Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. V., V. V. ir sodininkų bendrijos „Ginėnai“ apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-214-214/2011 pagal I. G. ieškinį atsakovams R. V., V. V., sodininkų bendrijai „Ginėnai“, tretiesiems asmenims D. B., A. J. P., A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. D., L. N., valstybės įmonei Registrų centrui, A. G., A. B. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, atsakovų R. V. ir V. V. priešieškinį ieškovei I. G., atsakovui sodininkų bendrijai „Ginėnai“, tretiesiems asmenims D. B., A. J. P., A. N., S. D., L. N., A. G., A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nustatė, kad ginčo sklypo dalimi daugelį metų naudojosi A. Š., vėliau ieškovė, ginčo dalyje yra ieškovės suaugę daugiamečiai vaismedžiai, kuriais ji naudojasi ir juos prižiūri. Pažymėjo, kad atsakovai pripažino, jog jie nesinaudojo ginčo teritorija, ją laikė kaimynų žeme. Atsakovų pateiktų SB „Ginėnai“ plano ištraukų nelaikė pagrindu žemės sklypo riboms nustatyti, motyvuodamas tuo, kad šie planai nėra informatyvūs, nėra nustatytos sklypų koordinatės, juose nepažymėtos statinių vietos ir pan. Sprendė, kad faktas, jog VĮ Registrų centre yra įregistruota SB „Ginėnai“ teritorijos aplinkinė riba, nuo kurios lieka tam tikras atstumas iki ieškovei priklausančio sklypo, nesudaro pagrindo nenustatyti ginčo ribos, ieškovės sklypo ribų paslinkimas neatitiktų faktinio žemės sklypo naudojimosi. Padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas UAB „Geovizija“ 2010 m. rugpjūčio 27 d. planas labiausiai atitinka šalių interesus, faktinį naudojimąsi. Konstatavo, kad ieškovės naudojama ginčo teritorija proporcingai padalinama, ieškant savininkų interesų pusiausvyros, gretimų sklypų plotas apskaičiuotas ir jų riba nustatyta taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas proporcingai turimam žemės sklypo plotui, įregistruotam VĮ Registrų centre, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties. Laikė, kad atsakovų R. ir V. V. pateiktas UAB „Žemės matavimai“ parengtas planas, nustatantis šalių žemės sklypo ribą, parengtas neatsižvelgiant į faktiškai valdomų sklypų ribas, juose esančius sodinius, neišlaikoma visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos.

Apeliacinius skundus padavė atsakovai R. V., V. V. ir SB „Ginėnai“.

Nevertinta, jog iš SB „Ginėnai“ 2010 m. kovo 29 d. protokolo matyti, kad SB „Ginėnai“ žemės sklypų Nr. 120, 122, 123 savininkai, atitinkamai faktiškai naudojasi jiems priklausančiais žemės sklypais, kurių dydis atitinka nurodytus žemės įsigijimo dokumentuose, SB „Ginėnai“ žemės sklypų ribų planą, žemės sklypų kadastrinius matavimus. VĮ Registrų rašte Nr. (3.16) S-417 nurodė, kad UAB „Geovizija“ 2010 m. rugpjūčio 27 d. parengto plano duomenimis, kraštinė 1-10 nutolusi nuo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos atitinkamai: taškas Nr. 1 nutolęs 5,48 m, taškas Nr. 10 nutolęs 3,68 m.

Neatsižvelgta, jog Kauno apskrities viršininko administracija 2010 m. gegužės 19 d. raštu L. S. nurodė, kad ieškovės sklypo Nr. 122 kadastriniai matavimai UAB „Geovizija“ atlikti nesilaikant šio ir gretimų sklypų privatizacijai 1994 m. parengtų planų, dėl šios priežasties (ribų persidengimo su gretimu sklypu Nr. 123) sklypo ribų VĮ Registrų centras negali atžymėti kadastro žemėlapyje. 2009 m. rugsėjo 23 d. pažyma Nr. 694 apie tai informuota ieškovė.

