Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. 2017 m. sausio 1 d., apie 15.23 val., Zarasų r., Dusetų sen., Padustėlio k., V. S. g., kelio Dusetos- Degučiai- Dūkštas 0,888 km., vairuodamas automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 129 punktų reikalavimus, t.y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,57 promilės), vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas apie 130 km/h greičiu ir viršydamas leistiną 50 km/h greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą bei kelio būklę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir trenkėsi į pakelėje augančius medžius. Ko pasėkoje eismo įvykio metu automobilio keleivis L. P. dėl traumos su plaučių, širdies, aortos, blužnies, kepenų plyšimų, kraujo išsiliejimų krūtinės ir pilvo ertmėse mirė; keleivei A. G. dėl atviro kairio šlaunikaulio kūno lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, parodymų nekeitė, ikiteisminio tyrimo neapsunkino, nuo pirmos apklausos jis pareiškė, kad dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais. P. G. atsakomybę sunkiančių aplinkybių nėra.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis P. G. nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas kelis Kelių eismo taisyklių punktus, jo veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu ir sukėlė sunkias pasekmes. Tačiau kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis nuo tyrimo pradžios visiškai prisipažino kaltu, paaiškino visas įvykio aplinkybes, kas parodo, jog jis nevengė atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir dėl savo padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, anksčiau neteistas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Visos nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Teismo manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog P. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas.

Draudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisyklių reikalavimus, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (2012-05-09 Panevėžio apygardos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-321-366/2012). Analogišką praktiką, dėl LR BK 68 str. numatyto uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausias teismas (nutarys baudžiamosiose bylose 2K-427-2011; 2K-644-2012). Kaltinamasis nusikaltimą padarė aplaidžiai besinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemonę, pažeidė kelis Kelių eismo taisyklių punktus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,57 ‰ etilo alkoholio), anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Siekiant užtikrinti efektyvesnį bausmės tikslų įgyvendinimą skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones (LR BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 68 str.).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiųjų V. P. ir D. P. civilinis ieškinys dėl kiekvienam iš jų padarytos po 30 000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš P. G. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (1 t., b. l. 89-91). AAS „BTA Baltic Insurance Company“ maksimaliai galimą 5 000 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai kompensuoti vienam draudžiamajam įvykiui, nepriklausomai nuo tom kiek asmenų yra sužalojama eismo įvykio metu, kurią numato LR TPVCAPG įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., dėl įvykio esant keliems nukentėjusiesiems priėmė sprendimą padidinti maksimalią sumą proporcingai, išmokant 3 000 Eur dėl žuvusiojo L. P. ir 2 000 Eur sumą paliekant nukentėjusiajai A. G., kuri taip pat turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl patirtos žalos atlyginimo. Viso AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėjo nukentėjusiajai D. P. 1 149,30 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimo (2t., b.l.27-30).

Nukentėjusieji V. P. ir D. P. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jų santykiai su sūnumi L. P. buvo artimi ir glaudūs. L. P. gyvendamas jų namuose baigė 12 klasių, būdamas mokiniu nedirbo, todėl buvo išlaikomas tėvų. D. P. išvyko gyventi į Kauną, o L. P. liko gyventi su tėvu V. P. šeimos namuose. D. P. gyvenant Kaune ji su sūnumi L. P. palaikė nuolatinį ryšį, susitikdavo, bendraudavo telefonu. L. P. iki pat savo mirties gyveno tėvų namuose, todėl jo santykiai tiek su tėvu, tiek su motina buvo nepertraukiami. Grįžęs iš D. B. L. P. kartu su drauge A. G. ir dukryte I. toliau gyveno kartu su tėvu V. P.. V. P. ir D. P. itin džiaugėsi sūnui grįžus iš D. B., nes jam susilaukus dukters ir pačiam tapus tėvu santykiai su tėvais tapo dar artimesni ir šiltesni. Sūnaus L. P. mirtis civiliniams ieškovams sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą. Sūnaus netektis tai dvasinis sukrėtimas, kuris išliks visą likusį gyvenimą, kadangi tai negrįžtamai pakeitė jų savijautą ir įprastą gyvenimo būdą. Sukeltos pasekmės - žmogaus mirtis - negali būti pašalintos, sumažintos, jos laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Tiek D. P., tiek ir V. P. yra garbaus amžiaus žmonės, todėl išgirsti žinią, kad mirė jų