Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-107-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-08
Bylos Nr.
1A-502-107-2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00174-2007-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
Nukentėjusysis
A. O. M.
Nuteistasis
D. B.
Advokatai
Marius Navickas
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-502-107/2013

Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00174-2007-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui,nukentėjusiosios A. O. M. atstovui Vaclovui Janušauskui,gynėjui advokatui Mariui Navickui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir nubausta 100 MGL (12500 litų) dydžio bauda, (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, nutartyje nurodyta, kad D. B. paskirta 100 MGL dydžio bauda).

Procesas dėl A. O. M. civilinio ieškinio nutrauktas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, būdama įsipareigojusi įvairiems fiziniams asmenims ir neturėdama finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus įvykdyti, pažadėjusi A. O. M. sutvarkyti namo, esančio (duomenys neskelbtini) , sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 0,0600 ha sodo sklype Nr. 36, dokumentus, kad vėliau šį sodo sklypą galėtų parduoti, 2007-03-21 bute, (duomenys neskelbtini) , išrašydama nukentėjusiajai paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo A. O. M. iki 2007-03-31 sumokėti 167000 Lt už parduotą sklypą, tuo įgavusi jos pasitikėjimą, 2007-03-21 apgaule iš A. O. M. gavo įgaliojimą visiškai disponuoti jos sodo sklypu. Pagal šį įgaliojimą D. B. tą pačią dieną, 2007-03-21, sudarė paskolos sutartį Nr. 4122 ir sodo sklypą įkeitė D. P., gaudama iš jos 87000 Lt, kuriuos pasiėmė sau, o sodo sklypo dokumentų tvarkymui nepanaudojo. Taip D. B., įkeisdama A. O. M. sodo sklypą ir taip įgydama iš D. P. 87000 Lt, perkėlė A. O. M. prievolę sumokėti D. P. 87000 Lt, taip apgaule gavo 87000 Lt vertės turtinę naudą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji D. B. teigia, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuotos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors buvo pripažinta kalta dėl to, kad, įgydama iš D. P. 87000 litų, apgaule gavo 87000 Lt vertės turtinę naudą, tačiau D. P., kurios pinigus ji esą pasiėmė sau, šioje byloje nuketėjusiąja nepripažinta. Be to, D. P. teisme patvirtino, kad ji (D. B.) jos niekaip neapgavo, jai jokių pretenzijų neturėjo. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies neaišku, kaip ji apgaule gavo įgaliojimą, nes neginčijamų duomenų apie tai, jog A. O. M. buvo suklaidinta dėl įgaliojimo turinio, byloje nėra. A. O. M. parodymus apie tai, kad jai nebuvo išaiškintas įgaliojimo turinys, paneigė notarė I. M.. Nuosprendyje nurodyta, kad apgaulė nuteistosios veikoje pasireiškė suklaidinimu, kad dėl svarbių nukentėjusiosios apsisprendimui aplinkybių pastaroji suklydo, dėl tos priežasties savanoriškai perleido turtinę teisę nuteistajai disponuoti savo sklypu.

Šalies argumentai

Apeliantės nuomone, tokie nuosprendyje išdėstyti teiginiai prieštarauja nustatomajai nuosprendžio daliai, kurioje konstatuota, kad pats įgaliojimas esą buvo gautas apgaule. Be to, iš nuosprendžio nustatomosios dalies galima daryti išvadą, kad apeliantė kalta tik dėl to, kad iš D. P. pasiskolintus pinigus nepanaudojo A. O. M. reikmėms. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu pinigai būtų panaudoti A. O. M. sodo tvarkymui, jokios apgaulės nebūtų buvę. Šiuo atveju teismas pripažino, kad tarp jos (D. B.) ir nukentėjusiosios buvo susitarimas dėl paskolos paėmimo bei gautų pinigų panaudojimo paskirties. Imdama paskolą, remdamasi suteiktu įgaliojimu ir įkeisdama sodo sklypą, D. B. vadovavosi susitarimu su A. O. M.. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad D. B. perkėlė prievolę A. O. M. sumokėti D. P. 87000 litų. Tai neatitinka tikrovės, nes D. B. paskolą ėmė savo vardu, ir ji, o ne nukentėjusioji buvo skolinga D. P.. Vėliau šią skolą atidavė.