Neanalizuoti atsakovų argumentai, jog nustačius, kad kadastro duomenys ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, teismas spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Neteisingai įvertintas UAB „Geovizija“ kadastrinių matavimų planas, pagal kurį buvo nustatyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, šis planas buvo sudarytas pažeidžiant nustatytus reikalavimus. UAB „Geovizija“ parengtas planas nebuvo suderintas su VĮ Registrų centru ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nėra duomenų, kad ieškovės žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktas būtų parengtas informavus atsakovus. Minėtame akte nėra jokių pastabų, kad gretimų sklypų savininkai sutinka ar atsisako aktą pasirašyti ir planą derinti. Ieškovės sklypo plotas viršija šalių nuosavybės teise valdomų sklypų plotus.

Nevertinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino, jog atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų byla parengta tinkamai, ribos nustatytos teisingai ir galima jas registruoti, tam trukdo tik teisminis ginčas.

Nenustatyta nei įgyjamosios senaties, nei nekilnojamojo turto perleidimo ar kito juridinio fakto, kuris būtų pagrindas ieškovei įgyti nuosavybės teisę į atsakovams pagal dokumentus priklausančio žemės sklypo dalį.

Neišsiaiškinta, ar šalių pateikti žemės sklypų planai yra teisingi ir pagrįsti: ar atitinka kitus planavimo dokumentus, ar sklypų plotai viršija šalių nuosavybės teise valdomų sklypų plotus, ar yra duomenys, kad ieškovės sklypo parodymų paženklinimas būtų atliekamas informavus atsakovus.

Neatsižvelgta į tai, kad ieškovės sklypo paženklinimo pagrindu žemėtvarkos skyriuje nėra atliktas kadastrinių matavimų suderinimas, išankstinė patikra, kad ieškovės sklypo planas parengtas jos pageidavimu, pagal ieškovės nurodytas sklypų išsidėstymo koordinates, faktiškai nenustatinėjant tikslesnių naudojimo ribų pagal kitus būtinus atskaitos taškus.

Nenurodyti motyvai, dėl kurių atmesti kai kurie byloje pateikti įrodymus (VĮ Registrų centro atsakymas Nr. (3.1.6)S-417, suderintas, patvirtintas ir įregistruotas SB „Ginėnai“ planas, preliminarių sodų sklypų matavimų planeliai).

Nevertinta, kad teismo posėdžio metu buvęs sklypo savininkas A. Š. patvirtino, kad jo žemė (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dabar ieškovės sklypas) ribojosi su miškų urėdijos žeme. M. G. parodė, kad „ieškovės sklypo ribų faktinis naudojimasis skiriasi nuo generalinio plano. Tuo atveju kai faktinis sklypo ribų naudojimas skiriasi nuo generalinio plano, turi būti vadovaujamasi generaliniu planu, be to, ieškovės pateiktas planas neatitinka reikalavimų“. Pati ieškovė nurodė, kad koordinatė, pažymėta tašku 10, sutampa su aplinkine sodų bendrijos SB „Ginėnai“ riba ir su miškų urėdijos buvimo riba.

Aplinkybė, jog atsakovai, 2003 metais įsigiję žemės sklypą sodų bendrijoje, su ieškovės pirmtaku bendrai naudojosi atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančiais vaismedžiais ir vaiskrūmiais, nereiškia, kad dėl to ieškovė įgijo kokias nors teises į atsakovų žemės sklypo dalį.

Netinkamai taikytas CK 4.45 straipsnis. Nustatant ieškovės žemės sklypo Nr. 122 ribą, ji buvo pastumta į atsakovų žemės sklypo pusę ir dėl to pakito jų valdomo sklypo ribos, tuo pačiu paliekant laisvą žemės sklypo plotą priešingoje pusėje. Ši aplinkybė byloje nebuvo tirta. Teismo buvo prašoma, nuvykus prie žemės sklypų, patikrinti minėtas aplinkybes, tačiau teismas to nepadarė.

Nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nepagrįstai vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-453/2010, kurios faktinės aplinkybės nebuvo panašios, tapačios nagrinėjamai bylai. Be to, minėta nutartimi kasacinis teismas žemės sklypų ribas nustatė nepakeisdamas sklypų dydžio (ploto).

