Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2490-992/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-10-10
Bylos Nr.: 1-2490-992/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09969-2024-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis: A. L.
Civilinis ieškovas: M. D.
Civilinis atsakovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Advokatai: Jolanta Teresė Litvinskienė

Kategorijos

1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
2.1.15.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-2490-992/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09969-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.1.7.2.2; 2.1.15.4.3 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam A. L. (A. L.), jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. D. (M. D.),vertėjai Erikai Vencevičienei,

nedalyvaujant civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. L. 2024 m. kovo 14 d., apie 18.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, numatančius vairuotojo pareigą prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 104 punkto reikalavimus, numatančius, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, KET 116 punkto reikalavimus, numatančius, kad apsisukti draudžiama keliuose su skiriamąja juosta, ir KET 1.15 punkto kelių ženklinimo reikalavimus, numatančius, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama, važiuodamas (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti miesto centro kryptimi, pirma eismo juosta, gatvės ruože, kuriame buvo pažymėta skiriamoji užbrūkšniuota salelė, vykdydamas neleistiną kairiojo apsisukimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitam eismo dalyviui, gretima, antra eismo juosta iš paskos važiavusio automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. D., sudarydamas jam kliūtį ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam M. D. buvo padarytas kairio stipinkaulio lūžis, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną automobiliu „Renault Espace“ važiavo iš darbo namo. Pasuko į (duomenys neskelbtini) link stoties, iš pat pradžių važiavo pirma eismo juosta. Tada privažiavo skiriamąją salelę, o jos buvo nutiestas naujas asfaltas ir skiriamųjų juostų nebuvo, draudžiančio žymėjimo taip pat nebuvo, todėl ten visi apsisukdavo. Persirikiuodamas įjungė posūkio ženklą ir važiavo įstrižai link salelės galo, kad ją apvažiuotų. Persirikiuodamas matė automobilius už sankryžos. Įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sustojo vidury kelio, nes pamatė du atvažiuojančius automobilius, pusė jo automobilio korpuso buvo priešpriešinėje juostoje. Jau minėjo, jokio ženklinimo, kad draudžiama sukti, nebuvo. Tyrimo metu darytose nuotraukose taip pat matyti, kad už salelės buvo baltas žymėjimas ir paskui nutiestas naujas asfaltas. Skiriamąją juostą jis apvažiavo, o ten, kur nutiestas naujas asfaltas, žymėjimo nebuvo. Per vairuotojo pusės veidrodėlį nematė kitų automobilių. Persirikiuodamas iš karto suko į antrą eismo juostą, kuri tuo metu buvo laisva. Tada jis pajuto smūgį iš automobilio, kuris važiavo jam iš paskos. Po smūgio jo automobilis apsivertė ant dešinio šono, vairuotojo pusė buvo sulankstyta, suveikė oro pagalvės, jis pakibo ant saugos diržo, bet pavyko išsivaduoti, pats išlipo iš automobilio. Po smūgio automobilis dar kažkiek slydo. Matė, kad kito automobilio vairuotojas buvo išlipęs, sėdėjo ir laikėsi už rankos. Su kito automobilio vairuotoju nekalbėjo. Jo pajamos yra apie 1 000 eurų, jokių įsiskolinimų neturi, gyvena su žmona, kuri gauna neįgalumo pašalpą.

Nukentėjusysis M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šių metų kovo14 d., apie 19.00 val., važiavo (duomenys neskelbtini) link miesto, pervažiavo (duomenys neskelbtini) sankryžą, judėjo antra eismo juosta leistinu greičiu. Antra priekyje juosta buvo laisva. Pirmoje eismo juostoje buvo spūstis, likus 15 metrų iki spūsties „Renault“ vairuotojas atliko netikėtą manevrą ir jam nebeliko, ką daryti. Kaip suprato, „Renault“ vairuotojas norėjo apsisukti. „Renault“ automobilio posūkio signalo nematė, tik matė, kad staigiai pradėjo judėjimą per jo antrą eismo juostą link priešpriešinės. Tada jis atleido akseleratorių ir paspaudė stabdžius. Įvyko smūgis su „Renault“ automobiliu, iššoko oro pagalvės. Savo automobilio vairuotojo pusės priekiu trenkėsi į kito automobilio vidurį, arčiau galinių durų. Jam atrodo, automobilis iš inercijos pajudėjo į priešpriešinę eismo juostą. Jis nutraukė automobilio oro pagalves, pamatė kitą automobilio dugną, pajuto, kad lūžusi kairė jo ranka. Iš automobilio išlipo pats, sąmonės nebuvo praradęs. Į įvykio vietą buvo atvykę pareigūnai, medikai. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, jis buvo blaivus. Medikai išvežė jį į ligoninę. Civilinį ieškinį palaiko, jam iki šiol tirpsta ranka.

Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo dviračiu šaligatviu ir matė, kaip „Renault“ automobilio vairuotojas nepraleido mikroautobuso, važiuojančio ta pačia kryptimi, ir su juo susidūrė. Jis važiavo kelkraščiu (duomenys neskelbtini) link parduotuvės. Automobilių „Renault“ ir „VW Multivan“ vairuotojai važiavo jam iš priekio. „Renault“ automobilio vairuotojas iš pirmos juostos pradėjo apsisukti, o antra eismo juosta važiavo mikroautobusas. Jis nuo įvykio vietos buvo apie 50 metrų atstumu. „Renault“ - aukštas automobilis, todėl nematė, kiek toli buvo mikroautobusas, bet išgirdo ir pamatė smūgį, „Renault“ automobilis apsivertė nuo smūgio. Matė posūkį į kairę ir gavo į kairę pusę smūgį, dėl ko „Renault“ apsivertė. Abu automobiliai atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje ir abu vairuotojai išlipo iš automobilių. Išlipęs iš mikroautobuso vairuotojas laikė ranką ir sėdėjo ant šaligatvio, o vairuotojas iš „Renault“ buvo šoke. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad „Renault“ vairuotojas važiavo pirma eismo juosta, šalia šaligatvio, ir nuo šaligatvio pradėjo apsisukinėti. Apsisukinėjo pirmoje eismo juostoje ir nepraleido antra juosta važiuojančio mikroautobuso. Nei lėtėjimo, nei greitėjimo juostų ten nebuvo, tuo metu vyko kelio darbai – tiesė naują asfaltą. Greitis toje atkarpoje yra 50 km/h. Tuo metu tikrai buvo kitų automobilių, kadangi buvo apie 18.00 val. Nebuvo sutemę visiškai, bet jau temo.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2024 m. kovo 14 d., apie 18.30 val., vienas važiavo jam priklausančiu automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos link stoties. Važiavo pirma eismo juosta, kadangi jam reikėjo apsisukti važiuojant link savo namų (duomenys neskelbtini), jis persirikiavo į antrą eismo juostą ir ja pravažiavo apie 50 metrų, kol nesibaigė ištisinės linijos, skiriančios priešpriešines eismo juostas. Tada pasukęs dešiniau, link skiriamosios linijos tarp antros ir pirmos eismo juostų, įjungė kairįjį posūkio signalą, pažiūrėjo į veidrodį, antra juosta jokių atvažiuojančių automobilių nematė, pasuko į priešpriešinę eismo juostą ir sustojo praleisti priešpriešine eismo juosta važiuojančius automobilius. Jo automobilis buvo jau pusiau pravažiavęs antrą juostą – pusė automobilio buvo antroje juostoje, o pusė – priešpriešinėje juostoje. Praleidęs priešprieša važiuojančius automobilius, įjungė pavarą, tačiau pajudėti dar nespėjo, kai į jo automobilio kairės pusės galines dureles atsitrenkė kitas automobilis – autobusiukas, sidabrinės spalvos, kuris atvažiavo antra eismo juosta. Nuo smūgio abu automobiliai buvo nublokšti į priešpriešines eismo juostas, kur sustojo skersai juostų. Jį sumėtė į šoną, jo automobilis apsivertė ant dešinio šono. Jis atsidūrė ant keleivio sėdynės, suveikė oro pagalvės. Jam jokie sužalojimai padaryti nebuvo. Jo automobiliui sugadinti lanžeronai, priekinis tiltas, kairės pusės abi durelės, pertvara tarp durelių, priekinis ratas pasisukęs į šoną, taip pat dešinės pusės durelės, sparnai įlenkti (automobilis apsivertė ant šio šono), visi stiklai, išskyrus galinio ir galinių durelių orlaidžių, sudužo arba skilo. Savo kaltės nepripažįsta, nes toje vietoje nėra ištisinių linijų, jis įjungė posūkio žibintą, įspėdamas, kad suks į kairę, jokių automobilių antroje eismo juostoje tuo metu nebuvo (2 t., 27 – 30 b. l.).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. L. parodė, kad toje vietoje nebuvo ištisinės linijos, tad galima buvo apsisukti, jis įsitikino, kad antra eismo juosta niekas nevažiuoja, o kai ją kirto, sustojo praleisti priešpriešine eismo juosta atvažiuojančius automobilius. Tuo metu jo automobilyje buvo įjungta pirma pavara, nes ketino praleidęs priešprieša atvažiuojančius automobilius pajudėti, kai į jį atsitrenkė automobilis „VW Multivan“, dėl ko jo automobilis apvirto ant dešiniojo šono. Jis nepažeidė kelių eismo taisyklių, todėl jo kaltės dėl eismo įvykio nėra (2 t., 48 – 50, 57 – 58 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas M. D. parodė, kad 2024 m. kovo 14 d., apie 18.30 val., jis vienas važiavo jam priklausančiu automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, (duomenys neskelbtini) link miesto centro. Jis važiavo kaire eismo juosta, kuri priekyje buvo laisva, į tą pusę važiuojančių automobilių arti nebuvo. Jis važiavo su įjungtais žibintais, matymas buvo geras, lauke dar buvo šviesu, kelio danga buvo sausa. Pravažiavus apie 