Apeliantei neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad ji per 10 dienų turėjo parduoti žemės sklypą ir taip įgyti vekseliui apmokėti reikalingus pinigus, nes realiai ji jokių vekselyje nurodytų pinigų nesiskolino, todėl nieko atiduoti ir neprivalėjo. Be to, tai nurodyta nuosprendžio nustatomojoje dalyje, ji (D. B.) turėjo sutvarkyti sodo sklypo dokumentus, kad vėliau šį žemės sklypą būtų galima parduoti, bet ne per 10 dienų parduoti šį sodą.

Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad viso proceso metu pati nukentėjusioji A. O. M. keitė savo poziciją dėl esminių bylos klausimų. Teisme nukentėjusioji pripažino, kad D. B. jos neprašė, kad sodą perrašytų jai, nukentėjusioji tvirtino, kad šiuo metu sodas jos nedomina, jos manymu, ši byla yra ne dėl sodo praradimo ar atsiradusių suvaržymų sodui, o dėl vekselio, jai yra reikalingi tik vekselyje nurodyti pinigai. Civilinėje byloje nukentėjusioji nesutiko pasirašyti taikos sutartį, pagal kurią apeliantė įkaito turėtojui būtų atidavusi 85000 litų, po to būtų panaikinta hipoteka jos sodui, o ji atsisakytų išieškojimų pagal 2007-07-23 vykdomąjį įrašą (išduotą 167000 Lt vekselio pagrindu). Nukentėjusioji reikalavo, kad jai būtų sumokėta 167000 litų, ir tik tuo atveju ji atsisakytų savo reikalavimų. Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, ankstesnio proceso metu nurodė, kad, kol jai nebus sumokėti 167000 litų, tol ji turėsianti apeliantei pretenzijų. Vienoje iš apklausų pati nukentėjusioji tvirtino, kad pas notarę jai ne tik teisė įkeisti, bet ir parduoti nebuvo išaiškinta, nes kitaip būtų nesutikusi (t. 3, b. 1. 78). Tokie šios nukentėjusiosios parodymai prieštarauja kitiems jos šio proceso metu ne kartą duotiems parodymams apie šio įgaliojimo surašymo aplinkybes, nes kitos apklausos metu nukentėjusioji A. O. M. parodė, kad ji paėmė iš D. B. vekselį kaip garantą, nes apeliantė pagal įgaliojimą turėjo parduoti jos sodą. Be to, nukentėjusioji patvirtino, kad apeliantė sakė, jog dokumentų tvarkymams, įteisinimams reikės pinigų ir jos klausė, ar ši jų turinti. Nukentėjusioji apeliantei esą atsakiusi, kad ji pinigų neturi, tačiau nurodė, kad vis tiek apeliantės prašė, kad ji namo įteisinimo reikalaus tvarkytų (t. 3, b. 1. 80). Tokie nukentėjusiosios parodymai iš dalies patvirtino notarės parodymus apie įgaliojimo bei vekselio surašymo aplinkybes.

