentais, pagrindžiančiais ginčo EID deklaruotą automobilių muitinę vertę pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies c punktą. Todėl, nesant galimybių naudotų apgadintų automobilių, deklaruotų ginčo EID, muitinės vertės nustatyti pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies c punktą, automobilių LEXUS IS200T, NISSAN MURANO S PLATINUM bei VOLVO XC90 T6 INSCRIPTION AWD muitinė vertė nustatyta, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyvus metodas) ir Taisyklių 12, 22–24 punktais, naudojant duomenis, surinktus importuojančioje šalyje, t. y. taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge). Kauno TM, perskaičiavusi ginčo automobilių muitinę vertę ir PVM apmokestinamąją vertę, perskaičiavo importo muitą ir importo PVM, apskaičiavo delspinigius už importo muitą ir skyrė minimalią 10 proc. dydžio baudą nuo apskaičiuotos trūkstamos muito ir importo PVM sumos (b. l. 12–21; Komisijos byla, 1 t., b. l. 83–88).
Pareiškėja, nesutikdama su Ataskaita, 2018 m. birželio 22 d. pateikė skundą Departamentui (Komisijos byla, 1 t., b. l. 89–93), kurį išnagrinėjęs centrinis mokesčių administratorius 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1A-317 patvirtino Ataskaitą (b. l. 91–95; Komisijos byla, 1 t., b. l. 79–82a). Pareiškėja dėl minėto Departamento sprendimo ir Ataskaitos panaikinimo su 2018 m. rugsėjo 18 d. skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla, 1 t., b. l. 2–14). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, palaikė mokesčių administratoriaus poziciją ir 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. S-210 (7-185/2018) patvirtino Departamento 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1A-317 (b. l. 101–110; Komisijos byla, 2 t., b. l. 105–114).
Pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus ir ikiteisminių mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimais dėl ginčo automobilių muitinės vertės nustatymo, inicijavo teisminį ginčą, skundą grįsdama šiais esminiais aspektais, kuriuos teismo posėdyje akcentavo ir jos atstovė:
– automobilio variklio numerio nenurodymas turto vertinimo ataskaitose esančiose UAB „Autosabina Motors“ pažymose nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog turto vertinimo ataskaitos neatspindi realios importuojamų prekių (ginčo automobilių) muitinės vertės ir šiomis ataskaitomis nesivadovauti bei perskaičiuoti muitinę vertę, taikant SMK numatytą alternatyvųjį metodą;
– muitinė nepagrįstai ginčo automobilių muitinę vertę apskaičiavo alternatyviuoju metodu;
– Komisija, priimdama sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Departamento po Komisijos posėdžio pateikta ginčo automobilių muitinės vertės apskaičiavimo detalizacija, tokiu būdu suvaržydama pareiškėjos teisę į teisminę gynybą;
– pareiškėjos padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl jai turėjo būti skirtas įspėjimas, o ne bauda; delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai, nes mokesčiai nebuvo laiku sumokėti dėl mokesčių administratoriaus veiksmų prekių muitinio tikrinimo metu nenurodžius, kad pareiškėjos deklaruota prekių muitinė vertė yra netinkama.
Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas ir ypatybes reglamentuoja Departamento direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintos Taisyklės (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija). Taisyklių 16 punkte nurodyta, jog jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų SMK nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo. Pagal Taisyklių 17 punktą, turto vertinimo ataskaitoje, kuri pateikiama apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti, rinkos vertė turi būti nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtintomis bendru Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, ir Taisyklių nuostatomis, inter alia (lot be kita ko), nustatant vertinamų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštus importuojamų naudotų transporto priemonių turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti importuojamų naudotų transporto priemonių vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jeigu prie turto vertintojų sudarytų importuojamų naudotų transporto priemonių vertinimo ataskaitų pridėti transporto priemonių gamintojų įgaliotų atstovų Lietuvoje arba transporto priemonių remonto įmonių, įtrauktų į Departamento sudarytą Transporto priemonių remonto įmonių, kurios gali atlikti importuojamų transporto priemonių tikrinimą, sąrašą, dokumentai, kuriuose surašyti duomenys apie nustatytus defektus. Šiuose dokumentuose turi būti nurodyta, kad jie yra skirti turto vertintojams apgadintų transporto priemonių vertei nustatyti. Apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris (17.2 papunktis). Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad išnagrinėjus apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui pateiktus dokumentus gali būti priimamas sprendimas, be kita ko, transporto priemonių muitinę vertę nustatyti remiantis naudotų transporto priemonių importo kainomis, vadovaujantis Taisyklių 12–15 punktais, jeigu muitiniam tikrinimui pateikta turto vertintojo surašyta turto vertintojo ataskaita parengta ne pagal Taisyklių 17 punkto reikalavimus (19.3.2 papunktis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad muitinio įforminimo metu pareiškėjos ginčo automobilių muitinei vertei pagrįsti pateiktose turto vertintojo J. Pikūno IĮ sudarytose turto vertinimo ataskaitose esančiose UAB „Autosabina Motors“ surašytose pažymose, kuriose nurodyti duomenys apie variklio defektus, nurodant, kad variklį reikia keisti, nėra nurodytas tikrinto variklio numeris (b. l. 48, 67, 87; Komisijos byla, 1 t., b. l. 31, 50, 69). UAB „Autosabina Motors“ muitinei patvirtino, jog ginčo automobilių apžiūros metu variklių numeriai nebuvo užfiksuoti, kadangi fizinė prieiga yra sudėtinga, informacija apie variklių numerius buvo gauta telefonu vėliau iš įgaliotų automobilių gamintojų atstovų Lietuvoje (b. l. 99; Komisijos byla, 1 t., b. l. 164). Pareiškėjos pakartotinio supaprastinto patikrinimo metu Kauno TM nustatė, kad pareiškėja ginčo automobiliams jokių remonto darbų neatliko, juos pardavė tokios būklės, kokios įsigijo (Komisijos byla, 1 t., b. l. 102). Taip pat nustatyta, jog automobilių, deklaruotų 2017 m. balandžio 18 d. EID Nr. 17LTKR1000IM0192B6 ir 2017 m. balandžio 25 d. EID Nr. 17LTKR1000IM01AD10, pirkėjai variklių nekeitė, galimai juos remontavo, tačiau dokumentų, pagrindžiančių automobilių (atitinkamai VOLVO XC90 ir NISSAN MURANO) remonto išlaidas, neturi ir muitinei pateikti negali (Komisijos byla, 1 t., b. l. 122–124, 137–139); automobilio, deklaruoto 2017 m. balandžio 4 d. EID Nr. 17LTKR1000IM0160F7, pirkėjo atstovas nurodė, jog variklio nekeitė, jo ardyti dar nebandė, ar pavyks jį pataisyti, galės atsakyti tik pradėjęs remonto darbus (Komisijos byla, 1 t., b. l. 126–129). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog automobilis NISSAN MURANO V6 2017 m. rugsėjo 25 d., atlikus jo techninę apžiūrą, įregistruotas VĮ „Regitra“ (2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo laikinai įregistruotas VĮ „Regitra“) (b. l. 145–165), automobilis VOLVO XC90 VĮ „Regitra“ įregistruotas pagal 2017 m. liepos 17 d. prašymą, 2017 m. liepos 14 d. atlikus jo techninę apžiūrą (b. l. 166–176). Nustatytų aplinkybių visetas, taip pat įvertinus tai, kad ginčo automobilių turto vertinimo ataskaitose variklio, kaip keičiamos dalies, vertė turėjo didelę įtaką skaičiuojant atkuriamąsias išlaidas (VOLVO XC 90 variklio atkūrimo kaštai – 6 726 Eur, NISSAN MURANO – 1 433 Eur, LEXUS IS200 – 16 799 Eur), o tai turėjo įtaką, apskaičiuojant automobilių muitinę vertę (dėl turto vertinimo ataskaitose nurodytų variklių atkūrimo kaštų muitinė vertė buvo sumažinta