- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-312-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08124-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. I.
- Atsakovas
- AB DNB bankui
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-312-826/2015
Teisėja Audronė Gaižutienė (Proceso Nr. 2-06-3-08124-2014-3)
2015 m. vasario 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti vienašališkai atsakovės AB DNB banko atliktą tarp A. I., G. I. ir AB DNB banko sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 2300-2008-52309 (toliau – Sutartis) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti. Nurodė, kad 2008-09-18 pasirašė Kreditavimo sutartį, pagal kurią jai buvo suteiktas 49 235,40 Eur kreditas buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkimui. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas buto įkeitimu. Ieškovė sužinojo, jog jos butas yra parduodamas iš varžytynių, tačiau atsakovas įspėjimo apie sutarties nutraukimą ieškovei neįteikė, dėl to pažeidė Kreditavimo sutarties 44 p. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių buvo nutraukta kreditavimo sutartis. Pagal sudarytą sutartį, nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą ieškovei yra suteiktas 10 dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau, ieškovės manymu, toks terminas yra per trumpas. Be to, sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, dėl to vien dėl kelių įmokų nesumokėjimo sutartis negali būti nutraukta, nes tai pažeidžia šalių pusiausvyros principą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-17 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovui 3630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad ieškovė įsipareigojimų bankui tinkamai vykdyti negalėjo, todėl sudarė papildomus susitarimus. Tačiau ir esant papildomiems susitarimams, dėl sunkios finansinės padėties įsipareigojimų tinkamai nevykdė, žinojo apie susidariusius įsiskolinimus ir numatė, kad Sutartis atsakovo gali būti vienašališkai nutraukta. Atsakovė pripažino, kad apie Sutarties nutraukimą buvo informuota laišku. Ieškinyje nurodomas 10 dienų įspėjimo terminas 2012-03-19 šalių susitarimu buvo pakeistas. 2013-10-03 rašytiniuose įspėjimuose Nr. 2013/30.56-37/3672 buvo nustatytas 60 dienų terminas; 2013-12-05 rašytiniuose įspėjimuose Nr. 2013/30.56-37/4936 bei Nr. 2013/30.56-37/4937 buvo nustatytas 41 dienos terminas. Bendras atsakovo ieškovei bei trečiajam asmeniui suteiktas papildomas terminas pradelstoms prievolėms įvykdyti – 101 diena. Prievolę mokėti įmokas pagal Sutarties sąlygas ieškovė, trečiasis asmuo turėjo vykdyti laiku ir tinkamai, tačiau susidariusio įsiskolinimo nepadengė, todėl atsakovas pagrįstai Sutartį nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Dėl sunkios finansinės padėties atsakovo nurodytus sutarties pakeitimus, įspėjimo termino pratęsimą, papildomo kredito suteikimą ieškovė netinkamai suprato, o bankas neįsitikino, ar ieškovė tinkamai suvokia prisiimtus įsipareigojimus. Sutartyje nustatyti terminai pažeidimams pašalinti, t. y. kreditui sumokėti, yra per trumpi, nes 3 mėnesių terminas negali būti laikomas pakankamu ir protingu visam kreditui grąžinti.
Atsiliepimas
Atsakovė AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė neginčija aplinkybių, kad ji tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė klaidina teismą, jog jai buvo nustatytas 10 dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti ir jis buvo per trumpas, nes šis terminas buvo pakeistas ir pratęstas iki 60 dienų. Atsakovas nereikalavo grąžinti viso kredito, o tik pradelstus mokėjimus ir tik nutraukus sutartį buvo pareikalauta grąžinti visą kredito sumą. Ieškovė neatskleidė, kuo pasireiškė netinkamas sutarties supratimas. Tai, kad ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, nėra pagrindas nevykdyti įsipareigojimų. Vartotojo statusas negali būti prielaida piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti įsipareigojimų. Taip pat nepateikta duomenų, kad ieškovė galėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, jeigu sutartis nebūtų nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Ieškovė teigia, kad nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Atsakovo nurodytus Sutarties pakeitimus, įspėjimo termino pratęsimą, papildomo kredito suteikimą ieškovė netinkamai suprato, dėl to sutartis negalėjo būti vienašališkai nutraukta.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 str. 2 d. kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014). Ieškovė teigė, kad ginčijama būsto kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl sutarties 44 p. sąlyga dėl galimybės atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį pažeidžia sąžiningumo principą bei šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (-ų) nenaudai. Atsakovas neginčijo, kad šalių kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Kreditavimo sutarties 44 p. suteikia atsakovui (bankui) teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jeigu ieškovė sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Tačiau šiuo atveju byloje nustatyta ir įrodyta, jog atsakovas nusprendė vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį esant ne vienkartiniam sutarties pažeidimui, o tęstiniam mokėjimo terminų pažeidimui. Bylos medžiaga patvirtina tai, jog atsakovas siuntė įspėjimus sumokėti skolą ieškovei netinkamai vykdant kreditavimo sutartį. Apeliantė teismo posėdyje pripažino, kad atsakovas apie sutarties nevykdymą buvo ją informavęs. Taigi ieškovė ne kartą buvo informuota apie įsipareigojimų nevykdymą ir banko ketinimą nutraukti sutartį, tačiau net ir tuomet įsipareigojimai nebuvo vykdomi.
Be to, ieškovei 2011-02-23 ir 2012-03-19 buvo suteikti papildomi kreditai (1133,23 Eur ir 2804,60 Eur) jos pradelstiems įsipareigojimams padengti. Ieškovė teigė, kad dėl prastos finansinės padėties nesuprato šių susitarimų prasmės, tačiau nedetalizuoja ir nepagrindžia, kuo pasireiškė sutarties sąlygų pakeitimo nesupratimas, taip pat neaišku, kokią įtaką minėtas pakeitimų esmės nesuvokimas galėjo turėti atsakovo teisei nutraukti sutartį, ieškovei nevykdant savo įsipareigojimų. Turėdama finansinių sunkumų ieškovė vis dėlto kreipėsi dėl kreditavimo padidinimo, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, jog ji aiškiai suprato pakeitimų esmę, taip pat suvokė, jog suteiktu kreditu bus padengtos pradelstos mokėti palūkanos. Tuo labiau kad paminėtais pakeitimais nebuvo padaryta esminių pakeitimų, jais tiesiog nežymiai buvo padidintas ieškovei suteiktas kreditas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pakeitimai buvo padaryti be ieškovės sutikimo. Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimas, negrąžintos kredito dalies mokėjimo atidėjimas, nevienkartiniai įspėjimai sumokėti skolą, termino pradelstiems įsipareigojimams pratęsimas nuo 10 iki 60 dienų įrodo atsakovo bendradarbiavimą vykdant sutartį. Tačiau nepaisant atsakovo siekio išsaugoti sutartį, ieškovė skolos atsakovui nesumokėjo, nepadengė net dalies įsiskolinimo, dėl to atsakovas sutartį nutraukė. Tokie veiksmai patvirtina, jog atsakovas nutraukė sutartį vadovaudamasis kreditavimo sutarties nuostatomis, kurios įstatymui neprieštarauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012 yra išaiškinęs, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovė pažeidė sutartį (laiku negrąžino kredito ar jo dalies, nemokėjo palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų (kreditavimo sutarties Nr.2300-2008-52309, 9–10, 40, 42 punktai), tinkamai įspėta dėl skolos sumokėjimo ieškovė įsipareigojimų neįvykdė, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutarties nutraukimą pripažino teisėtu.
Nutraukti sutartį, esant praleistam sutarties įvykdymo terminui, nustačius prieš tai skolininkui papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, suteikia teisę ir CK 6.217 str., 6.209 str. Pažymėtina, kad vartotojui suteikta papildoma įstatymo nustatyta apsauga nėra vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanta (CK 6.38 str., 6.59 str.) – išimtis, todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikru mastu nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012). Vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų prievolių kreditoriui, todėl kreditoriui suteikimas teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti prieš terminą grąžinti visą likusią negrąžintą paskolą iš esmės yra teisėtas ir atitinka sąžiningumo ir teisingumo principus bei negali būti laikomas pažeidžiančiu šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Apeliantė nurodė ir tai, kad atsakovo nustatyti terminai likusiam nesumokėtam kreditui grąžinti yra per trumpi. Ši skundo nuostata nepagrįsta, nes atsakovas dar iki sutarties nutraukimo ne kartą nustatė ieškovei terminą, kurį vis pratęsdavo ne visam likusiam kreditui grąžinti, o susidariusiam pradelstam mokėjimui padengti. Ir tik po to, kai ieškovė šių įsipareigojimų nevykdė, atsakovas sutartį nutraukė prieš terminą ir pareikalavo grąžinti likusį kreditą, o šio negrąžinus buvo kreiptasi dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 525,66 Eur (1815 Lt) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (LR CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei AB DNB bankui iš ieškovės A. I. 525,66 Eur (1815 Lt) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.