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Nepakeitus netinkamų šalių tinkamomis, pažeistos procesinės teisės normos (CPK 45 straipsnis). Sprendžiant bylas, priklausančias žemės sklypų ribų nustatymo kategorijai, į bylą atsakovais privalo būti įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centras. Pirmosios instancijos teismas šias institucijas byloje paliko trečiaisiais asmenimis, nors siekiant nustatyti ir įregistruoti žemės sklypo ribas yra privalomas šių institucijų derinimas ir leidimas.

Pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai, nevisapusiškai ištirti ir įvertinti atsakovo SB „Ginėnai“ ir kitų dalyvių argumentai, padarytos neteisingos išvados dėl ieškinio tenkinimo. SB „Ginėnai“ į bylą yra įtraukta atsakove, tačiau sprendimo rezoliucinėje nepasisakyta dėl materialinio teisinio reikalavimo SB „Ginėnai“.

Neatsižvelgta į netinkamai suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą. Teisė registruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir planą (sklypo ribas) VĮ Registrų centre yra viešojo administravimo dalis, Kauno rajono apylinkės teismas negali išduoti registracijos leidimų. Dėl šios priežasties žemės sklypo teisinio registravimo klausimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Jei nustačius sklypo ribas VĮ Registrų centras būtų atsisakęs įregistruoti žemės sklypą, būtų galima ginčą spręsti ikiteismine tvarka, o vėliau administraciniame teisme. Ieškovės reikalavimas dėl sklypo įregistravimo be atsakovų sutikimo yra netinkamas ir nelogiškas, nes registruojant žemės sklypą atsakovų sutikimas yra nereikalingas, nes tai yra ne bendra, o asmeninė ieškovės nuosavybė. Patenkinus ieškovės reikalavimus, pažeista ne tik registravimo tvarka, bet ir norminiai teisės aktai. Nenurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai dėl atsakovų sutikimo ar nesutikimo dėl sklypo ribų. Ieškiniu nebuvo prašoma pripažinti atsisakymą, nesutikimą nepagrįstu ar neteisėtu, nebuvo prašymo nustatyti ribas be atsakovų sutikimo. Darytina išvada, kad ieškovei buvo aktualus sutikimas tik registravimui, o ne ribų nustatymui. Teismas privalėjo ieškovei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, ir tik tada nagrinėti bylą iš esmės.

Sprendimas motyvuotas netinkamais teisės aktais, jie netinkamai taikyti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai).

Nėra padaryta išvada, jog atsakovas SB „Ginėnai“ savo veiksmais ar neveikimu kaip nors pažeidžia ieškovės interesus ir teises. Ieškovės pateikti žemės sklypo planas, UAB „Geovizija“ 2009 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymų aktas Nr. 17, 2010 m. rugpjūčio 27 d. žemės sklypo planas parengti pažeidžiant atsakovų teises ir interesus. Planas parengtas nesilaikant SB „Ginėnai“ bendro plano, kuriame yra nustatytos bendrijos aplinkinės ribos ir sodo sklypų išsidėstymas. Šis planas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Teismas nesivadovavo oficialiais rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto kadastro, VĮ Registrų centro duomenimis), turinčiais didesnę įrodomąją galią.

Nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimą, nes VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 694 yra nurodyta, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ribų pažymėti kadastro žemėlapyje nėra galimybės, nes sklypo ribos nesiderina su gretimų nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ribomis.

Neįvertinta, kad rengiant ginčijamą žemės sklypo planą būtina vadovautis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Pagal šių taisyklių 17.2 punktą, projekto rengėjas, nustatęs, kad pertvarkomo žemės sklypo kadastro duomenys skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypo duomenų, privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, nurodydamas kadastro duomenų neatitikimus. Ieškovė nepateikė duomenų, kad Kauno rajono žemėtvarkos skyrius būtų išsprendęs klausimą dėl žemės sklypo konfigūracijos pakeitimo. Remiantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, registre gali būti registruojami tik pakeistos konfigūracijos žemės sklypai, dėl kurių yra priimtas teigiamas sprendimas.