atitinkamai: 2 117,78 Eur, 1 268,61 Eur ir 3 012,87 Eur), darytina išvada, jog mokesčių administratorius turėjo pagrįstą pagrindą suabejoti, ar pareiškėjos pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realią importuotų ginčo transporto priemonių muitinę vertę, ir šių ataskaitų muitinės vertės nustatymo tikslu nepriimti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis anksčiau išdėstytomis Taisyklių nuostatomis, konstatuotina, jog muitinė teisėtai ir pagrįstai ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti netaikė SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkto. Nagrinėtu aspektu pabrėžtina, jog muitinė pareiškėjos pateiktomis ginčo automobilių vertinimo ataskaitomis, nustatant šių automobilių muitinę vertę, nesirėmė ne vien tik dėl to, kad minėtos ataskaitos neatitiko Taisyklių 17.2 papunkčio reikalavimų (tikrinimo metu nenurodytas tikrinto variklio numeris), tačiau, be kita ko, nustačiusi, kad ginčo transporto priemonių varikliai nebuvo keisti, tuo tarpu, turto vertinimo ataskaitose buvo fiksuoti variklio keitimo kaštai. Pažymėtina, jog Taisyklės suteikia muitinei teisę nesiremti pateikta turto vertinimo ataskaita, neatitinkančia Taisyklių nuostatų, ir nereikalauja, kad muitinė turto vertinimo ataskaitą nuginčytų kokia nors atskira ir specialia tvarka (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-144/2011, 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2030-662/2015).
Dėl pareiškėjos motyvo, kad muitinė nepagrįstai ginčo automobilių muitinę vertę apskaičiavo alternatyviuoju metodu, nurodytina, jog, vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalimi, pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas. Šiuo atveju naudotų transporto priemonių muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas naudotas transporto priemones, pridėjus pirkėjui tenkančias SMK 71 straipsnyje nurodytas išlaidas, įskaitant importuojamų naudotų transporto priemonių gabenimo iki įvežimo Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas (Taisyklių 7 punktas). Tačiau pareiškėja importuojamų ginčo prekių muitinei vertei pagrįsti sandorio vertės metodo ne tik kad nedeklaravo (Komisijos byla, 2 t., b. l. 3, 27, 52), tačiau nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai, nei teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių faktiškai sumokėtą (mokėtiną) kainą už prekes. Todėl nagrinėjamu atveju nesant duomenų, atspindinčių realią (faktiškai sumokėtą arba mokėtiną) sandorio sumą, sandorio vertės metodas ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti pagrįstai netaikytas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad aplinkybės, jog ginčo transporto priemonės turėjo žymą „certificateofdestruction“ arba „junk“ ir JAV buvo pripažintos kaip nebenaudotinos arba atliekos, turi įtakos prekės vertei, tačiau, kaip minėta, tam, kad muitinė galėtų taikyti sandorio vertės metodą, pareiškėja privalėjo muitinei pateikti dokumentus, pagrindžiančius sandorio vertę.
SMK 74 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal SMK 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną SMK 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Ši nuostata iš esmės atkartota ir Taisyklių 9 punkte, kuriame nurodyta, jog nesant galimybės importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui taikyti sandorio vertės metodo paeiliui taikomi tapačių, panašių prekių sandorio vertės ar dedukcinis metodai. Sumavimo metodas, kurį taikant importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama pagal jų gamybos kaštus, importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei nustatyti netaikomas. Pagal Taisyklių 12 punktą, jeigu importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi ir SMK įgyvendinimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224) 23 punktu, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge), ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais.
Departamentui skundžiamame sprendime pagrindus, kodėl ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti netaikytini SMK 74 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodyti antriniai muitinio įvertinimo metodai, pareiškėjai nei skunde teismui, nei pareiškėjos atstovei teismo posėdyje nepateikus argumentų, kad muitinė nagrinėjamu atveju turėjo taikyti vieną iš SMK 74 straipsnio 2 dalies a–d punktų, teismas sprendžia, jog muitinės pozicija ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti netaikyti SMK 74 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytų antrinių muitinio įvertinimo metodų yra pagrįsta ir teisėta, ir šiuo aspektu plačiau nepasisako.
Taigi, vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, nesant galimybės ginčo automobilių muitinės vertės nustatyti taikant anksčiau paminėtus muitinio įvertinimo metodus, pareiškėjos importuotų prekių muitinei vertei nustatyti teisėtai ir pagrįstai buvo taikytos SMK 74 straipsnio 3 dalies ir atitinkamai Taisyklių 12 punkto bei SMK įgyvendinimo taisyklių 23 punkto nuostatos, naudojant Departamento aprobuoto naudotų transporto priemonių kainų žinyno (VšĮ „Emprekis“ 2017 m. balandžio mėn. žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“) duomenis.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad nei skundžiamoje Kauno TM Ataskaitoje, nei Departamento sprendime nebuvo pateiktas paaiškinimas (nurodant taikomą formulę ir joje taikomus dydžius), kaip muitinė apskaičiavo galutinę muitinę vertę bei parinko taikomą metodą jai nustatyti. Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, rėmėsi Departamento po Komisijos posėdžio pateikta muitinės vertės apskaičiavimo detalizacija kiekvieno automobilio atžvilgiu, tokiu būdu suvaržydama pareiškėjos teisę į teisminę gynybą ir tai sąlygoja Komisijos sprendimo neteisėtumą.
Įvertinus skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų turinį, matyti, jog nors šiuose sprendimuose nebuvo nurodyta formulė, remiantis kuria apskaičiuota ginčo automobilių muitinė vertė, tačiau tiek Ataskaitoje, tiek Departamento sprendime nurodyta, jog muitinė vertė skaičiuotina pagal Taisyklių 12 ir 22–24 punkto nuostatas, kuriose nustatyta aritmetinė formulė ir jos taikymo paaiškinimai. Todėl pripažinti, kad pareiškėjai buvo nežinoma muitinės vertės apskaičiavimo aritmetinė formulė, teismas neturi pagrindo. Tačiau aplinkybė, kad, pareiškėjai keliant klausimą dėl muitinės vertės aritmetinio apskaičiavimo, muitinė šio apskaičiavimo detalizaciją pateikė tik Komisijai ir tik po Komisijos posėdžio, leidžia teigti, jog muitinė netinkamai įvykdė prievolę pagrįsti jos pareiškėjai apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas skundžiamo akto panaikinimo pagrindas – jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT jurisprudencijoje pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2013 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-706/2013, 2018 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-507-552/2018, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1434-520/2018).
LVAT 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina, kad nors pareiškėja nurodo, jog jai, neturint muitinės vertės apskaičiavimo detalizacijos, buvo užkirstas kelias ginčyti atliktų paskaičiavimų teisingumą, tačiau pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytai teisme (pateikti įrodymus), tačiau nei su skundu teismui, nei teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nepateikė jokių duomenų ir paaiškinimų, paneigiančių muitinės vertės aritmetinį apskaičiavimą, taikant alternatyvųjį metodą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, jog skundžiamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose buvo pateiktos nuorodos į Taisyklių 12 ir 22–24 punktų nuostatas, šiose nuostatose nurodyti skaičiavimui reikalingi duomenys yra skelbiami viešai, pareiškėjai teismui nepateikus įrodymų, paneigiančių muitinės vertės aritmetinį apskaičiavimą, taikant alternatyvųjį metodą, nėra pagrindo naikinti Ataskaitos, Departamento ir Komisijos sprendimų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Pareiškėja skunde nurodė, jog padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl jai turėjo būti skirtas įspėjimas pagal Bendrojo susitarimo VIII skyriaus 3 straipsnį, o ne bauda pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 straipsnio nuostatas.
Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad šiuo atveju Bendrasis susitarimas turi viršenybę MAĮ atžvilgiu (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-709/2013).
Bendrojo susitarimo VIII straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad susitariančiosios šalys neskiria didelių baudų už nedidelius muitų taisyklių ar procedūrinių reikalavimų pažeidimus. Ypač, jei baudą norima skirti už praleidimą ar klaidą muitinės dokumentuose, kurie gali būti lengvai ištaisomi ir akivaizdžiai buvo padaryti ne todėl, kad buvo ketinama apgauti arba kad to priežastis buvo didelis aplaidumas; tokia bauda turėtų būti ne kas kita, o paprasčiausiai – įspėjimas. Teismo vertinimu, tam, kad bauda (įspėjimas) galėtų būti skiriama pagal minėtą normą, turi būti nustatyta, kad buvo padaryta klaida muitinės dokumentuose, kuri gali būti lengvai ištaisoma ir akivaizdžiai buvo padaryta ne todėl, kad buvo ketinama apgauti arba kad to priežastis buvo didelis aplaidumas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja, pateiktose ginčo EID deklaruodama ginčo automobilių muitinio įvertinimo metodus, jų vertę ir apskaičiuodama mokėtinus importo mokesčius, padarė lengvai ištaisomas klaidas, nes ji nepagrįstai deklaravo sumažintą prekių muitinę vertę, todėl šiuo atveju Bendrojo susitarimo nuostatos netaikytinos.
Pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį, jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno TM, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, nustačiusi baudos dydį didinančias (apskaičiuota mokesčių nepriemoka susidarė pareiškėjai nepagrįstai deklaravus sumažintą prekių muitinę vertę; jai priskaičiuota didelė mokestinė nepriemoka) ir mažinančias aplinkybes (pareiškėja geranoriškai ir operatyviai teikė mokestinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui reikiamus dokumentus; muitinės administruojamus mokesčius visada mokėjo laiku), įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, jų reikšmingumą ir nustatyto pažeidimo pobūdį, pareiškėjai skyrė 10 proc. dydžio 1 495 Eur baudą nuo apskaičiuotos trūkstamos muito ir importo PVM sumos (14 945 Eur). Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai skirta minimali MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta bauda, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teismas pareiškėjos motyvus, kad delspinigiai jai apskaičiuoti nepagrįstai, nes mokesčiai nebuvo laiku sumokėti dėl mokesčių administratoriaus veiksmų prekių muitinio tikrinimo metu nenurodžius, kad pareiškėjos deklaruota prekių muitinė vertė yra netinkama, atmeta kaip nepagrįstus.
Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė Departamentas, pagal SMK 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą (a punktas), visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą (b punktas). MAĮ 40 straipsnis įtvirtina mokesčių mokėtojo prievolę teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (4 punktas). Mokesčių mokėtojui, nevykdančiam ar netinkamai vykdančiam šias pareigas ir dėl to laiku nesumokant priklausančio mokėti mokesčio į valstybės biudžetą, atsiranda nauja prievolė – sumokėti už pradelstą laikotarpį atitinkamą sumą – delspinigius. Delspinigiai – tai kompensavimo priemonė, kurios tikslas yra atlyginti valstybei žalą už tai, kad ji tam tikrą laikotarpį biudžete neturėjo lėšų, kurios jai teisėtai priklausė. Nagrinėjamu atveju Kauno TM, nustačiusi, kad pareiškėja nepagrįstai sumažino importuotų ginčo automobilių muitinę vertę ir atitinkamai mokėtiną importo muitą, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi SMK 114 straipsnio 2 dalies ir MAĮ 96 bei 97 straipsnių nuostatomis, apskaičiavo importo muito delspinigius (Ataskaitos 4 lentelė).
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratorius ir Komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo naikinti Komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. S-210 (7-185/2018), Departamento 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1A-317 ir Kauno TM 2018 m. gegužės 30 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM19/20-0303S, kuria pareiškėjai apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei: 4 515 Eur importo muitas, 10 430 Eur importo PVM, 101 Eur muito delspinigiai ir 1 495 Eur muito bei importo PVM bauda, ir pareiškėja įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka šią prievolę sumokėti. Tenkinti pareiškėjos skundo, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.