- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- A-2082-415/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00787-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Gintaras Kryževičius, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Bendrasis pagalbos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2017 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 41TE-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad dirba Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriuje jaunesniąja specialiste. Atsakovas 2017 m. sausio 10 d. surašė ir patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 41IL-15 „Dėl galimo Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos puskarininkės A. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje teigiama, kad ji, atsakinga už atsiliepimą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus, 2016 m. gruodžio 11 d. be svarbių priežasčių laiku neatvyko į darbą ir neišdirbo viso numatyto darbo laiko, t. y. atsižvelgiant į jos 2016 m. gruodžio 8 d. sutikimą dėl viršvalandinio darbo, pagal pataisytą Vilniaus skyriaus budinčių darbuotojų, administruojančių pagalbos skambučius, darbo ir atostogų grafiką, turėjo dirbti 2016 m. gruodžio 11 d. nuo 14 val. iki 2016 m. gruodžio 12 d. 2 val., tačiau į darbą atvyko tik 15 val. ir dirbo iki 19 val. Bendrojo pagalbos centro viršininkas, vadovaudamasis šia Išvada, 2017 m. sausio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 41TE-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
3. Nurodė, kad nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda, kadangi ji paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, remiantis neišsamia ir neobjektyvia, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų, kurie turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatitinkančia išvada. Išvadoje pateikti argumentai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja darbo grafikų keitimo tvarką, t. y. esant tarnybiniam būtinumui, teritorinio skyriaus viršininkas gali keisti patvirtintą darbuotojų darbo ir atostogų grafiką be darbuotojo sutikimo, tačiau ne mažiau nei likus 7 dienoms iki numatomo pakeitimo. Tarnybinį patikrinimą vykdę asmenys neįrodė, kad darbo grafikas buvo pakeistas vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Pareiškėja prašyme paaiškino, kad pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką, jai buvo nustatyta dirbti pamainoje 2016 m. gruodžio 11 d. nuo 15 val. iki 19 val., t. y. 4 valandas. Jai 2016 m. gruodžio 8 d. pildant prašymą atlyginti kelionės išlaidas, prie jos priėjo vyresnioji specialistė D. L. ir informavo, kad jei ji pageidauja, gali parašyti prašymą dirbti 2016 m. gruodžio 11 d. ne 4 val., o 12 val., taigi susidariusios papildomos 8 val. bus įtrauktos į apskaitą kaip viršvalandinis darbas ir atitinkamai už jį bus sumokėta. Pareiškėja prašymą parašė, nors suabejojo, ar galės 2016 m. gruodžio 11 d. dirbti ilgiau, nei numatyta iš anksto patvirtintame grafike, dėl to paminėjo, kad galimai jai tą dieną atvykti dirbti visos pamainos nepavyks. D. L. ranka pakoregavo darbo grafiką ir paminėjo, kad jei nepavyks atvykti, į prašymą nebus reaguojama. Kadangi 2016 m. gruodžio 11 d. ilgiau nei iš anksto patvirtintame grafike dirbti negalėjo, dirbo 4 val. Apie tai prieš tarnybos pradžią skambučiu informavo ir Bendrąjį pagalbos centrą bei nurodė, kad dirbs kaip buvo nustatyta patvirtintame grafike – 4 val., į tarnybą atvyks 2016 m. gruodžio 11 d. 15 val.