Notarė I. M. teisme parodė, kad nukentėjusioji, išduodama įgaliojimą nuteistajai, nurodė, kad ji nori sutvarkyti sode esančius pastatus, o tam tikslui įkeis šį sklypą nuteistajai, o vėliau jį ir parduos. Nukentėjusioji notarei patvirtino, kad paskolos gavėjas pagal šį įgaliojimą turėjo būti ji (D. B.). Taigi notarė patvirtino girdėjusi, kad buvo susitarta sudaryti įkeitimo bei vėliau pirkimo–pardavimo sandorius. Be to, nurodė, kad pokalbio su nukentėjusiąja metu ši notarei paaiškino, kad apeliantė turės įkeisti jos sodo sklypą ir gauti paskolą. Po to A. O. M. pas notarę aiškinosi dėl vekselio reikšmės. Be to, notarė parodė, kad, praėjus kuriam laikui, nukentėjusioji buvo atvykusi į notaro biurą, ten pasakė, kad suprantanti, jog D. B. ištikusi bėda, tačiau ji nesiruošia nukentėti. Vėlesni nukentėjusiosios veiksmai rodo, kad ji pati bando iš šito įvykio net pasipelnyti.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad D. B. jai inkriminuojamu laikotarpiu, būdama įsipareigojusi įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tuo metu neturėjo finansinių galimybių tuos įsipareigojimus vykdyti. Nuteistoji D. B. tvirtina, kad ji įvairiems asmenims buvo skolinga tik kiek daugiau nei 2 000 000 litų (neįskaitant A. O. M. vekselio). Pažymi, kad šie jos įsiskolinimai tuo metu atitiko turimo turto rinkos vertę, t. y. sudėjus byloje pateiktų 8 žemės sklypų rinkos vertę, jos turto vertė sudarė virš 1 110 000 litų. Pirkėjas norėjo „ją įsigyti už 470000 litų“, tačiau prokurorui atsisakius panaikinti šiam objektui areštus, jo parduoti nepavyko. Jos turimas namas su žemės sklypu buvo vertas beveik 500 000 litų. Pažymi, kad prokuroras buvo priėmęs nutarimus areštuoti turtą, nors jokių ieškinių šioje byloje iš viso neliko. Be to, byloje yra duomenys apie tai, kad vykdantys išieškojimus antstoliai kreipėsi į prokurorą nurodydami, kad areštuoto turto vertė yra žymiai didesnė nei byloje pareikštų ieškinių, prašė šiuos areštus panaikinti, tačiau prokuroras šiuos prašymus be jokių motyvų atmetė. Tuo laikotarpiu, kai D. B. surašė vekselį, ji jokių vykdomųjų bylų pas antstolius neturėjo, turtas areštuotas nebuvo. Kaip tik tuo laikotarpiu, t. y. 2007-04-04, su DNB NORD banku buvo pasirašyta kredito linijos sutartis 565 000 litų paskolai gauti. Prokurorui uždėjus turto areštus, nuteistoji šios paskolos atsisakė pati. Taigi tuo metu abejoti savo finansinėmis galimybės nuteistoji neturėjo jokio pagrindo. D. B. atkreipia dėmesį į tai, kad ji iš nukentėjusiosios gavusi įgaliojimą pati įsigyti šį sodą neturėjo teisės, galvojo jį pelningai parduoti (prieš tai pakeitus paskirtį arba ne), tai ir buvo jos nekilnojamojo turto agentūros viena iš pagrindinių veiklos sričių. Todėl jos asmeninis mokumas ar nemokumas šiuo atveju neturėjo jokios reikšmės. Nukentėjusioji apie jos (D. B.) turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, kitus finansinius įsipareigojimus neklausė. Juo labiau, kad ji (D. B.) buvo suradusi šiam sodui pirkėją, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių, pačiai nukentėjusiajai atsisakius šį sodą parduoti, pirkėjas R. P. savo ketinimų atsisakė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra pačios nukentėjusiosios paaiškinimai, kad pas ją į sodą buvo atvažiavę matininkai, ji kartu su D. B. važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti namo projekto, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, kad į juos buvo kreiptasi dėl sodo kadastrinių matavimų, yra dokumentai, patvirtinantys, kad 2007-01-23 (duomenys neskelbtini) firmai už būsimus darbus buvo sumokėta 2000 litų. Ši liudytoja teisme patvirtino, kad D. B. į ją kreipėsi, kad pastatas nukentėjusiosios sode būtų įteisintas, būtų suprojektuoti ant sklypo esantys pastatai. Ji atliko šio sklypo matavimus. Darbai įstrigo dėl toponuotraukos, nes ant naujos toponuotraukos nukentėjusiosios nelegaliai pastatyti pastatai neturėjo būti matomi.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. LAT teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Nr. AB-36-1, Teismų praktika 36, p. 394–436) išaiškinta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrąžinimo fakto. Ne mažiau svarbus sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis yra apgaulė ir jos subjektyvus suvokimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui būtina įrodyti, kad savo ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas paskolos davėją dėl savo ketinimų, pateikdamas kitai sutarties šaliai save kaip kitą asmenį ar panaudodamas kitokius būdus, nulemiančius kitos pusės apsisprendimą suteikti paskolą ir suvaržančius suteiktos paskolos atgavimą, ir visa tai suvokia.

Šioje byloje tokių aplinkybių nustatyta nėra. Priešingai, nuteistosios D. B. teigimu, ji nuo pat pradžių su kreditoriumi elgėsi sąžiningai, atsiradus galimybei, skolą D. P. iš karto atidavė. Anksčiau šios paskolos nesugebėjo grąžinti tik dėl finansinių problemų, su kuriomis susidūrė tiek asmeniškai kaip fizinis asmuo, skolinęsis lėšas, tiek ir jos valdoma nekilnojamojo turto agentūra. D. B. atkreipia dėmesį į tai, kad nors ji šią, kaip ir kitas paskolas, ėmė kaip fizinis asmuo, tačiau realiai gaunami pinigai buvo skirti objektams įsigyti, pabaigti, pakeisti paskirtį, įsiskolinimams padengti ir panašiai. Teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad A .O. M. savo turėtu sodo sklypu naudojosi, jai reali turtinė žala nepadaryta, todėl nuteistoji nesupranta, kokią turtinę naudą ir kieno sąskaita ji gavo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2012, kad veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka sutarčių sudarymo ir nustatytų įsipareigojimų neįvykdymo fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimą. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Apeliantės įsitikinimu, teismas šioje byloje be jokio pagrindo konstatavo, kad ji esą pabėgo į užsienį ir pasislėpė, nes nuo pat tyrimo pradžios buvo Lietuvoje ir stengėsi, kad būtų atsiskaityta su visais kreditoriais (taip pat ir D. P.), kad atsiskaičius būtų panaikinta hipoteka A. O. M. sodui.

Nuteistoji D. B. cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011, kurioje teismas išaiškino, kad vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys (kaip kad ir buvo jos atveju, t. y. finansiniam bankrotui esminės įtakos turėjo ir prasidėjusi nekilnojamojo turto krizė, dėl kurios jos turimas turtas visiškai nuvertėjo). Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje.

Nuteistosios nuomone, nė vieno iš anksčiau išvardytų požymių jos veiksmuose nebuvo, todėl traktuoti tarp jos bei A. O. M. susiklosčiusius santykius kaip baudžiamuosius, o juo labiau, teismui pripažinus, kad pats įgaliojimas nebuvo gautas apgaule ir A. O. M. įgaliojimo turinys bei apimtys buvo žinomos, traktuoti, kad tarp jos bei A. O. M. buvusiuose santykiuose būtų buvusi naudojama kokia nors apgaulė, atitinkanti formuojamą teismų praktiką bei BK 182 straipsnio dispoziciją, nėra nei jokio įstatymų numatyto, nei faktinio pagrindo. Nukentėjusioji pati sutiko išduoti įgaliojimą, kad būtų parduotas jos sodas. Kad šio įgaliojimo išdavimas nėra jos išduoto vekselio pasekmė, teisme patvirtino pati nukentusioji, nes ji nurodė, kad nuteistoji vekselį jai surašė po įgaliojimo išrašymo, šį sodą turėjo ne pati nusipirkti, o parduoti, o vekselis buvo surašytas tik jos pačios prašymu, kad „jai būtų ramiau“. Apeliantė tvirtina, kad jos ir nukentėjusiosios bendrus ketinimus – šį sodą įkeisti bei gauti už jį paskolą – patvirtino teisme ir įgaliojimą tvirtinusi notarė I. M.. Be to, tuo laikotarpiu tokių įgaliojimų išdavimas, atstovaujant klientų interesams, buvo norma ir byloje yra duomenų, kad nuteistoji tuo pačiu laikotarpiu turėjo dar 7 tokius pat įgaliojimus, suteikiančius visas teises jai kaip įgaliotajam asmeniui.