Neįvertinta, jog pati ieškovė nurodė, kad 2007 m. kovo 23 d. su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0910 ha ploto žemės sklypą. Byloje nustatyta, kad ieškovei įgyjant žemės sklypą buvo parengtas sklypo planas, kuris atitiko faktinį žemės sklypo naudojimąsi ir dokumentus, kurių pagrindu sklypas buvo suteiktas. 1995 m. gegužės 20 d. SB „Ginėnai“ pirmininko S. K. ir Kauno rajono valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos vadovo E. R. patvirtintas sodo sklypo Nr. 122 planas yra neatsiejama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Šiame plane yra pateikti teisingi duomenys, atitinkantys ieškovės ir atsakovų interesus bei faktinį naudojimą.

Nesivadovauta liudytojų A. Š. ir matininko M. G. parodymais. A. Š. teismo posėdžio metu paliudijo, kad 1995 m. privatizuojant sklypus, sklypai buvo permatuojami ir sudaryti nauji sklypų planai. Taip pat sudarytas generalinis SB „Ginėnai“ planas ir įregistruotas VĮ Registrų centre. A. Š. 2007 m. pardavus sklypą ieškovei, žemės sklypas pagal tą patį (permatuotų sklypų, privatizavimo dokumentų) planelį ir buvo parduotas, įregistruotas. Matininkas M. G., atlikęs matavimus SB „Ginėnai“, paliudijo, jog planas, pagal kurį nustatytos ieškovės žemės sklypo ribos, neatitinka reikalavimų, kadastro nuostatų, juo negalima vadovautis. Plane trūksta duomenų. Matininko teigimu, sodo aplinkinė riba yra generalinio plano suklota riba ir ji sutampa, nepalieka jokio tarpo. Ieškovės žemės sklypo riba turi sutapti su sodo aplinkine riba. Nuotraukose matyti riboženkliai, tačiau matininkams atvykus matuoti sklypo ribų, jie buvo išimti. Neįvertinti M. G. parodymai, kad paprašius ieškovės pateikti privatizacijos planą, siekiant teisingai nustatyti ir išmatuoti žemės sklypo ribas, ieškovė planus atsisakė pateikti, teigė, kad žemė, kurioje yra vaismedžiai, vaiskrūmiai, yra jos, nes ji jais naudojasi, todėl sklypo ribos turi būti nustatytos pagal faktinį naudojimąsi. Žemės ribas pagal faktinį naudojimąsi galima nustatyti tik tuo atveju, jei nėra jokių teritorinių planavimo dokumentų, generalinio plano. Liudytojas M. G. parodė, kad iš pradžių atvykęs į vietą rado riboženklius pačiuose vaiskrūmiuose, o tai rodo, kad jie nepriklauso ieškovei ir buvo pasodinti ne jai priklausančiame žemės sklype.

Neįvertinta, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Ieškovė atsakovams nesiūlė tartis dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Parengtas naujas žemės sklypo planas nebuvo svarstomas su SB „Ginėnai“, nėra duomenų, kad buvo svarstomas su atsakovais R. V. ir V. V., atsakovai negavo kvietimo į naujai parengto žemės sklypo plano derinimo procedūrą, ribų nustatymo akto sudarymą.

Neatsižvelgta, jog planas parengtas nelogiškai, t.y. neįtraukiant dalies žemės sklypo ir šią dalį paliekant už ginčijamos sklypo ribos, tačiau tokia pačia dalimi įsiterpiant į kitus žemės sklypus.

Neišspręstas išlaidų priteisimo SB „Ginėnai“ klausimas.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Atmestini apeliantų argumentai dėl sprendimo neteisėtumo tuo pagrindu, kad UAB „Geovizija“ planas buvo rengiamas, neinformavus atsakovų, neatlikus išankstinės patikros, Kauno rajono žemėtvarkos skyriui neišsprendus klausimo dėl žemės sklypo konfigūracijos pakeitimo, reikalavimus pareiškus netinkamiems atsakovams, netinkamai suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko, bylinėjimosi išlaidų „Ginėnų“ sodininkų bendrijai nepriteisimo, įgyjamosios senaties nebuvimo.

Sklypų ribų planas ir jo įregistravimo veiksmai yra šalių ginčo dalykas; išankstinės patikros nebuvimo aplinkybę apeliantai nurodo neteisingai; ieškinio ir priešieškinio trūkumų teismas nenustatė. Pagal pareikštuosius reikalavimus sodininkų bendrija byloje galėjo dalyvauti trečiuoju asmeniu, tačiau dėl CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatų netaikymo teismo sprendimas nebūtų neteisingas. Nacionalinei žemės tarnybai ir VĮ Registrų centras ieškinio( priešieškinio) reikalavimai nepareikšti, pagal šalių reikalavimus ir teisės aktų nustatytas veiklos funkcijas dėl pareikštųjų reikalavimų šios valstybės institucijos neturi atsakyti. Ieškinį patenkinus, nebuvo įstatyminio pagrindo atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kiti apeliantų argumentai, vertinant juos instancine tvarka peržiūrimo sprendimo atitikimo CPK 263 str. nustatytiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams kontekste, pripažintini pagrįstais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino visų įrodymų, netinkamai taikė žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuojančio CK 4.45 straipsnio aiškinimą apibrėžiančią kasacinio teismo praktiką, nesivadovavo šio straipsnio pirmosios dalies nuostatomis dėl sąlygos, kuriai esant ginčytino ploto dalys turi būti prijungtos prie kiekvieno žemės sklypo, todėl neteisingai nusprendė dėl ieškinio pagrįstumo ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškinyje nurodytą 0,910 ha ploto žemės sklypą ieškovė pirko 2007 m. kovo 23 d., atsakovai priešieškinyje nurodytą 0,0668 ha ploto žemės sklypą – 2003 m. lapkričio 19 d. Abu žemės sklypai buvo suformuoti, atliekant preliminarius matavimus sodininkų bendrijos naudojamos žemės privatizavimo metu ( t. 1 b.l. 119, t. 2 b.l. 20). Ginčas kilo dėl 89 kv.m. dydžio žemės dalies šalių sklypų sandūroje, ieškovei žemės sklypą suformavus geodezinių matavimų pagrindu ir kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl matavimų metu nustatytų sklypo ribų įregistravimo žemės kadastre. Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas ieškovės siūlomai ribai prioritetą suteikė atsižvelgiant į tai, kad ginčo plotu ( 89 kv.m.) naudojosi ieškovė ir ankstesnysis jos žemės sklypo savininkas, o ginčytinos sklypo dalies padalijimo schema, ieškovei paskiriant 53 kv.m. plotą ( vaismedžius), atsakovams – 36 kv.m. plotą ( vaiskrūmius), labiausiai atitinka šalių interesus – abiejų sklypų plotas mažinamas proporcingai įregistruotajam viešajame registre.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad kaimynų ginčo objektu buvusi naudojimo teisė negali būti teisėtu pagrindu jų sklypus skiriančią ribą nustatyti taip, kad atsakovams privačios nuosavybės teise priklausanti žemės dalis atitektų ieškovei.

Visų pirma, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo sklypo naudotoja yra tik ieškovės šeima.

Iš atsakovų V. paaiškinimo ir liudytojo A. Š., 2007 m. sklypą pardavusio ieškovei, parodymų matyti, kad, 2003 m. gretimą sklypą įsigijus V., pastarieji nurodė neteisėto jų sklypo dalies naudojimo problemą, o A. Š. pripažino savo sklypo ribos pasislinkimą 3 metrais į V. sklypo pusę. Atsakovai neneigė, kad sodinukus prižiūrėjo A. Š., leidęs jiems skinti vaisius. Nurodė, kad, nesant tikslių matavimų, dėl sklypo ribos griežtai nesiginčijo. Iš abiejų šalių ir trečiojo asmens A. G. paaiškinimų matyti, kad, A. Š. žemės sklypą įsigijus ieškovei, naudojimasis ginčo sklype esančiais vaismedžiais ir vaiskrūmiais iš abiejų šalių pusės pasireiškė tik vaisių nusiskynimu – A. G. pripažino, jog medeliai buvo nubaltinti ankstesnio savininko, pats jų neprižiūrėjo; I. G. – kad ji genėjo vaiskrūmius; žolę bandė pjauti atsakovai, tačiau ji neleidusi; R. V. – kad pjovė žolę aplink vaiskrūmius, grėbė lapus, nes ieškovė ginčo sklypo dalį tvarkė tik pradiniu laikotarpiu po įsigijimo; V. V. – kad sklypą šienaudavo, skindavo vaisius ( t. 3 b.l. 31-36). Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad nuo ieškovės žemės sklypo įsigijimo iki ieškinio pareiškimo praėjo tik dveji su puse metų. Nustačius minėtas aplinkybes dėl ginčo dalies naudojimo būdo, toks laikotarpis yra per trumpas konstatuoti, jog ginčo žemės dalies faktinė naudotoja pagal tarp šalių susiklosčiusius santykius yra ieškovė.