5. Pareiškėja prašyme teigė, kad grafikai negali būti keičiami nesilaikant nustatytos tvarkos ir tam neįgaliotų asmenų. Pamainos vyresnioji specialistė nėra įgaliota vykdyti darbo laiko pamainų grafikų pakeitimus, be to, tokie pakeitimai galimi tik likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki numatyto pakeitimo net ir tais atvejais, kai pareigūnas su pakeitimu sutinka. D. L. pareigybės aprašyme tokios funkcijos nenumatytos. Pažymėjo, kad prašymai dėl darbo laiko privalo būti teikiami tiesioginiam vadovui. Nors ji prašymą ir pateikė, tačiau pateikė jį ne tiesioginei vadovei, bet vyresniajai specialistei ir nurodė, kad minėtą dieną veikiausiai negalės atvykti į tarnybą 12 valandą. Jos neinformavus, kad prašymas registruotas ir vizituotas jos vadovės, o darbo grafiką pakeitus ne pagal nustatytą tvarką, nesilaikant minimalaus jo keitimo termino, nemano, kad privalėjo vykdyti tarnybą kitaip, nei buvo numatyta iš anksto patvirtintame ir pagal nustatytą tvarką paskelbtame darbo (pamainų) grafike. Pareiškėjos nuomone, supratusi, kad visgi nepavyks dirbti 12 valandų pamainos, ji tinkamai informavo J. T., laikinai pavaduojančią vyresniąją specialistę L. K., kad dirbs pagal nustatytą darbo grafiką – 4 val., nes susirgo vaikas. Taigi ji tinkamai rėmėsi iš anksto nustatytu darbo pamainos grafiku ir atvyko į tarnybą laiku. Pareiškėjos teigimu, kvestionuotinas Išvados teiginys, kad pagal nustatytą ir iš anksto patvirtintą darbo grafiką atliekama tarnyba gali sudaryti prielaidas rodyti netinkamą pavyzdį kolegoms. Bendrasis pagalbos centras nepateikė jokių įrodymų, kad jos pagal nustatytą ir iš anksto patvirtintą darbo grafiką atlikta tarnyba galėjo padidinti ar sutrikdyti skambučių priėmimą, registravimą ir perdavimą ar dėl to galėjo padidėti krūvis Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pareigūnams.
6. Pažymėjo, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Atsakovas netinkamai įvertino susidariusią situaciją ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad buvo netinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Bendrasis pagalbos centras atsiliepime į prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pagal pakeistą Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus budinčių darbuotojų, administruojančių pagalbos skambučius, darbo ir atostogų 2016 m. gruodžio mėnesio grafiką, pareiškėja turėjo dirbti 12 valandų, t. y. nuo 14 val. iki 2 val. Esant pareiškėjos sutikimui, buvo pakeistas darbo pradžios laikas ir prie 4 val. darbo laiko pridėtos papildomos 8 val. Taigi pareiškėja privalėjo būti darbo vietoje grafike nurodytu laiku. Dėl galimybės neatvykti į darbą, t. y. nedirbti viršvalandžių, esant sutikimui dėl viršvalandinio darbo, su pareiškėja nebuvo kalbėta. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 11 d. 12.19 val. paskambino atsakovui ir nurodė, kad negalės dirbti viršvalandžių, nes vaikui pakilo temperatūra ir neaišku, kokia jo būklė. Taip pat pasakė, kad galės ateiti tik 15 val. ir dirbti 4 val. Paklausus, ar skambino kitam atsakingam asmeniui, atsakė, kad viršvalandžius nori eina dirbti, nori neina.
9. Pažymėjo, kad nuo 2016 m. sausio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d. pareiškėja 11 kartų be pateisinamos priežasties vėlavo atvykti į darbą. Esant šioms aplinkybėms, teigė, kad pareiškėja sistemingai vėluoja į darbą. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 8 d. pati aktyviai domėjosi, ar 2016 m. gruodžio 11 d. pamainoje yra užtektinai darbuotojų, kad būtų užtikrinta tarnyba, ir išreiškė norą dirbti viršvalandžius esant poreikiui. Kadangi tomis dienomis susirgo keli pamainos darbuotojai, su pareiškėja buvo susitarta, kad ji 2016 m. gruodžio 11 d. vietoje grafike numatytų 4 val. (nuo 15 val. iki 19 val.) dirbs visą pamainą (nuo 14 val. iki 2 val.). Jeigu pareiškėja nebūtų sutikusi dirbti viršvalandžių, tarnybai užtikrinti būtų kviečiami kiti Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus budintys darbuotojai, administruojantys pagalbos skambučius. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 10 ir 11 d. nepranešė, nederino ir negavo administracijos leidimo atvykti į darbą vėliau, negu buvo nurodyta grafike, ar nedirbti viršvalandinio darbo.
