Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. P. (K. P.), N. P., P. P. (P. P.), A. P. ieškinį atsakovėms B. M., V. M. M. dėl avanso ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo A. A. M., ir atsakovių V. M. M. ir B. M. priešieškinį ieškovams K. P., N. P., P. P. ir A. P., trečiasis asmuo A. A. M., dėl avanso įskaitymo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovai K. P., N. P., P. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti ieškovams K. P. ir N. P. solidariai iš atsakovių B. M. ir V. M. M. 34528 Lt skolos ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 34528 Lt sumos, taip pat priteisti kiekvienam ieškovui iš atsakovių po 8632 Lt baudos ir po 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 8632 Lt sumos bei priteisti ieškovams solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovių kaltės buvo neįvykdyta 2011-01-25 šalių sudaryta preliminari sutartis, todėl sumokėtas 10 000 Eur (34528 Lt) avansas grąžintinas bei priteistina tokio paties dydžio sutartyje numatyta bauda. Preliminarioje sutartyje nurodytam žemės sklypui, gyvenamajam pastatui, ūkiniam pastatui bei priklausiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2011-04-01. Ieškovas K. P. 2011-01-25 perdavė atsakovei B. M. 10 000 eurų, tačiau atsakovės vengė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu pardavėjas atsisakys arba vengs, arba negalės šioje sutartyje aptartomis sąlygomis parduoti minėtą turtą, tai pirkėjas turi teisę sutartį vienašališkai nutraukti ir atsiimti avansu sumokėtą sumą, o pardavėjas tuo atveju privalo grąžinti visą gautą avanso sumą bei įsipareigoja sumokėti pirkėjui tokios pačios sumos baudą už prievolės nevykdymą. Taip pat vėliau paaiškėjo, kad šis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl akivaizdu, kad atsakovės negali įvykdyti savo įsipareigojimų pagal 2011-01-25 preliminariąją sutartį. Tai reiškia, kad dėl atsakovių kaltės atsakovės nebegali perleisti preliminariąja sutartimi nurodytų nekilnojamųjų daiktų, todėl turi grąžinti avansą bei sumokėti netesybas.

Atsakovės V. M. M. ir B. M. priešieškiniu prašo pripažinti ieškovus kaltais dėl 2011-01-25 preliminarios sutarties neįvykdymo ir sumokėtą 10000 Eur avansą laikyti bauda, kuri ieškovams nebegrąžinama, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl atsakovų kaltės ir 10 000 eurų pradinis įnašas užskaitomas kaip netesybos, jei ieškovai neįvykdė savo prievolės nupirkti objekto. Ieškovas K. P. melagingai teigia, kad atsakovės vengė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi pats ieškovas žinojo, kad turtas areštuotas ir tik sudarius preliminariąją sutartį, jis buvo panaikintas antstolės B. Tamkevičienės. Arešto suma buvo keli šimtai litų ir iš viso su antstolės išlaidomis siekė tik 1000 Lt. Tuo pat metu atsakovės pranešė hipotekos kreditoriui UAB „Balttiekimas“, kad turi pirkėją įkeistam turtui. Panaikinus areštą atsakovė siūlė ieškovams sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovas prašė palaukti, nes neturi visų pinigų. Vėliau areštas turtui buvo uždėtas neteisėtas, tačiau šalys sutiko, kad vykdant varžytynes, pasirinktas pirkėjas bus K. P. tėvai ir atsakovė 2011-10-11 parašė prašymą antstolei V. D. dėl pasirinkto pirkėjo patvirtinimo, tačiau likus kelioms dienoms iki varžytynių, K. P. atsisakė pirkti turtą. Dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų, atsakovės prarado galimybę iki varžytynių pasiūlyti savo pasirinktą pirkėją minimam turtui. Ieškovai elgėsi nesąžiningai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-08 sprendimu tenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį. Priteisė solidariai iš atsakovių B. M. ir V. M. M. solidariems ieškovams K. P. ir N. P. 34 528 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34 528 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė solidariai iš atsakovių B. M. ir V. M. M. ieškovams K. P., N. P., P. P. ir A. P. kiekvienam po 8 632 Lt baudos ir po 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą 8 632 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė solidariai iš atsakovių B. M. ir V. M. M. solidariems ieškovams K. P., N. P., P. P. ir A. P. 5 702 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė Valstybei solidariai iš atsakovių B. M. ir V. M. M. 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad bylos duomenimis ieškovai siekė įgyti nuosavybės teisę į preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą tiek siūlydami pratęsti terminą pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai įgyti, tiek sutikdami su didesne turto pardavimo kaina. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovams nebuvo svarbu, kokiu būdu jie įgys nuosavybės teisę į preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą – sudarydami su atsakovėmis pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ar įgys nuosavybės teisę pagal vykdymo procesą reglamentuojančias normas. Bylos duomenimis atsakovės neužtikrino, kad jų turtui nebūtų pritaikyti įvairūs apribojimai ir būtų galimybė ieškovais sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį šalių sutartais terminais, nes turtas buvo areštuotas ir nebuvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas, nuosavybės teisės į turtą ieškovai negijo, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės yra kaltos (CPK 185 str., CK 6.165 str. 4 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovai atsisakė ar neturėjo galimybių sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovėmis. Atsakovės neįrodė, kad preliminariojoje sutartyje numatytu terminu pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovų kaltės (CPK 178 str., 185 str.). Kadangi 10 000 Eur avansą pagal 2011-01-25 preliminariąją sutartį atsakovėms sumokėjo K. P. iš jo ir sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, ieškinio reikalavimą priteisti solidariai ieškovams K. P. ir N. P. 10 000 Eur ir įstatyme numatytas procesines palūkanas už pinginės prievolės įvykdymo termino praleidimą – 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš solidarių atsakovių B. M. ir M. V. M., tenkintino (CK 6.6 str. 3-4 d., 6.17 str., 6.18 -6.19 str., 6.37 str. 2 d., 6.154 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.200 str.). Nustačius, kad preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovių kaltės, pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinio reikalavimo dėl šalių preliminariąja sutartimi nustatytos baudos priteisimo iš atsakovių tenkino, o atsakovių priešieškinį ieškovams dėl jų pripažinimo kaltais dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ir sumokėto avanso, kaip ieškovų mokėtinos baudos įskaitymo, atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.165 str. 4-5 d., 6.210 str. 1 d., 6.245 str. 3 d., 6.246 str.1 d., 6.247 str., 6.248 str., 6.256 str. 2 d., CPK 178 str., 185 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovė B. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byla išnagrinėta atsakovėms nedalyvaujant ir tinkamai nepranešus apie vyksiantį posėdį. Neturint tinkamos informacijos nebuvo galimybės pakviesti liudytojus, kurių parodymai turi esminės reikšmės bylos baigčiai, todėl pažeistos ne tik procesinės bet ir materialinės teisės normos ir tai yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovių priešieškinyje nurodytus faktus dėl pačių ieškovų kaltės neįvykdžius preliminariosios sutarties, todėl sprendime nurodyti motyvai, kad preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl atsakovių kaltės, visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Teismo posėdžio metu visiškai neišaiškintos preliminariosios sutarties aplinkybės, nedalyvavo pačios atsakovės, joms tinkamai nepranešta, priimant sprendimą nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. 2012-11-08 teismo sprendimas turi būti panaikintas LR CPK 329 str.2 d. 2 p. pagrindu dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nusprendimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Posėdyje nedalyvavo ne tik liudytojai, bet ir pačios atsakovės, nors jų gynėjas-advokatas R.Kairys reikalavo teismą nustatyti jų dalyvavimą būtinu. Teisėjos atsisakymas pripažinti atsakovių dalyvavimą būtinu, pažeidė jų konstitucinę teisę į gynybą ir sąžiningą ir protingą teismo sprendimą. Todėl 2012-11-08 teismo sprendimas naikintinas remiantis LR CPK 329 str. 3 d. l p., kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka, apeliacinis skundas neinformatyvus, motyvai deklaratyvūs, neargumentuoti, nenurodomi konkretūs teismo tariamai padaryti netinkami konkrečių įrodymų vertinimai, todėl visiškai neaišku, kokius įrodymus teismas, pasak atsakovės, vertino netinkamai ir kaip jie turėjo būti vertinami. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad byla išnagrinėta atsakovėms nedalyvaujant ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovėms bei jų atstovui buvo tinkamai pranešama apie teismo posėdžius. Atsakovės pačios visą laiką veikė prieš operatyvų bylos nagrinėjimą, į teismo posėdį neatvyko be svarbių pateisinamų priežasčių, nepasirūpino, kad jame dalyvautųjų pačių prašyti liudytojai, kurių pats teismas neturėjo galimybės iškviesti, nes atsakovės nevykdė teismo įpareigojimo pateikti informaciją apie juos, taip pat nevykdė teismo nurodymo įteikti savo šeimos nariui trečiajam asmeniui procesinių dokumentų, dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ieškovų mokėtų pinigų paskirtį, priteisė ieškovams iš atsakovių šiuos be pagrindo gautus pinigus, taip pat tinkamai išsprendė šalių sutartos baudos priteisimo klausimą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). Bet kokiu atveju ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo procesiniuose dokumentuose (įskaitant ir apeliacinį skundą), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Kadangi apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi atsakovėms nebuvo žinoma apie teismo posėdį dėl to nebuvo galimybės pakviesti liudytojus, kurių parodymai turi esminės reikšmės bylos baigčiai, todėl pažeistos ne tik procesinės bet ir materialinės teisės normos, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Taigi visų CPK 37 straipsnio 2 dalyje išvardytų dalyvaujančių byloje asmenų sąraše yra ir byloje dalyvaujančių asmenų atstovai. CPK 51 straipsnyje nustatyta asmens teisė vesti savo bylą teisme per atstovus. Per šią teisę įgyvendinamas principas „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė būtent šią savo teisę ir yra įgyvendinusi.

LR CPK 329 str. 3 d. 1 p. nurodoma, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Pateiktoje 2012-05-09 atstovavimo sutartyje, advokatas R. Kairys atstovauja atsakoves Klaipėdos miesto apylinkės teisme (t. 1, b. l. 57, 79), tai reiškia, kad byloje atstovui suteikiama teisė atlikti atstovaujamosios vardu visus procesinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovės (jų atstovas) buvo informuotos apie 2012-10-17 teismo posėdį, kuris po pertraukos buvo tęsiamas 2012-10-19. Vadovaujantis LR CPK 51 str. 1 d. asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Byloje atsakovių dalyvavimas byloje nebuvo pripažintas būtinu. Pažymėtina, kad bylą nagrinėti 2012-10-17 teismo posėdyje teismas nutarė 2012-08-14 parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo abi atsakovės ir jų atstovas. Atsakovė V. M. M. į 2012-10-17 teismo posėdį tiesiog ne atvyko, nepranešdama teismui apie savo neatvykimo priežastis, o atsakovė B. M. 2012-10-17 pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė B. M. 2012-10-16 galėjo atvykti į teismą susipažinti su byla, o 2012-10-17, t. y., posėdžio dieną – atnešti prašymą dėl bylos atidėjimo, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės liga nebuvo pateisinama priežastis neatvykti į teismo posėdį. Pažymėtina, kad atsakovės neatvyko ir į 2012-10-19 po pertraukos tęsiamą teismo posėdį, nors pagal atsakovės B. M. pateiktus duomenis dėl ligos, ji galėjo dalyvauti šiame teismo posėdyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad byla teismo posėdyje pradėta nagrinėti 2012-10-17 ir atsakovių atstovas 2012-10-16 pateikė prašymą padaryti pertrauką iki 15.00 val., nekeičiant teismo posėdžio datos, kadangi atsakovių atstovas advokatas R. Kairys 2012 10 17 11.00 val. bus užimtas kitoje byloje, nagrinėjamoje Radviliškio rajono apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė V. M. M. apie posėdį informuota, atsakovės B. M. neatvykimo į posėdį priežastis ir prašymo atidėti posėdį motyvas nelaikytinas svarbiu, o atsakovių atstovo neatvykimo j teismo posėdį priežastys - užimtumas kitoje byloje, taip pat nelaikytina svarbia priežastini, nusprendė bylą pradėti nagrinėti, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė apklausti tik atvykusią šalį ir padarė pertrauką, kad atsakovės ir jų atstovas galėtų pasisakyti šioje byloje. Į 2012-10-19 teismo posėdį atvyko atsakovių atstovas, kuriam buvo sudarytos galimybės susipažinti su 2012-10-17 posėdžio protokolu ir užduoti klausimus ieškovui. Pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą atstovui laikomas tinkamu pranešimu ir jo atstovaujamajam, nes, kaip minėta, pagal CPK 51 straipsnio 2 dalies esmę atstovas procese visiškai pakeičia atstovaujamą asmenį. CPK 118 straipsnyje sakoma, kad kai šalis yra atstovaujama, visi su byla susiję procesiniai dokumentai (tarp jų teismo šaukimai ir pranešimai) įteikiami tik atstovui. Ši nuostata paaiškinama tuo, kad rūpintis proceso eiga, tinkamu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu yra ne tik teismo, bet ir šalies procesinė pareiga (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. reikalavimai). Šalies atstovo pareiga yra nedelsiant perduoti atstovaujamajam visą gautą informaciją (CPK 118 str. 2 d. nuostata). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla buvo išnagrinėta tinkamai ir nepažeidžiant atsakovių interesų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, reglamentuojamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nenustatytas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atitinkamame bylos nagrinėjimo etape pirmosios instancijos teismo priimta nutartis pripažinti atsakovių dalyvavimą procese būtinu, nesusaistė teismo ir neužkirto galimybės bylą iš esmės išnagrinėti atsakovėms nedalyvaujant. Įvertinus bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis matyti, kad atsakovės užėmė itin pasyvią bylos dalyvių poziciją, neveikė už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nesirūpino efektyvia savo teisių ir interesų gynyba, sumenkino galimybes tinkamai įgyvendinti procesines teises laikantis proceso dispozityvumo bei rungimosi principų, todėl jų motyvai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti bylos nedalyvaujant atsakovėms, atmetami. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat vadovaujasi ir taisykle, kad negalima naikinti teismo sprendimo dėl formalių procesinės teisės pažeidimų, neturėjusių įtakos teisingam bylos išsprendimui (CPK 328 str., 329 str. 1 d. nuostatos).

Atsakovė skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai, kadangi neturint tinkamos informacijos nebuvo galimybės pakviesti liudytojus. Pažymėtina, kad kviesti liudytojus atsakovė B. M. prašė 2012-05-09 parengiamojo posėdžio metu ir pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakoves per 7 dienas pateikti informaciją apie liudytojus, kad teismas galėtų juos iškviesti į posėdį, tačiau atsakovės šio įpareigojimo neįvykdė. Atsakovėms nepateikus informacijos apie liudytojus, 2012-08-14 parengiamojo posėdžio metu teismas įpareigojo šalis į 2012-10-17 numatytą posėdį atsivesti savo liudytojus, tačiau į posėdį liudytojai neatvyko.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.