Apeliaciniame skunde rašoma, kad apylinkės teismas privalėjo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Remiamasi 2003 m. birželio 20 d. LAT senato nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.7 punkto nuostatomis. Nurodoma, kad teismas nuosprendyje visiškai nevertino apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apie nuteistosios galimybes bei siekius parduoti šį sodą, o dalis byloje esančių jos nekaltumą patvirtinančių įrodymų ar liudytojų parodymų, iš kurių matyti jos siekiai padėti nukentėjusiajai sutvarkyti dokumentus ar parduoti sklypą nuosprendyje net nepaminėti. Be to, skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvuotas jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvimas, t. y. nebuvo nustatyta esminė apgaulė, sąlygojusi šių nusikalstamų veikų padarymą bei neįrodytas tyčios buvimas jos veiksmuose. Net ir nuosprendyje išdėstytų sutartinių įsipareigojimų netinkamas nevykdymas ar kitokių sąlygų nesilaikymas neatitinka baudžiamajame įstatyme išdėstytų sukčiavimo, kaip nusikaltimo, požymių. Nuteistoji D. B. mano, kad paimtos paskolos grąžinimas D. P., faktiškai viską praradus, vėl siekimas integruotis į visuomenę, turėtų būti pripažinta ne jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jos nekaltumą bei nuoširdžius ketinimus pagrindžiančia aplinkybe, nes tik atsiradus galimybei, D. P. iš jos paimtą paskolą grąžino, buvo panaikinta hipoteka A. O. M. sodui.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas iš esmės vien tik nukentėjusiosios prieštaringais parodymais, o visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai (2003 m. birželio 20 d. Senato nutarimas Nr. 40).

Nuteistoji D. B. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį, ją išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistoji D. B. tvirtino, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvuotas jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvimas, t. y. nebuvo nustatyta esminė apgaulė, sąlygojusi šių nusikalstamų veikų padarymą, bei neįrodytas tyčios buvimas jos veiksmuose. Net ir nuosprendyje išdėstytų sutartinių įsipareigojimų netinkamas nevykdymas ar kitokių sąlygų nesilaikymas neatitinka baudžiamajame įstatyme išdėstytų sukčiavimo, kaip nusikaltimo, požymių.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sukčiavimo būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino savo ar kitų naudai. Būtinas sukčiavimo požymis yra apgaulė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-346/2012 ir kitos). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2009). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).

Aplinkybė, kad D. P. skola yra grąžinta ir 2013-04-03 notarė I. M. išregistravo hipoteka įkeistą 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), D. B. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, už kurią ji yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nepanaikino.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. O. M. parodė, kad anksčiau su D. B. pagalba buvo pardavusi savo butą ir iškeitusi du butus. Kadangi A. O. M. nebuvo susitvarkiusi savo sodo sklypo dokumentų, nebuvo įteisintas sode pastatytas namas, o sklypą norėjo parduoti, tai padaryti paprašė D. B.. D. B. pažadėjo dokumentus sutvarkyti. Tam, kad D. B. galėtų sutvarkyti sodo sklypo ir namo dokumentus bei jį parduoti, o ne įkeisti ir savo vardu pasiimti paskolą, ji notarų biure parašė D. B. įgaliojimą. D. B. išrašė vekselį. D. B. sodo dokumentų nesutvarkė, sodo nepardavė, o hipotekoje sužinojo, kad jos sodas yra įkeistas. D. B. paskambinus, ji neatsiliepdavo, dingo. A. O. M. D. B. išduotą įgaliojimą panaikino (t. 7, b. l. 29–30). Kad A. O. M., rašydama įgaliojimą, tikėjosi, kad D. B. parduos jos sodą su namu, o ne pasinaudos jos turtu savo tikslams, patvirtino ir teisiamajame posėdyje 2008-09-29 (t. 3, b. l. 141–143). 2011-10-04 teisiamajame posėdyje A. O. M. parodė, kad D. B. žadėjo sutvarkyti jos sodo sklypo dokumentus ir sodą parduoti. Dėl to ji parašė D. B. įgaliojimą, o prieš parašant įgaliojimą D. B. jai išrašė vekselį 167000 Lt sumai (t. 6, b. l. 42–43).

Teisiamajame posėdyje nuteistoji D. B. patvirtino, kad A. O. M. prižadėjo sutvarkyti sodo namo dokumentus ir už 167000 Lt sodą nupirkti pati, išrašė A. O. M. vekselį 167000 Lt sumai. A. O. M. sutiko parašyti jai generalinį įgaliojimą turtui tvarkyti. Sodo dokumentų sutvarkymui reikėjo pinigų, tačiau A. O. M. pinigų neturėjo. D. B., turėdama įgaliojimą tvarkyti A. O. M. sodo reikalus, sodą įkeitė už maždaug 80000 Lt. Pasikeitus finansinei situacijai, areštavus jos turtą, negavus kredito, ji pinigų sodo pirkimui nebeturėjo. Tačiau sodo sklype jau buvo atliekami kadastriniai matavimai ir kiti darbai. A. O. M. šių darbų atsisakė, o sodas jau buvo įkeistas. D. B. tvirtinimu, ji A. O. M. apgauti nenorėjo, sodui pirkti buvo suradusi ne vieną pirkėją (t. 6, b. l. 173–175).

Nuteistosios D. B. parodymais, ji iš D. P. pasiskolino 87000 Lt, o A. O. M. sodo sklypą įkeitė atstovaudama A. O. M. interesams, jai apie tai žinant, nes reikėjo pinigų sodo sklypo dokumentams sutvarkyti. Nukentėjusioji A. O. M. neigė žinojusi ar numaniusi apie tai, kad D. B. žada įkeisti jos turtą, ji buvo visiškai įsitikinusi, kad parašė D. B. įgaliojimą tik tam, kad D. B. galėtų sutvarkyti jos sodo sklypo dokumentus bei sodą parduoti.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji D. B., dar prieš pasiskolindama pinigus iš D. P., tokiu pat būdu, nuslėpdama blogą savo turtinę padėtį, panaudodama vekselius, jau buvo pasiskolinusi dideles pinigų sumas ir iš kitų asmenų.

2007-02-06, 2007-02-07, 2007-02-20 D. B. 250000 Lt, 175000 Lt, 350000 Lt sumoms išdavė paprastuosius vekselius R. R., 2006-08-21 – 110000 Lt sumos paprastąjį vekselį V. M., 2007-02-21 – 27000 Lt sumos paprastąjį vekselį V. V., 2007-01-11 – 21600 Lt sumos, 2007-02-14 – 21600 Lt sumos paprastuosius vekselius T. Š., 2006-02-04 – 65000 Lt, 2005-09-16 – 50000 Lt, 2006-05-16 – 30000 Lt sumoms paprastuosius vekselius L. P. (t. 1, b. l. 183, 185, 187, 193, 194, t. 2, b. l. 4, 5, 28, 30). Tuo metu D. B. šių skolų nebuvo grąžinusi.

2007-06-27 Klaipėdos apygardos teismo įsakymais buvo nutarta iš D. B. išieškoti 150000 Lt I. S., 115000 Lt – M. J. J., teismo įsakymai pateikti vykdyti antstoliui (t. 1, b. l. 115, 116, 117).