Darytina išvada, jog ginčo žemės dalimi naudojosi abi šalys, nuo žemės sklypų įsigijimo žinoję, kad A. Š. šia dalimi iki žemės perleidimo ieškovei naudojosi be teisėto pagrindo.

Jei ir būtų galima laikyti, kad teisę naudotis ginčo dalimi ieškovė išreiškė aiškiau, nei atsakovai, vien pastarąja aplinkybe netinkamai remtasi, nusprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Tokia tvarka žemės sklypo ribos nustatomos, jeigu žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai ( kriterijų sąrašas nėra išsamus). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą - sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr.3K-3-195/2010). Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr.3K-3-453/2010, konstatavo, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kaip ir kiekvienu atveju, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr.3-3k-6/2010).

Iš matavimų, nurodytų šalių įsigytų žemės sklypų planuose, ieškinio ir priešieškinio reikalavimais esančiuose planuose, VĮ Registrų centras apeliacinės instancijos teismui pateiktų 2012 m. vasario 20 d. rašto nr. (3.1.6)S-641 ir kadastro žemėlapio ištraukos, kurioje pažymėti abiejų šalių pateikti planai dėl ribos nustatymo matyti, jog šalims priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškios. Nors pirminio žemės privatizavimo metu žemės sklypai buvo suformuoti, atlikus preliminarius matavimus pagal 1992 m. žemės ūkio ministro patvirtintus „Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos“ metodinius nurodymus, 1992 m. kovo 20 d. suderintus su statybos ir urbanistikos ministerijos architektūros ir urbanistikos departamentu ir Lietuvos sodininkų draugija, šiuose planuose yra aiškiai nurodyta žemės sklypų dislokacijos vieta, plotas ir išmatavimai. Vadovaujantis 1995 metais parengta ir Kauno rajono žemėtvarkos tarnybos vadovo patvirtinta sodininkų bendrijos „Ginėnai“ schema bei naudojantis programine įranga, buvo atliktas sodo sklypų ribų vektorizavimas. Pažymėjus ribas kadastro žemėlapyje, kiekvienas ribos posūkio taškas įgavo valstybinės koordinačių sistemos LKS-94 koordinates. Nors nėra suformuoto ir įregistruoto viso sodininkų bendrijos „Ginėnai“ naudojamo žemės sklypo, iš kadastro žemėlapio matyti, jog šalių sklypus skirianti riba yra tarp taškų 6091824-497354 ir 6091803-497361. Pagal atsakovų siūlomą UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo ribų įregistravimo planą ribos poslinkis, atskaitos taškais laikant kadastro žemėlapyje nurodytą ribą, daromas į atsakovų sklypo pusę, pagal ieškovės siūlomą UAB „Geovizija“ parengtą planą – 3,02m ir 1,86m į atsakovų sklypo pusę. Matmenys atsakovų siūlomame plane sutampa su nurodytais preliminariajame plane, faktiškai atitinka kitas kadastro žemėlapyje nurodytas ribas ( dėl leistinos paklaidos į kelio pusę ir į A.J. P. sklypo pusę ginčo su bendrija ir trečiuoju asmeniu nėra), atsakovų žemės sklypo plotas nepakinta. Ieškovės gi plano tvirtinimo atveju atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas sumažėtų 53 kv.m. ir šios žemės dalies nebūtų galima kompensuoti kitu būdu – iš dviejų sklypo pusių yra bendro naudojimo kelias, iš likusios – trečiojo asmens A.J. P. žemės sklypas. Ieškovės sklypas taip pat persidengtų su A.J. P. priklausančiu sklypu, kadastro žemėlapyje pažymėtu nr. (duomenys neskelbtini), šalia jos sklypo liktų laisvas žemės plotas iki taškų 6091815-497316 ir 6091793-497320, kadastro žemėlapyje pažymėtų kaip kraštinė ieškovės žemės sklypo riba ( 5,48 m. ir 3,68 m. ilgio iki šios ribos), už kurios nėra kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų ( yra šlaitas - pastaroji aplinkybė nustatyta bylos dalyvių paaiškinimais, akivaizdi ir iš palydovinės kadastro žemėlapio ištraukos t. 2 b.l. 109).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005).

Nors išnagrinėtoje byloje ieškinio reikalavimas dėl atsakovų žemės nuosavybės teisės įsigijimo pagrindo byloje nebuvo pareikštas, po ginčijamo teismo sprendimo įregistravimo nekilnojamojo turto registre atsakovų žemės sklypo plotas sumažėtų.

Vadovaudamasi nurodytais faktiniais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo parinktas ribų nustatymo planas yra neracionalus, pažeidžiantis atsakovų žemės nuosavybės teisę, trečiojo asmens A.J. P. teises ir teisėtus interesus, visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą ( ieškovei suteikta galimybė sklypą pasididinti atsakovų sklypo sąskaita, atsakovams sklypas sumažinamas be kompensacinės galimybės). Apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada dėl UAB „Žemėtvarkos darbai“ plano parengimo, neatsižvelgiant į faktinę ribą, visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros neišlaikymą ir kitų asmenų teisių pažeidimo ar apribojimo garantijos nebuvimą yra formali, nemotyvuota ( analogišką aprašytajam apygardos teismo sprendime kadastro duomenimis pagrįstą planą atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė paskutinio posėdžio metu t. 3 b.l. 63, tačiau teismas jo nevertino), todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Tenkintinas priešieškinis. Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, jos iš ieškovės priteistinos atsakovams ir jų pusėje esančiam trečiajam asmeniui A.J. P. ( CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovai V. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 600 Lt advokato pagalbos išlaidų t. 3 b.l. 23,59; 500 Lt, 400 Lt advokato pagalbos išlaidų t. 2 b.l. 7, 8; 1300 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacijoje t. 3 b.l. 92, 93; 130 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį t. 2 b.l. 5; 137 Lt už apeliacinį skundą t. 3 b.l. 91; iš viso – 2667 Lt. „Ginėnų“ bendrijos išlaidos: po 180,170,500, 180, 200 Lt advokato pagalbos išlaidų t. 1 b.l. 150, t. 3 b.l. 4, 60, t. 2 b.l. 29, 105; 700 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacijoje; 137 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą t. 3 b.l. 105; iš viso – 1737 Lt. Trečiojo asmens A.J. P. bylinėjimosi išlaidos nurodytos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais t. 3 b.l. 51 - 58 ( 319,02 Lt).

Iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų išlaidos valstybei pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, pastarąją sumą sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (CPK 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Nustatyti atsakovams R. V.(a.k. (duomenys neskelbtini)) ir V. V.(a.k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Ginėnai“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemės matavimai“ 2009 m. rugsėjo 21 d. parengtą planą. Pripažinti jiems teisę šiame plane nurodytas žemės sklypo ribas įregistruoti VĮ Registrų centre be ieškovės sutikimo.

Priteisti iš ieškovės I. G.(a.k. (duomenys neskelbtini)) 2667 ( du tūkstančius šešis šimtus septynis) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovams R. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir V. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini)), 1737 ( vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis ) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui sodininkų bendrijai „Ginėnai“ ( į.k. 160214084) ir 388,95( tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt 95 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, pastarąją sumą sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai ( įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės I. G.(a.k. (duomenys neskelbtini)) 93,30 ( devyniasdešimt tris Lt 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme.