- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2976-661/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19850-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- M. R.
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į antstolį D. K. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti UAB „Intrum Lietuva“ Vilniaus regiono apylinkės teismui pateiktą pareiškimą ir jo pagrindu 2017 m. gruodžio 4 d. priimtą Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-60000-341/2017 kaip neteisėtus bei įpareigoti antstolį D. K. sustabdyti skolos išieškojimą iš pareiškėjo, nutraukti neteisėtai vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0174/18/00376, bei sugrąžinti iš pareiškėjo išieškotus apie 300 Eur.
2. Antstolis su pateiktu skundu nesutiko ir perdavė jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad antstoliui nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. priimtą teismo įsakymą Nr. eL2-60000-341/2017, todėl laikytina, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir vykdymo veiksmai pradėti pagrįstai. Kadangi antstolio raginimas įvykdyti sprendimą per nustatytą terminą įvykdytas nebuvo, antstolis pagrįstai ir teisėtai pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Nurodė, kad antstolis neturi teisės revizuoti priimto teismo įsakymo teisėtumo, t. y. ar jis priimtas pagrįstai ir teisėtai.
4. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nors ir mano, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. priimtas teismo įsakymas Nr. eL2-60000-341/2017 yra neteisėtas, tačiau dėl jo panaikinimo nesikreipė. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad teismo įsakymas įsiteisėjęs ir perduotas vykdymui. Nurodė, kad apie visus vykdomojoje byloje skolininko atžvilgiu atliekamus procesinius veiksmus skolininkas yra informuotas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas E. P. pateikęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. neprašo panaikinti šios nutarties. Pareiškėjas skunde išdėstė analogiškus reikalavimus, kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų.
6. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai absurdiškas, kadangi jis teismui nurodė, kad apie skolos egzistavimą sužinojo tik iš antstolio ir būtent teismo sprendimo jis negavo kuriuo buvo nutarta perduoti vykdyti vykdomąją bylą. Taip pat nurodo, kad šioje byloje yra suėmęs senaties terminas.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas savo skundą grindžia tapačiais argumentais, kurie jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Taip pat nurodo, kad vykdomasis dokumentas yra galiojantis ir vykdymo veiksmai pradėti pagrįstai.
8. Antstolis D. K. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
9. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliantas iš esmės nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo motyvų, o tik pakartojo savo pirmajame skunde dėstytus motyvus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų pagrįstumą.
11. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-10/2013).
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 str. numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi 2017 m. gruodžio 4 d. priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-60000-341/2017 nebuvo panaikintas ir yra galiojantis, remiantis CPK 18 straipsniu, jis yra privalomas vykdyti vykdomasis dokumentas, dėl ko antstolis privalėjo priimti jį vykdymui ir pradėti vykdymo veiksmus. Aplinkybė, kad apelianto nuomonė yra kitokia, nei teismo priimtame sprendime, nesudaro pagrindo antstoliui atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, kuris buvo išduotas įsiteisėjus 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymui.
13. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
14. Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.