250 metrų nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtos, jam važiuojant ne daugiau nei 60 km/h greičiu, pamatė, kad dešinėje eismo juostoje, kuria tuo metu važiavo keli automobiliai, iš kurių arčiausiai jo automobilio buvęs tamsios spalvos automobilis, kuomet nuo šio automobilio galo iki jo automobilio priekio buvo likę apie 10 metrų, staiga pradėjo manevrą – iš dešinės eismo juostos, net nesumažinęs greičio, pasuko į eismo juostą, kuria važiavo jis, nors toje vietoje yra ištisinės skiriamosios juostos tarp priešpriešinių krypčių, tad apsisukti ten draudžiama. Kadangi jo automobilis buvo jau labai arti to automobilio, jam nebuvo jokios galimybės išvengti susidūrimo, kai staiga šis automobilis pasuko į jo važiuojamą eismo juostą. Jo automobilis atsitrenkė į to automobilio kairįjį šoną (ar į vairuotojo dureles, ar arčiau galinės dalies, nesuprato tiksliai). Jis bandė stabdyti savo automobilį, tačiau viskas įvyko taip greitai, tad jis spėjo tik šiek tiek pristabdyti, bet kadangi tas automobilis suko į jo juostą staigiai ir nerodydamas posūkio (neįjungęs posūkio žibinto), sustoti iki susidūrimo nespėjo. Nuo smūgio tas automobilis apsivertė ant dešinės pusės. Jo automobilyje nuo smūgio suveikė oro pagalvė, jis tik spėjo užgesinti variklį, po to iš už pagalvės nieko nematė, kas vyksta priekyje. Susidūrimo metu, išsiskleidus oro pagalvei, pajuto stiprų skausmą kairėje rankoje, suprato, kad lūžo kaulas, nes ranka nuo alkūnės buvo nenormaliai išlinkusi į išorinę pusę. Kai išlipo iš automobilio, pamatė, kad tas automobilis tamsios spalvos (duomenų neįsidėmėjo, nes stipriai skaudėjo ranką) guli ant šono. Pamena, kad kažkas priėjo pasiteirauti, ar viskas gerai. Jis atsakė, kad lūžo ranka, paklausė, ar iškvietė greitąją. Netrukus atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Medikai suleido jam vaistų nuo skausmo. Tada laukė policijos. Atvažiavę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Alkotesteris parodė „nulius“. Pareigūnams papasakojo, kas įvyko. Tada paramedikai paklausė, ar gali jį vežti į ligoninę, policijos pareigūnai leido. Jį pristatė į RVUL, kur jam padarė rentgenogramą, nustatė kairės rankos lūžį. Jam įstatė kaulą į vietą ir uždėjo gipsą. Tada iš ligoninės paleido gydytis ambulatoriškai, išrašė nedarbingumą. Nurodė vėliau kreiptis į savo šeimos gydytoją, sakė, kad gydymas truks apie 1,5 mėn. (1 t., 82 – 86 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. M. parodė, kad pamatė, kaip pirma eismo juosta, kuri yra prie šaligatvio, kuriuo jis važiavo, nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos važiavęs automobilis „Renault Espace“, kuris tuo momentu buvo apie 50 metrų atstumu nuo jo, staiga pradėjo apsisukinėti iš tos pačios pirmos juostos, kuria ir važiavo, nepraleido antra eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiavusio pilkos spalvos „VW“ autobusiuko. Viskas įvyko labai greitai, tas automobilio „VW“ vairuotojas neturėjo galimybės sustabdyti savo automobilio ir įsirėžė į minėto automobilio „Renault Espace“ kairįjį šoną. Nuo smūgio automobilis „Renault Espace“ apsivertė ant dešinio šono, abu automobiliai atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, dėl ko užblokavo eismą link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Jis sustojo pažiūrėti, kas vyksta, padėjo iš automobilio išlipti „Renault Espace“ vairuotojui. O autobusiuko „VW“ vairuotojas išlipo pats, matė, kad jam kažkas negerai su ranka. Pareigūnams jis aiškino, kad ši situacija jam atrodė aiški, prieš persirikiuodamas automobilio „Renault Espace“ vairuotojas turėjo praleisti antra eismo juosta važiavusį automobilį, bet to nepadarė. Jis nematė, ar automobilio „Renault Espace“ vairuotojas rodė posūkio signalą prieš pradedant manevrą. Jis pasuko staigiai. Jis negali pasakyti, kokiu maždaug greičiu važiavo automobilis „VW“, matė tik, kad, kai „Renault Espace“ pradėjo manevrą, automobilis „VW“ jau buvo prie pat jo (1 t., 96 – 98 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 14 d., 18.24 val., gautas pranešimas, jog susidūrė automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (paverstas ant šono) su „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prispaustų asmenų nėra. Vienam vyrui galima rankos trauma (1 t., 13 – 17 b. l.).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuotas transporto priemonių „VW Multivan“ ir „Renault“ išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas (1 t., 18 – 38 b. l.).