trisdešimt trijų metų sūnus buvo emociškai neįveikiama. Didžiausią skausmą civiliniams ieškovams D. P. ir V. P. kelia mintis apie visiškai beprasmišką jų sūnaus L. P. mirtį, kurią nulėmė P. G. pavojingi veiksmai. L. P. buvo sveikas ir stiprus vyras, jaunas tėtis, jaunatviško entuziazmo ir energijos kupinas žmogus, todėl žinia, kad P. G. apsvaigusiam nuo alkoholio sėdus prie vairo buvo atimta jų sūnaus gyvybė, yra nepakeliama. L. P. turėjo daug planų - planavo remontuoti namus, ketino taupyti pinigus ir vesti savo dukters I. motiną. L. P. buvo pradėjęs lankyti autokrautuvo vairuotojų mokymo kursus. Po sūnaus L. P. netekties jų dvasinė ir emocinė būklė yra kritiška, pablogėjo sveikata, jie kiekvieną dieną kenčia nuolatinį dvasinės netekties skausmą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Teismas pripažįsta, jog P. G. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir nepataisomos pasekmės - eismo įvykio metu žuvo L. P.. Žuvusio asmens tėvai V. P. ir D. P. byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai patyrė vidinį skausmą ir neigiamas emocijas, praradimą ir nebeegzistuojantį artimo asmens ryšį. Akivaizdu, kad artimo žmogaus netektis sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie išlieka visą likusį gyvenimą, negrįžtamai pakeičia šeimos įprastą gyvenimo būdą. Sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, jos laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra žalą padariusio asmens kaltė. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (LR BK 16 str.). Taigi, P. G. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. Nuteistasis savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos (pavyzdžiui, nužudymo, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) atveju.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, gailėjosi, nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kitas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - kaltininko turtinė padėtis. P. G. yra jaunas ir sveikas, darbingo amžiaus ir nors šiuo metu jis neturi jokio nekilnojamojo turto, ir nedirba, gauna pašalpą, todėl realiai turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Taip pat nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neatsargų ir rizikingą paties žuvusiojo elgesį. 2016-12-31 L. P. kartu su kalinamuoju sutiko Naujuosius metus, švenčiant vartojo alkoholinius gėrimus, iki 2017-01-01, 5 val. ryto vartojo alkoholinius gėrimus, 2017-01-01 pats paprašė į P. G. nuvežti į Dusetų miestelyje esančią parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Žinodamas, kad P. G. gali būti dar neišsiblaivęs, ne tik nenutraukė neteisėtų teisiamojo veiksmų, tačiau prašė jo pavairuoti automobilį, dėl ko laikytina, jog dalinai ir pats žuvusysis prisiėmė riziką dėl kilsiančių pasekmių. L. P. buvo nustatytas 2,05 promilės alkoholio kraujyje.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog, teisinga neturtinės žalos suma šiuo atveju laikytina po 10 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Teismas mano, kad tokia nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi šiuo konkrečiu atveju, teismo manymu, 10 000 Eur piniginė kompensacija kiekvienam nukentėjusiajam atitinka padarytos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai D. P. išmokėjo 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimo, todėl jai iš P. G. priteistina 7 000 Eur neturtinės žalos.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. drabužiai ir batai, priklausantys P. G. gražintini jam (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: žuvusiojo L. P. drabužiai, 2017-01-01 įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktiniai įrodymai (vokas Nr. 1-3, paketas Nr. 1), vyriškas XL dydžio megztinis, AIRWALK firmos, vyriška, tamsiai mėlynos spalvos striukė su gobtuvu, vyriškas batas, džinsinės vyriškos kelnės, vyriška juoda DONNAY kojinė, biologiniai objektai, juodos spalvos šalikas, sportinės kelnės; „Adidas“ firmos marškinėliai, kojinės, sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 , 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. G. paskirti bausmę - laisvės atėmimą keturiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą P. G. atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d. ir 68 str., paskirti P. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Daiktinius įrodymus: P. G. gražinti jo drabužius ir batus. L. P. drabužius, 2017-01-01 įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktinius įrodymus (vokas Nr. 1-3, paketas Nr. 1), vyrišką XL dydžio megztinį, AIRWALK firmos, vyrišką, tamsiai mėlynos spalvos striukę su gobtuvu, vyrišką batą, džinsinės vyriškos kelnės, vyrišką juoda DONNAY kojine, biologinius objektus, juodos spalvos šaliką, sportines kelnes, „Adidas“ firmos marškinėlius ir kojines, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priteisti iš P. G. 10 000 (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam V. P.. Priteisti iš P. G. 7 000 (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai D. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.