Antstolių B. T., M. T. ir G. J. pateikta informacija parodo, kad 2007-07-13 buvo išduoti vykdomieji raštai išieškotojams R. R. dėl 351752 Lt, 175877 Lt skolos išieškojimo iš D. B., pateiktas vykdymui 2007-08-27 sprendimas dėl Klaipėdos apskrities VMI 189669,69 Lt skolos išieškojimo iš D. B., 2007-08-14 išduotas vykdomasis raštas dėl 27180 Lt skolos išieškojimo iš D. B., 2007-10-04 buvo išduotas vykdomasis raštas L. P. dėl 55977,25 Lt, 2007-11-26 – dėl 158646,20 Lt skolos išieškojimo iš D. B., 2007-09-06 buvo išduotas vykdomasis raštas išieškotojai V. M. dėl 110566 Lt skolos išieškojimo iš D. B., 2007-10-10, 2007-10-29 buvo pateikti vykdomieji raštai dėl D. B. priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, esant D. B. 420305 Lt įsiskolinimui V. M. bei 230224,50 Lt – V. V. (t. 1, b. l. 119, 121, 123).

Tai, kad nuteistoji D. B., įkeisdama A. O. M. turtą, turėdama kreditoriams labai daug negrąžintų skolų, pasiskolino pinigų iš D. P. A. O. M. naudai, yra visiškai neįtikinama, prieštarauja surinktiems, teisiamajame posėdyje ištirtiems ir skundžiamame nuosprendyje aptartiems įrodymams.

D. B., pasiskolinusi dideles pinigų sumas ir aiškiai žinodama, kad daugiau skolintis negali, skolų sumokėjimui pinigų bei turto, kurį dar galėtų įkeisti, neturi, 2007-03-21 išdavė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2007-03-31 A. O. M. sumokėti 167000 Lt (t. 1, b. l. 10). Vekselio išdavimo faktas, kad 167000 Lt suma A. O. M. bus sumokėta per 10 dienų, buvo papildomas veiksnys A. O. M. įtikinti, kad jai D. B. išrašytas vekselis garantuoja, jog A. O. M. sodo sklypas bus parduotas labai greitai ir ji už jį pageidaujamą gauti pinigų sumą gaus. Liudytojos I. M. parodymai patvirtina, kad A. O. M. I. M. klausė apie vekselio reikšmę. I. M. A. O. M. vekselio reikšmę išaiškino (t. 7, b. l. 28–29). I. M. paaiškinimas A. O. M. įsitikinimą, kad ji nieko nepraras, D. B. jos sodo sklypą parduos už jos norimą kainą, sustiprino dar labiau. Nuteistoji D. B. aiškiai suvokė, kad ji, išrašydama vekselį, nukentėjusiąją A. O. M. apgaudinėja, suprato, kad taip veikiant nukentėjusioji bus suklaidinta, nuteistoji taip siekė savo tikslo – įgyti nukentėjusiosios turtą ir jį panaudoti savo tikslams. Tai, kad A. O. M. iš D. B. paėmė vekselį, nežinodama jo tikrosios paskirties, apie kurią iš notarės sužinojo tik vėliau, nepaneigia aplinkybės, kad ji apie teisinius dokumentus nenusimanė, paimdama vekselį pasitikėjo D. B. žodžiu. Vekselis pagreitino A. O. M. apsisprendimą perduoti D. B. turtą, todėl tą pačią dieną, t. y. 2007-03-21, Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure A. O. M. parašė D. B. įgaliojimą, kuriuo D. B. įgaliojo jai priklausantį 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), įkeisti, vykdyti statybos darbus, parduoti ir t. t. (t. 1, b. l. 12). A. O. M., būdama senyvo amžiaus, pasitikėdama notare, manydama, kad įgaliojimo išdavimas jai kažkokių neigiamų pasekmių nesukels, apie tai, kad įgaliojime buvo leidžiama jai nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą ir įkeisti, neįsigilino, tikrųjų D. B. siekių nesuprato.

Apeliaciniame skunde D. B. pripažino, kad sutvarkyti dokumentus ir parduoti nukentėjusiosios A. O. M. žemės sklypą per dešimt dienų būtų buvę nerealu, pinigus – 87000 Lt – iš D. P. pasiskolino tą pačią dieną, kai tik gavo iš A. O. M. įgaliojimą. Aplinkybė, kad jau 2007-03-21 D. B. iš D. P. pasiskolino 87000 Lt (t. 1, b. l. 33), duoda pagrindą manyti ir pagrįstai tvirtinti, kad D. B., dar prieš gaudama iš A. O. M. įgaliojimą, būdą, kaip prasimanyti pinigų, buvo gerai iš anksto apgalvojusi ir suplanavusi. 87000 litų suma keletą kartų viršijo tas išlaidas, kurias, įteisindama sodo sklypą ir sodo statinius, A. O. M. galėjo patirti. 2007-03-22 Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo įregistruotas hipotekos lakštas, kuriuo D. B. kaip skolininkė kreditorei D. P. už 87000 Lt skolą įkeitė A. O. M. priklausantį 0,600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34–35).

Nukentėjusioji A. O. M., sužinojusi, kad jos sodo sklypas yra įkeistas, 2007-07-16 Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure notarės I. M. 2007-03-21 patvirtintą įgaliojimą, išduotą D. B., panaikino (t. 1, b. l. 15), tačiau jai priklausantis sodo sklypas pagal kreditorės D. P. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo areštuotas (t. 1, b. l. 11), ji juo disponuoti laisvai nebegalėjo net ir 2013 metais (t. 7, b. l. 76, 77, 79). Akivaizdu, kad D. B. apsukrumo dėka D. B. iš D. P. gautos 87000 Lt paskolos grąžinimo prievolė buvo perkelta A. O. M.. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad D. B. skolos grąžinimo prievolės permetimą A. O. M. suprato, suprato, kad A. O. M. jai nuosavybės teise priklausantį turtą galės atgauti tik tada, kai D. P. bus atiduota 87000 litų skola.

Byloje duomenų, iš kurių būtų matyti, kad D. B. kam nors būtų sumokėjusi už A. O. M. sodo sklypo tvarkomus dokumentus, nėra. D. B. pinigų, kuriuos gavo iš D. P. už A. O. M. sodo sklypą, A. O. M. negrąžino, gautus pinigus panaudojo savo reikmėms. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistoji D. B. turėjo tikslą apgaule gauti iš A. O. M. įgaliojimą tam, kad galėtų įkeisti A. O. M. sodo sklypą ir pasiskolinti pinigų, kurie buvo reikalingi savanaudiškiems D. B. tikslams. Pasiskolinusi iš D. P. 87000 Lt, D. B. nuo A. O. M. pradėjo slapstytis. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos duomenys (t. 3, b. l. 8), iš kurių matyti, kad D. B. nebuvo galima surasti ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, todėl nukentėjusioji apginti savo teises civilinio proceso tvarka objektyvių galimybių neturėjo.

Vėlesni nuteistosios D. B. veiksmai, tokie kaip trišalės avanso sutarties pasirašymas tarp A. O. M., pirkėjos K. V. ir agentūros „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės D. B. (t. 1, b. l. 9), kurios tikrumą paneigė ne tik teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja K. V. (t. 1, 36–37, t. 6, b. l. 5), bet ir pati D. B. (t. 7, b. l. 33), patvirtina, kad D. B. ir toliau klaidino A. O. M., ją įtikinėjo, kad jos sodo sklypui ieško pirkėjų (o norintiems pirkti nepardavė), taip siekė, kad A. O. M. kuo ilgiau nesuprastų jos apgaulės. D. B. teiginys, kad ji sodo sklypą žadėjo pirkti pati, neatitinka realybės, nes D. B. pinigų neturėjo, buvo prasiskolinusi, savo tikslams pinigų, įkeisdama A. O. M. sodo sklypą, pasiskolino dar ir iš D. P..

Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų laikėsi, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, nustatė, kad nuteistoji D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistosios D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Dalius JocysEduardas Maškevičius