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neįrodė svarbių pavėlavimo į darbą priežasčių, t. y. tariamai pablogėjusios vaiko sveikatos. Taigi esant šioms aplinkybėms, pareiškėja pavėlavo į darbą ir išvyko iš jo be pateisinamos priežasties. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė pareigą ateitį į darbą nustatytu laiku. Pareiškėja, būdama atsakinga už atsakymą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus, pavėlavusi į darbą ir neišdirbusi viso numatyto darbo laiko, parodė netinkamą pavyzdį kolektyvui bei, per numatytą viršvalandinio darbo laiką neįvykdžiusi savo tiesioginių funkcijų, padidino darbo krūvį kitiems darbuotojams, tai, tikėtina, turėjo realią įtaką operatyviam pagalbos skambučių priėmimui ir pranešimų apie pagalbos poreikį perdavimui pagalbos tarnyboms. Pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja, turinti pakankamą vidaus tarnybos stažą, susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymais ir Bendrojo pagalbos centro veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, privalėjo žinoti, kad viršvalandinis darbas yra privalomas, o vėlavimas į darbą ir neatvykimas į jį be svarbios pateisinamos priežasties vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti taikoma griežtesnė tarnybinė nuobauda. Pareigūno vėlavimas į darbą ir nevykdymas pareigų nustatytu darbo laiku be svarbios pateisinamos priežasties negali būti pripažįstamas nereikšmingu vidaus įstaigos drausmės pažeidimu, kaip nagrinėjamu atveju, kadangi į pareigas paskiriamas asmuo duoda priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą ir įsipareigoja jų laikytis, t. y. nuo to momento jam atsiranda padidinti reikalavimai ir nepriekaištingo elgesio standartai, o tokie kaip pareiškėjos netinkami veiksmai iškreipia pagrindinius vidaus tarnybos principus – įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 11 d. nedarbingumo pažymėjimo neturėjo.
11. Atsakovo nuomone, tarnybinis tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių tyrimų atlikimo tvarkos, todėl remiantis Išvada priimtas skundžiamas Įsakymas yra teisėtas, o tarnybinė nuobauda – papeikimas – adekvati padarytam pažeidimui.
12. Atsakovo atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad pareiškėja sutiko dirbti viršvalandžius, įgaliotas asmuo D. V. pavedė D. L. padaryti pakeitimus grafike, tai ir buvo padaryta. Pareiškėja pagal grafiką nustatytų valandų neatidirbo, pateisinamų dokumentų nepateikė.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos A. K. prašymą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesnioji specialistė Vidaus tarnybos puskarininkė A. K. 2016 m. gruodžio 8 d. parašė sutikimą dirbti viršvalandinį darbą 2016 m. gruodžio 11 d. (8 val.). Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus vyresnioji specialistė vidaus tarnybos kapitonė L. K. 2016 m. gruodžio 23 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad 2016 m. gruodžio 11 d. 12.19 val. A. K. pranešė, jog į darbą atvyks nuo 15 val., nes susirgo vaikas. A. K. turėjo dirbti N1 pamainoje nuo 14 val. iki 2 val., tačiau atvyko į darbą 15 val. ir dirbo iki 19 val. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus viršininkė vidaus tarnybos majorė J. M. 2016 m. gruodžio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. P10-2825 „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ pranešė, kad A. K. galimai padarė darbo drausmės pažeidimą, ir pasiūlė dėl šio fakto pradėti tarnybinį patikrinimą.
15. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas vidaus tarnybos kapitonas D. V. 2017 m. sausio 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. P10-8 „Dėl Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės A. K. darbo drausmės pažeidimo“ pranešė, kad A. K. 2016 m. gruodžio 11 d. atvyko į darbą ne pagal jai patvirtintą darbo grafiką. Taip pat nurodė, kad dėl galimybės atvykti į darbą, t. y. nedirbti viršvalandžių, esant pasirašytam sutikimui dėl viršvalandinio darbo, su pareigūne kalbėta nebuvo. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesnioji specialistė vidaus tarnybos puskarininkė J. T. 2017 m. sausio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. P10-9 pranešė, kad A. K. pranešė, jog į darbą atvyks nuo 15 val., nes susirgo vaikas, taip pat, jog dėl atvykimo į darbą yra suderinta su administracija. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus vyresnioji specialistė vidaus tarnybos leitenantė D. L. 2017 m. sausio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. P10-18 pranešė, kad A. K. 2016 m. gruodžio 8 d. parašė sutikimą 2016 m. gruodžio 11 d. dirbti 8 val. viršvalandžių, todėl dalyvaujant A. K. iš karto atliko darbo grafike pataisymus, t. y. darbo pradžią ištaisė iš 15 val. į 14 val. ir prie 4 val. parašė papildomas 8 val. Pažymėjo, kad A. K. dar paklausė, ar minėtą dieną galės nedirbti viršvalandžių, jeigu jai bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Buvo atsakyta, kad tokiu atveju ji turi teisę neiti į darbą.
16. Teismas nustatė, kad Bendrasis pagalbos centras 2017 m. sausio 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 41IL-15 „Dėl galimo Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos puskarininkės A. K. tarnybinio nusižengimo“, kurioje pasiūlyta pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, kadangi ji neatvyko laiku į darbą, neišdirbo viso numatyto darbo laiko ir taip parodė netinkamą pavyzdį kolektyvui bei padidino darbo krūvį kitiems Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus darbuotojams. Bendrasis pagalbos centras 2017 m. sausio 10 d. raštu Nr. 41D-26 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. K. ir 2017 m. sausio 24 d. raštu buvo gautas sutikimas dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo. Bendrojo pagalbos centro 2017 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 41TE-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ A. K. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
17. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147, 150 straipsnių, Bendrojo pagalbos centro viršininko 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 41V-75 patvirtintų Bendrojo pagalbos centro vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32, 38 punktų nuostatomis, nurodė, kad įstaigose, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikas be darbuotojų sutikimo gali būti keičiamas likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki numatomo pakeitimo. Šios taisyklės išimtį įtvirtina Taisyklių 38 punktas, kadangi jis suteikia teisę darbuotojui ir darbdaviui bendru sutarimu keisti pamainų organizavimo sąlygas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja raštu išreiškė sutikimą 2016 m. gruodžio 11 d. dirbti viršvalandžius, t. y. vietoje 4 val. (nuo 15 val. iki 19 val.) dirbti 12 val. (nuo 14 val. iki 2 val.), todėl atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjos sutikimą, atitinkamai pakoregavo darbo grafikas. Teismas vertino, kad šiuo atveju šalių susitarimu buvo nustatytas kitoks darbo laikas įgyvendinant Taisyklių 38 punkto įtvirtintą teisę bendru šalių susitarimu keisti pamainų darbo sąlygas. Šiuo atveju ne mažesnis kaip 7 dienų terminas grafikui pakeisti negali būti taikomas, kadangi šis terminas yra nustatytas tokiems atvejams, kai iškilus būtinybei grafikas darbdavio keičiamas vienašališkai, t. y. be darbuotojų sutikimo. Teismas pareiškėjos argumentus dėl to, kad darbo grafikas buvo pakeistas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vertino kaip nepagrįstus.
18. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl to, kad vyr. specialistė D. L. nėra įgaliota pakeisti darbo laiko pamainų grafikus, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio 2017 m. sausio 5 d. tarnybinio D. L. pranešimo Nr. P10-18 ir D. V. paaiškinimo matyti, kad D. V., turintis teisę sudaryti pamainos darbuotojų darbo grafikus, pareiškėjai parašius sutikimą 2016 m. gruodžio 11 d. dirbti viršvalandžius, davė žodinį pavedimą D. L. tuoj pat atlikti pataisymus darbo grafike. Taigi D. L., dalyvaujant D. V., pakeitė pareiškėjos darbo grafiką, taip įgyvendindama savo pareigybės aprašymo 6.15 papunktyje nustatytas funkcijas, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju joks procedūrinis pažeidimas nebuvo padarytas.
19. Teismas pareiškėjos teiginį, kad keičiant 2016 m. gruodžio 11 d. darbo grafiką ji išreiškė abejonę dėl galimybės dirbti visą, t. y. 12 val., pamainą, tačiau jai buvo pasakyta, kad jei nepavyks atvykti į darbą, į jos sutikimą dirbti nuo 14 val. iki 2 val. nebus sureaguota, vertino kaip nepagrįstą, kadangi iš byloje pateikto 2017 m. sausio 5 d. D. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėja teiravosi apie galimybę nedirbti viršvalandžių, jei jai būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl jai buvo paaiškinta, kad tokiu atveju ji galės neiti į darbą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad ji neturėjo galimybės pagal pakeistą grafiką laiku ateiti į darbą ir išdirbti visą nustatytą darbo laiką, kadangi sirgo jos vaikas, be to, apie neatvykimą informavo atsakovą. Tačiau iš pateiktų pareiškėjos nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad 2016 m. gruodžio 11 d. ji neturėjo nedarbingumo pažymėjimo. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jos vaikas sirgo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog turėjo svarbią priežastį 2016 m. gruodžio 11 d. neatvykti į darbą laiku ir neišdirbti viso darbo grafike nurodyto laiko, todėl sprendė, kad šiuo atveju atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja pažeidė nurodytus teisės aktų reikalavimus, atitinkamai pareiškėjai už nustatytą pažeidimą paskyrė tarnybinę nuobaudą.
20. Teismas nesutiko su atsakovu, kad tarnybinis pažeidimas buvo padarytas tyčia. Teismas vertino, kad pareiškėja elgėsi nerūpestingai, nors savo elgesio pasekmių nenumatė, tačiau savo pareigas vykdė nepakankamai apdairiai, nesilaikė vidaus norminio akto, t. y. jos sutikimu pakeisto darbo grafiko. Toks pareiškėjos elgesys nagrinėjamu atveju sukėlė neigiamus padarinius,. tokiu elgesiu ji parodė nepagarbą kartu dirbantiems kolegoms, padidino jų darbo krūvį, tai turėjo įtakos operatyviam Bendrojo pagalbos centro darbui priimant skambučius ir pranešimus, susijusius su pagalbos poreikiu ir jų perdavimu pagalbos tarnyboms. Teismas sprendė, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga, kadangi atitinka pažeidimo pobūdį ir kaltės rūšį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja sistemingai vėluodavo į darbą, todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą.
III.
21. Pareiškėja A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
22. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad atsakovas netinkamai įvertino susidariusią situaciją ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad ji netinkamai vykdė Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus. Apie tai, kad į tarnybą atvyks nuo 15 val. ir darbo laiko trukmę – 4 val., ji informavo pavaduojančią pamainos jaunesniąją specialistę, todėl nurodė, kad su administracija buvo kalbėta, konkrečiai D. L. buvo nurodžiusi, jeigu nepavyks dirbti viršvalandžių 2016 m. gruodžio 11 d., informuotų, tuomet dirbs iš anksto nustatytu ir patvirtintu darbo grafiku. Nurodo, kad sunegalavus vaikui, ji negalėjo dirbti viršvalandžių ir apie tai nurodė paskambinusi pavaduojančiai pamainos specialistei. Pareiškėjos nuomone, ji nepažeidė Išvadoje nurodytų teisės aktų ir tarnybinio nusižengimo nepadarė. Aplinkybės, dėl kurių ji vėliau atvyko į tarnybą ir tarnybą vykdė pagal iš anksto suderintą darbo grafiką, šiuo konkrečiu atveju laikytinos svarbia ir jos tariamą kaltę paneigiančia priežastimi.
23. Pažymi, kad detalios tarnybinio patikrinimo išvados paskirtis - tarnybinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė žinoti, kuo jis kaltinimas ir tinkamai pasiruošti teisei į gynybą. Traukiamas tarnybinėn atsakomybėn asmuo, net ir neturintis specialių žinių, iš išvados turėtų aiškiai suprasti, dėl kada įvykdytos bei kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, ir kam yra skiriama tarnybinė nuobauda. Šiuo atveju Išvadoje pateikti argumentai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja darbo grafiko keitimą, o atsakovas neįrodė, kad pareiškėjos tarnybos laikas pagal iš anksto suderintą darbo grafiką, buvo atliekamas netinkamai. Akcentuoja, kad netikėtai susirgus vaikui, ji, laikydamasi teisės aktų nustatytos tvarkos, vykdė tarnybą pagal patvirtintą darbo grafiką - 4 val., apie tai, kad nedirbs viršvalandžių ir dirbs pagal grafiką, ji iš anksto informavo skyriaus jaunesniąją specialistę J. T.. Todėl teiginys, kad pagal nustatytą ir iš anksto patvirtintą darbo grafiką atliekama tarnyba gali sudaryti prielaidas rodyti netinkamą pavyzdį kolegoms, kvestionuotinas. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo pagal nustatytą ir iš anksto patvirtintą darbo grafiką atlikta tarnyba galėjo padidinti ar sutrikdyti skambučių priėmimą, registravimą ir perdavimą ar dėl to galėjo padidėti krūvis Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pareigūnams. Kitų darbuotojų vėlavimas į tarnybą BPC nėra laikomas „netinkamu pavyzdžiu kolektyvui“.
24. Akcentuoja, kad darbo (pamainų) grafikų sudarymą, paskelbimą, pareigūnų (darbuotojų) darbą grafike numatytu laiku, pranešimą apie galimą neatvykimą į tarnybą ir kt. reglamentuoja DK ir Taisyklės. DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose numatytu laiku. Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad apie galimą neatvykimą (ligos ar kitais atvejais) ar vėlavimą į darbą pamainos pareigūnai privalo nedelsiant informuoti tuo metu dirbantį pamainos vyresnįjį pareigūną. Pamainos vyresnysis pareigūnas apie tai informuoja skyriaus viršininką arba specialistą. Atsakovui yra žinoma, kad šiuo metu ji viena augina vaiką, kurio savaitgaliais ir nakties metu neturi galimybės palikti darželyje. Apie tai ne kartą tiek žodžiu, tiek ir raštu buvo informavusi atsakovą, taip pat prašiusi rengiant darbo (pamainų) grafikus atsižvelgti į tai ir minėtomis dienomis į darbo grafiką neįtraukti.
Šalies argumentai
25. Pareiškėja teigia, kad pagal Bendrojo pagalbos centro vidaus tvarkos taisyklių 32 punktą, esant tarnybiniam būtinumui, teritorinio skyriaus viršininkas gali keisti patvirtintą darbuotojų darbo ir atostogų grafiką be darbuotojo sutikimo, tačiau ne mažiau nei likus 7 dienoms iki numatomo pakeitimo. Taigi darbo (pamainų) grafikai negali būti keičiami nesilaikant nustatytos tvarkos ir tam neįgaliotų asmenų. Pamainos vyr. specialistė nėra įgaliota vykdyti darbo laiko (pamainų) grafikų pakeitimus, be to, tokie pakeitimai galimi likus ne mažiau nei 7 dienoms iki numato pakeitimo, net ir tais atvejais, kai pareigūnas su pakeitimu sutinka. Be to, prašymai dėl darbo laiko ir kt. privalo būti teikiami tiesioginiam vadovui. Nors prašymą ji pateikė ne savo tiesioginei vadovei, bet vyr. specialistei, tačiau pažymėjo, kad minėtą dieną turbūt negalės atvykti į tarnybą dvylikai valandų. Pareiškėja nebuvo informuota, kad prašymas registruotas ir vizuotas jos vadovės, o darbo (pamainų) grafiką pakeitus ne pagal nustatytą tvarką ir nesilaikant minimalaus jo keitimo termino, nemano, kad turėjo ir privalėjo vykdyti tarnybą kitaip, nei buvo numatyta iš anksto patvirtintame ir pagal nustatytą tvarką paskelbtame darbo (pamainų) grafike.
26. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jos pagal nustatytą ir iš anksto patvirtintą darbo grafiką atlikta tarnyba galėjo padidinti ar sutrikdyti skambučių priėmimą, registravimą ir perdavimą ar dėl to galėjo padidėti krūvis Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pareigūnams. Mano, kad išvados grindžiamos išimtinai tik prielaidomis.
27. Dėl šeiminių ar kitų svarbių priežasčių vėluojančių Bendrojo pagalbos centro pareigūnų pasitaiko nuolat, todėl teigti, kad tinkamai pranešus apie atvykimą į tarnybą pagal iš anksto suderintą darbo grafiką, gali sudaryti prielaidas rodyti netinkamą pavyzdį kolegoms, kvestionuotinas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl jos atvykimo į tarnybą pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, padidėjo ar sutriko skambučių priėmimas, registravimas ir perdavimas ar dėl to padidėjo krūvis kitiems Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pareigūnams. Tai nebuvo padaryta ir teisminio nagrinėjimo metu.
28. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Be to, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kadangi visa Išvada ir neva padarytas tarnybinis nusižengimas yra grindžiamas jos neva netinkamu informavimu ir nesvarbiomis priežastimis, dėl kurių neatvyko į dalį pamainos, mano, kad surinktų įrodymų nepakanka, jog būtų galima konstatuoti, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą. Tokiu būdu, tais atvejais, kai nėra pakankamai įrodymų pagrįsti ar paneigti asmens kaltės, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Kadangi pareiga įrodyti padarytą tarnybinį nusižengimą tenka atsakovui, pareiškėjos nuomone, esant įrodymų nepakankamumui, nėra pagrindo teigti, kad ji savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjos teigimu, Išvadoje neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėtos faktinės aplinkybės, nesurinkti ir neištirti visi įrodymai, nepateikiama argumentų, pagrindžiančių tarnybinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame iš esmės konstatuota, kad Bendrojo pagalbos centro Išvada ir skundžiamas Įsakymas yra pagrįsti, negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
30. Atsakovas Bendrasis pagalbos centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
31. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
32. Akcentuoja, kad pareiškėja, esant jos sutikimui, pagal pakeistą Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus budinčių darbuotojų, administruojančių pagalbos skambučius, darbo ir atostogų 2016 m. gruodžio mėn. grafiką, patvirtintą viršininko 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. gruodžio 11 d. turėjo dirbti dvylika valandų, t. y. nuo 14.00 val. iki 2.00 val. Pareiškėja telefonu informavo J. T., kad į darbą atvyks 15.00 val., nes susirgo vaikas. Taip pat nurodė, kad dėl atvykimo į darbą yra suderinta su administracija. Pareiškėja į darbą atvyko apie 15 val. ir dirbo iki 19 val. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėja į darbą atvyko pavėlavusi ir neišdirbo viso darbo laiko. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nuo 2016 m. sausio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d. 11 kartų be pateisinamos priežasties vėlavo atvykti į darbą, taigi pareiškėja sistemingai vėluoja į darbą.
Atsiliepimas
33. Atsakovas nurodo, kad atliekant tarnybinį tyrimą iš pareiškėjos buvo paimtas paaiškinimas, kuriame ji pripažįsta, jog 2016 m. gruodžio 11 d. vėlavo į darbą ir dirbo tik 4 val. Nedarbingumo pažymėjimo nepateikė. Pažymi, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių tyrimų atlikimo tvarkos, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nesuėję, už nustatytą ir įrodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda pareiškėjai parinkta pagrįstai ir yra adekvati padarytam pažeidimui. Skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės rūšį ir laipsnį. Skundžiamas atsakovo įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
36. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147, 150 straipsniais, taip pat Bendrojo pagalbos centro viršininko 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 41V-75 patvirtintų Bendrojo pagalbos centro vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32, 38 punktais, įstaigose, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikas be darbuotojų sutikimo gali būti keičiamas likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki numatomo pakeitimo. Šis terminas yra nustatytas tokiems atvejams, kai iškilus būtinybei grafikas darbdavio keičiamas vienašališkai darbdavio iniciatyva, t. y. be darbuotojų sutikimo.
38. Taisyklių 38 punkte nustatyta speciali taisyklė, suteikianti teisę darbuotojui ir darbdaviui bendru sutarimu keisti pamainų organizavimo sąlygas. Šiuo atveju šalių susitarimu buvo nustatytas kitoks darbo laikas įgyvendinant Taisyklių 38 punkto įtvirtintą teisę bendru šalių susitarimu keisti pamainų darbo sąlygas - pareiškėja raštu išreiškė sutikimą 2016 m. gruodžio 11 d. dirbti viršvalandžius, t. y. vietoje 4 val. (nuo 15 val. iki 19 val.) dirbti 12 val. (nuo 14 val. iki 2 val.), todėl atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjos sutikimą, atitinkamai pakoregavo darbo grafiką.
39. Dėl nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos darbo grafikas buvo pakeistas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
40. Pareiškėja telefonu informavo skyriaus jaunesniąją specialistę J. T., kad į darbą atvyks 15.00 val., nes susirgo vaikas. Pareiškėja į darbą atvyko apie 15 val. ir dirbo iki 19 val. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėja į darbą atvyko pavėlavusi ir neišdirbo viso darbo laiko. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėja laiku į darbą neatvyko ir nedirbo viso darbo laiko dėl vaiko ligos, todėl pripažintina, kad neįrodytos svarbios (vaiko sveikata, rūpestingas motinos elgesys ir prioritetas vaiko interesams) priežastys, kurioms esant būtų teisinis pagrindas pripažinti, jog tarnybinės atsakomybės taikymas neatitiktų tikslų, kurių siekiama taikant tokias priemones, pažeistų interesų pusiausvyrą (jų prioritetus).
41. Vertinant, ar tarnybinis tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių tyrimų atlikimo tvarkos, konstatuotina, kad jo metu buvo tirtos, nustatytos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pateiktas teisinis veiksmų kvalifikavimas, pateikti siūlymai dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo atsižvelgiant į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, pareiškėją charakterizuojančius duomenis.
42. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai parinkta pagrįstai, todėl pripažįstama, kad skundžiamas atsakovo įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.