Iš eismo įvykio vietos plane nurodytų duomenų matyti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių „VW Multivan“ ir „Renault“ judėjimas eismo įvykio metu (1 t., 40 – 42 b. l.).

Iš apžiūros protokoluose nurodytų duomenų matyti po eismo įvykio apžiūrėti automobiliai „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota minėtų transporto priemonių padėtis po eismo įvykio (1 t., 43 – 63 b. l.).

Iš alkotesterio kvitų duomenų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0126 (patikros sertifikatas Nr. 2060561, galiojo iki 2024 m. birželio 9 d.) 2024 m. kovo 14 d., 18.48 val., M. D. ir 18.52 val. A. L. buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta, kad tiek M. D., tiek A. L. eismo įvykio metu buvo blaivūs (1 t., 65 – 67 b. l.).

Iš tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo bendrauta su automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju A. L., kuris paaiškino, kad važiuodamas pirma eismo juosta, neįsitikino, kad antroje eismo juostoje nevažiuoja automobilis (nieko nematė) ir staigiai pasuko į kairę (antrą eismo juostą), kadangi norėjo įvažiuoti į šalimais esantį kiemą. Vairuotojas patikrintas alkotesteriu, buvo blaivus. Medikų automobilyje sėdėjo automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. D., kuris nurodė, kad važiavo antra eismo juosta, link mažėjančios (duomenys neskelbtini) tvarkos, kaip staiga, be posūkio signalo, pirmoje eismo juostoje važiuojantis automobilis „Renault“, pasuko į kairę (jo važiuojamą eismo juostą), dėl ko net nebuvo galimybės stabdyti automobilio ir į jį atsitrenkė. M. D. nurodė, kad skauda ranką ir vyksta su GMP į ligoninę, todėl nebuvo galimybės jam parašyti paaiškinimo. Vairuotojui alkotesteriu girtumas nustatytas nebuvo (1 t., 76 b. l.).

Iš specialisto išvadoje Nr. G 995/2024(01) nurodytų duomenų matyti, kad M. D. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, kuris padarytas kietu buku daiktu (automobilio salono dalimi), atsitrenkiant į ją automobilių susidūrimo metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl stipinkaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 101 – 107, 111 b. l.).

Iš specialisto išvadoje Nr. 11-823(24) nurodytų duomenų matyti, kad prieš pat susidūrimą automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis buvo apie 55 km/h, o automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – apie 18 km/h. Automobilių „VW Multivan“ ir „Renault Espace“ susidūrimas įvyko ant (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, pažymėtos horizontalaus ženklinimo KET linijomis 1.15 (nukreipimo salelės), pėdsakų, kurie tiriamosios dalies pažymėti baltomis linijomis, pradžioje. Automobilio „VW Multivan“, vairuotojas važiuodamas nedidesniu, kaip leistinu maksimaliu gyvenvietėje 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas važiavimo krypties eismo juostoje, tikėtina, kad turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo. Automobilio „Renault Espace“ vairuotojo veiksmai, važiuodamas, tikėtina apie 25 km/h greičiu, (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti miesto centro kryptimi, pirma eismo juosta, gatvės ruože, kuriame buvo pažymėta skiriamoji salelė, vykdydamas kairiojo apsisukimo manevrą, kada antra eismo juosta iš paskos važiavusio vairuotojo automobilis „VW Multivan“, buvo apie 15,5 m atstumu, tokiu būdu sudarydamas pastarojo vairuotojui kliūtį, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „VW Multivan“, vairuotojo veiksmai, – važiavo apie 55 km/h greičiu, atsiradus kliūčiai, – kairiojo apsisukimo manevrą darančio vairuotojo automobiliui „Renault Espace“, – nusuko automobilį į skiriamąją salelę, kur jo automobilis susidūrė su automobiliu „Renault Espace“, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu, tikėtina, kad buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (1 t., 136 – 147 b. l.).

Iš kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausytas garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip pranešėjas pranešė apie įvykusį eismo įvykį (1 t., 148 – 149 b. l.).

Iš kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti pareigūnų kūno kamerų įrašai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės iškart po eismo įvykio (1 t., 151 – 153 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad šis asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

KET 1.15 punkte nustatyta, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.

KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 104 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi <...>.

KET 116.6 punkte nustatyta, kad apsisukti draudžiama keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais arba kelio ženklais bei horizontaliuoju ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs ir sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, taip pat įrodymų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad A. L. kaltė baudžiamojoje byloje įrodyta.

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad važiavo pirma eismo juosta (duomenys neskelbtini), kryptimi link stoties. Tada privažiavo skiriamąją salelę, o už tos salelės buvo nutiestas naujas asfaltas, todėl nebuvo nei skiriamųjų juostų, nei draudžiančio žymėjimo. Persirikiuodamas įjungė posūkio ženklą ir važiavo įstrižai. Važiavo link salelės galo, kad apvažiuotų ją. Persirikiuodamas matė kitus automobilius, kurie buvo už sankryžos. Įvažiavo į priešpriešinę juostą ir pamatė du automobilius, todėl sustojo vidurį kelio, pusė jo automobilio buvo priešpriešinėje juostoje. Galinis ratas dar buvo pirmoje eismo juostoje. Nori pažymėti, kad kai pradėjo posūkį, ratas buvo pirmoje juostoje. Jis nebuvo spėjęs persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą ir jau darė posūkį. Per vairuotojo pusės veidrodėlį žiūrėjo ir kitų automobilių nematė, per galinį veidrodėlį nežiūrėjo. Persirikiuodamas iš karto suko į antrą eismo juostą, kuri tuo metu buvo laisva.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. L. parodė, kad eismo įvykio dieną važiavo nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos link stoties. Važiavo pirma eismo juosta, o kadangi jam reikėjo apsisukti važiuojant link savo namų, jis persirikiavo į antrą eismo juostą ir ja pavažiavo apie 50 metrų, kol nesibaigė ištisinės linijos, skiriančios priešpriešines eismo juostas. Tada jis, pasukęs dešiniau, link skiriamosios linijos tarp antros ir pirmos eismo juostų, įjungė kairįjį posūkio signalą, pažiūrėjo į veidrodį, antra juosta jokių atvažiuojančių automobilių nematė, pasuko į priešpriešinę eismo juostą ir sustojo praleisti priešpriešine eismo juosta važiuojančius automobilius. Jo automobilis buvo pusiau pravažiavęs antrą juostą – pusė automobilio buvo antroje juostoje, o pusė – priešpriešinėje juostoje. Praleidęs priešprieša važiuojančius automobilius, įjungė pavarą, tačiau pajudėti dar nespėjo, kai į jo automobilio kairės pusės galines dureles atsitrenkė kitas automobilis, kuris atvažiavo antra eismo juosta. Toje vietoje, kur jis norėjo apsisukti, nebuvo ištisinės linijos, todėl apsisukti buvo galima (2 t., 27 – 30, 48 – 50, 57 – 58 b. l.).

Byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš karto po eismo įvykio apklaustas A. L. teigė, jog važiuodamas pirma eismo juosta, neįsitikino, kad antroje eismo juostoje nevažiuoja automobilis (nieko nematė) ir staigiai pasuko į kairę (antrą eismo juostą), kadangi norėjo įvažiuoti į šalimais esantį kiemą (1 t., 76 b. l.).

Teismas vertina, kad tokios nevienodos kaltinamojo A. L. (ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu) nurodytos aplinkybės yra duotos siekiant klaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas šioje byloje neturi pagrindo netikėti nukentėjusio M. D. parodymais, kuris nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o taip pat ir teisme nurodė tokias pačias aplinkybes. Teisme apklaustas M. D. parodė, kad 2024 m. kovo14 d. važiavo (duomenys neskelbtini) link miesto, pervažiavo (duomenys neskelbtini) sankryžą, judėjo antra eismo juosta leistinu greičiu. Antra priekyje juosta buvo laisva. Pirmoje eismo juostoje buvo spūstis, likus 15 metrų iki spūsties „Renault“ vairuotojas atliko netikėtą manevrą ir jam nebeliko, ką daryti. Kaip suprato, „Renault“ vairuotojas norėjo apsisukti. „Renault“ automobilio posūkio signalo nematė, tik matė, kad staigiai pradėjo judėjimą per jo antrą eismo juostą link priešpriešinės. Tada jis atleido akseleratorių ir paspaudė stabdžius. Įvyko smūgis su „Renault“ automobiliu, iššoko oro pagalvės. Analogiškus parodymus nukentėjusysis M. D. davė ir ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad važiavo kaire [antra] eismo juosta, kuri priekyje buvo laisva. Pravažiavęs apie 250 metrų nuo (duomenys neskelbtini) sankirtos, važiuodamas ne daugiau nei 60 km/h greičiu, pamatė, kad dešinėje [pirmoje] eismo juostoje, kuria tuo metu važiavo keli automobiliai, arčiausiai jo automobilio buvęs „Renault“ automobilis staiga pradėjo manevrą – iš dešinės [pirmos] eismo juostos, net nesumažinęs greičio, pasuko į eismo juostą, kuria važiavo jis, nors toje vietoje yra ištisinės skiriamosios juostos tarp priešpriešinių krypčių, tad apsisukti ten draudžiama ir tarp jo automobilio ir „Renault“ įvyko susidūrimas (1 t., 82 – 86 b. l.).

Liudytoju apklaustas J. M. taip pat patvirtino matęs, kaip įvykio dieną „Renault“ automobilio vairuotojas [A. L.] nepraleido mikroautobuso vairuotojo [M. D.], važiuojančio ta pačia kryptimi, dėl ko abi transporto priemonės susidūrė. Liudytojas teismui aiškino, kad „Renault“ automobilio vairuotojas [A. L.] važiavo pirma eismo juosta ir staiga pradėjo apsisukinėti, o kadangi tuo metu antra eismo juosta važiavo mikroautobusas [M. D.], kurio Renault“ automobilio vairuotojas [A. L.] nepraleido, todėl įvyko susidūrimas tarp minėtų transporto priemonių. Įvertintina ir tai, kad analogiškus parodymus liudytojas davė apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 96 – 98 b. l.). Teismas neturi pagrindo netikėti minėto liudytojo parodymais, kadangi liudytojas prisiekė teismui sakyti tiesą, suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, kaltinamojo ar nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta.

Byloje esančiais įrodymais – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodytais duomenimis, fotonuotraukomis, specialisto išvados Nr. 11-823(24) duomenimis paneigiama ir kaltinamojo A. L. gynybinė versija, kad įvykio vieta – kelio atkarpa, esanti (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu dėl kelio darbų nebuvo paženklinta jokiais skiriamaisiais ženklais. Minėtoje specialisto išvadoje Nr. 11-823(24) nurodyta, kad automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko ant (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, pažymėtos horizontalaus ženklinimo KET linijomis 1.15 (nukreipimo salelės), pėdsakų, kurie tiriamosios dalies pažymėti baltomis linijomis, pradžioje (1 t., 136 – 147 b. l.).

Teismas, ištyręs eismo įvykio vietos planą, taip pat įvertinęs kitų objektų apžiūros protokolais ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas abi transporto priemones, sprendžia, kad nors ir automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. D. veiksmai, kuomet jis važiavo didesniu nei leistinu greičiu [apie 55 km/h], o atsiradus kliūčiai [A. L. vairuojamam automobiliui „Renault Espace“ apsisukant] nusuko automobilį į skiriamąją salelę, kur jo automobilis susidūrė su automobiliu „Renault Espace“, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, tačiau kaltinamojo A. L. veiksmai, kuomet jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti miesto centro kryptimi, pirma eismo juosta, gatvės ruože, kuriame buvo pažymėta skiriamoji salelė, ir vykdydamas kairiojo apsisukimo manevrą, kai antra eismo juosta iš paskos važiavusio M. D. automobilis „VW Multivan“ buvo apie 15,5 metrų atstumu, sudarė M. D. kliūtį ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Taigi, būtent A. L. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, todėl tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Visos aptartos nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog A. L. bylai reikšmingu laiku ir vietoje pažeidė KET 1.15, 101, 104 ir 116 punktų reikalavimus ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti miesto centro kryptimi, pirma eismo juosta, gatvės ruože, kuriame buvo pažymėta skiriamoji užbrūkšniuota salelė, bei vykdydamas neleistiną kairiojo apsisukimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitam eismo dalyviui, gretima, antra eismo juosta iš paskos važiavusio automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. D., sudarydamas jam kliūtį ir su juo susidūrė, dėl ko nukentėjusiajam M. D. pagal byloje esančią specialisto išvadą ir medicininius duomenis nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, kuris padarytas kietu buku daiktu (automobilio salono dalimi), atsitrenkiant į ją automobilių susidūrimo metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl stipinkaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 101 – 107, 111 b. l.). Dėl to tokie neatsargūs kaltinamojo A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

A. L. padarė neatsargų nusikaltimą, susijusį su kelių transporto eismo saugumu, dėl padaryto nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, eismo įvykio metu A. L. buvo blaivus. Praeityje A. L. teistas nebuvo (2 t., 65 b. l.), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (2 t., 67 b. l.). Analizuojant A. L. asmenybę, nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, turinti nuolatinę gyvenamą vietą. Duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi byloje nėra.

Už BK 281 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. L., kaip dirbančiam ir pirmą kartą teisiamam asmeniui, paskyrus padaryto neatsargaus nusikaltimo sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydžiui, kai bausmė skiriama už neatsargų nusikaltimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų <...>.

A. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, teismas įvertina tai, kad A. L. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus. Kaltinamasis anksčiau neteistas, jokių nusižengimų, susijusių su kelių transporto priemonėmis taip pat nėra padaręs, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra tikslinga skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamoje byloje būtų neproporcinga.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

CK XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 straipsnio 2 dalis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.

CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusysis M. D. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. L. jo [M. D.] naudai priteisti 675,45 eurų turtinę žalą ir 3 000 eurų neturtinę žalą.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinės žalos 675,45 eurų dydį sudaro gydymosi išlaidos (37,07 eurų) ir negautos pajamos (638,45 eurų). Neturtinę žalą nukentėjusysis M. D. įvertino 3 000 eurų suma ir civiliniame ieškinyje nurodė, kad po eismo įvykio patyrė traumą, stresą, neigiamas emocijas. Nukentėjusiojo pajamos buvo sumažėjusios, nes turėjo nedarbingumą, dėl ko bijojo prarasti darbą, negalėjo pilnavertiškai rūpintis šeimos nariais ir tvarkytis buityje.

2024 m. rugpjūčio 27 d. protokoline nutartimi nukentėjusiojo M. D. civilinis ieškinys buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos, o pats nukentėjusysis M. D. pripažintas civiliniu ieškovu (2 t., 123 – 125 b. l.). Kadangi baudžiamoji byla yra susijusi su eismo įvykiu, teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi AB „Lietuvos draudimas“ pripažino civiline atsakove (2 t., 127 – 128 b. l.).

Teisme 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo gauti civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotos atstovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog pripažinus A. L. kaltu AB „Lietuvos draudimas“ sutinka atlyginti ne daugiau nei 4 453,40 eurų turtinę žalą ir ne daugiau kaip 3 000 eurų neturtinę žalą (2 t., 133 – 149 b. l.).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis pirko vaistus – „Olfen“ gelį (gelis nuo skausmo), kurio kaina – 12,98 eurų, „Ibuprom express“ (vaistai nuo skausmo), kurio kaina su akcija – 3,66 eurų, „Diclac“ (vaistai nuo skausmo) ir nesterilų tvarstį, kurių kaina – 5,38 eurų (2 t., 122 b. l.). Kita vertus, teismo vertimu, mokėjimo kvituose nurodyti „Pantoprazole Actavis“ (vaistai nuo skrandžio) ir „Tena Bed Plus Wings“ (vienkartinis paklotas) nėra siejami su eismo įvykio padarinių gydymu, todėl negali būti kompensuojami.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis M. D. nedarbingas buvo nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. birželio 21 d. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad negautos pajamos, nukentėjusiojo skaičiavimu, sudaro 638,45 eurų sumą. Teismas, įvertinęs civilinio atsakovo pateiktą eksperto išvadą (2 t., 139 b. l.), sprendžia, kad nukentėjusiojo pateikta ir prašoma priteisti negautų pajamų suma yra reali, todėl privalo būti priteisiama. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas iš dalies tenkina civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir M. D. naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisia 638,45 eurų dėl negautų pajamų ir 22,02 eurų sumą už vaistus (12,98 + 5,38 +3,66), t. y. iš viso 660,47 eurų sumą turtinei žalai atlyginti.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo priteisti 3 000 eurų neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad po eismo įvykio nukentėjusiajam M. D. buvo nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, kuris padarytas kietu buku daiktu (automobilio salono dalimi), atsitrenkiant į ją automobilių susidūrimo metu, teismas sprendžia, jog M. D. galėjo jausti stresą, nerimą, baimę. Teismo posėdžio metu teigė, kad ranka tirpsta iki šiol, todėl yra išlikę liekamieji reiškiniai. Nustatytina, kad neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus teismų praktiką panašiose bylose, teismas sprendžia, kad 3 000 eurų dydis neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 131 – 134 b. l.) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas – CD laikmeną, kurioje pareigūnų „Kūno“ kamerų vaizdo įrašai, BPC pranešimo įrašas ir įvykio vietos fotonuotraukos, prisegtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-2490-992/2024 viršelio, tikslinga palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Civilinio ieškovo M. D. (M. D.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ M. D. naudai priteisti 660,47 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais bei fotonuotraukomis, prisegtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-2490-992/2024 viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė