- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- AN2-215-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00042-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. G.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Marius Navickas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu D. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį už tai, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 20.01 val., suveikus stebimojo D. G. namų zonos pažeidimo signalui (asmuo nešioja apykoję) ir jam neatsiliepus į skambutį, apie 21.16 val., Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai R. P. ir tyrėjai T. V. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad patikrintų, ar asmuo laikosi įpareigojimo, jis elgėsi neadekvačiai, šaukė ant policijos pareigūnių necenzūrinio turinio išsireiškimais, elgėsi įžūliai, rodė nepagarbą policijos pareigūnėms, įžeidė jų garbę ir orumą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovas advokatas M. Navickas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. G. nutraukti.
2.1. Apeliantas, vadovaudamasis teismų praktika, analizuoja, kokie žodžiai ar veiksmai laikytini įžeidimu, nurodo, kad ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, tai yra, padarius šį nusižengimą gali būti pažeminama konkretaus valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas. Apelianto teigimu, teismas, pripažindamas D. G. kaltu pagal ANK 508 straipsnį, iš esmės nurodė tik vieną argumentą, t. y. kad D. G. necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti liepiamąja nuosaka, o nieko daugiau, išskyrus policijos pareigūnių, kieme nebuvo, D. G. stovėjo mažu atstumu nuo pareigūnių ir šaukė tiesiai į jas. Taip pat teismas nurodė, kad vaizdo įraše nėra girdėti žodžio „(necenzūrinis žodis)“ ir/ar „(necenzūrinis žodis)“, tačiau padarė išvadą, jog D. G. šiuos žodžius pasakė arba prieš pradėdamas filmuoti, arba jau po to, kai vaizdo įrašas buvo baigtas. Tačiau, apelianto vertinimu, tokia pozicija grindžiama prielaidomis.
2.2. Apeliantas pažymi, kad D. G. pateiktas vaizdo įrašas buvo vientisas, t. y. D. G. pareigūnių apsilankymą filmavo nuo pat pradžios, kai atidarė duris (dėl nuolatinių policijos pareigūnų vizitų ir piktnaudžiavimo įgaliojimais D. G. visada filmuoja viską nuo pat pradžių), girdisi, kad D. G. pasisveikina, policija užduoda klausimą „ar buvote namie?“, toliau uždavus provokuojantį klausimą, D. G. šaukia, kad yra namie ir sako „minkit iš mano kiemo“, ir galiausiai, D. G. pasakė viso gero ir uždarė duris. Taigi šiame vaizdo įraše nėra girdėti nei vieno necenzūrinio žodžio, dėl kurio D. G. pripažintas kaltu. Teismo išvados dėl D. G. kaltės yra grindžiamos išimtinai savarankiško pobūdžio, neparemtais bylos medžiaga, samprotavimais, prielaidomis, todėl skundžiamas nutarimas aukštesnės instancijos teismo turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.
2.3. Be to, apelianto nuomone, būtina atkreipti teismo dėmesį į tai, jog pareigūnių tarnybiniai pranešimai yra identiški, t. y. žodis į žodį, tai patvirtina, jog viena iš pareigūnių tarnybinį pranešimą surašė, o kita tik jį nukopijavo ir pasirašė. Apelianto tvirtinimu, pareigūnės nebuvo nei įžeistos, nei pažeminta jų garbė. Beje, pareigūnė S. M., surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, teisme pripažino, kad ne visi protokole nurodyti išsireiškimai yra žeminantys policijos garbę ir orumą. Susidaro paradoksali situacija, t. y. pareigūnė surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl pareigūno įžeidimo, šio dokumento pagrindu D. G. yra apkaltinamas, tačiau jau posėdžio metu pareigūnė nurodė, kad ne visi išsireiškimai užtraukia administracinę atsakomybę. Ši faktinė aplinkybė tik dar kartą įrodo, jog policijos pareigūnai tiesiog yra neginčijamai nusiteikę prieš D. G. ir tiesiog bando jį nubausti be jokio teisinio pagrindo. Taip pat pažymima, kad teisme apklausiama policijos pareigūnė parodė, jog girdėjo tik frazę „ (necenzūrinis žodis) iš kiemo“, ją suprato kaip „dinkit iš čia“. Būtent tik dėl šitos frazės pareigūnė jautėsi įžeista ir buvo pažeminta jos garbė bei orumas. Jokios kitos frazės jos garbės bei orumo nepažemino, jas ji traktavo tik kaip D. G. kalbos manierą. Nežiūrint į tokius pareigūnės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, teismas jų visumoje nevertino ir į juos neatsižvelgė.
2.4. Apelianto teigimu, nuo pat proceso pradžios D. G. parodymai buvo nuoseklūs ir vienodi, t. y. D. G. nuo pat pradžių neneigė, kad šaukė tik todėl, kad pareigūnės išprovokavo jį paklausdamos „ar jis turi dar kažkokių apribojimų?“, suprasdamas, kad pareigūnės jam grasina naujais apribojimais. Būtent atsakydamas į šiuos žodžius, D. G. ir šaukė, kokių dar (papildomų) apribojimų jos norinčios jam pritaikyti. Teisme dalyvavusi policijos įstaigos atstovė taip pat patvirtino, jog policijos ekipažo užduotis buvo išimtinai įsitikinti, ar D. G. laikosi kardomosios priemonės sąlygų, t. y. teismo nutartyje nurodytu laiku yra namuose. Atkreiptinas dėmesys, kad D. G. yra paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, remiantis kuria pareigūnai nuolat realiu laiku mato D. G. buvimo vietą (kartu ir buvimą ar nebuvimą namuose). Be to, į namus atvykęs policijos pareigūnų ekipažas, įsitikinęs, jog D. G. yra namuose ir kardomosios priemonės nepažeidinėja, įvykdęs šį pavedimą, iš jo namų neišvyko, o aiškinosi, gal jis buvo pieš tai kur išvykęs (jo judėjimo maršrutas matyti realiu laiku), ar jam nėra paskirta dar kokių nors apribojimų (tai turėjo sužinoti iš policijos atsakingo darbuotojo), be to, jokio pavedimo atlikti kokių nors kitų tikrinimo veiksmų iš atsakingo policijos budėtojo policijos pareigūnės nebuvo gavusios. Tačiau pastarosioms akivaizdžiai bandant išprovokuoti D. G., pareigūnės iš karto neišvyko, pradėjo klausinėti apie galimus jo išvykimus, kardomosios priemonės pažeidimus, taikytinus apribojimus ir panašiai, todėl dėl šių priežasčių D. G. pradėjo pareigūnes varyti lauk iš kiemo. Tiek paaiškinime ant administracinio nusižengimo protokolo, tik ir teikdamas paaiškinimus teisme, D. G. parodė, jog niekada jų įžeisti ar pažeminti nenorėjo ir nesiekė. Taip pat pareigūnėms neišsakė jokių asmeninių įžeidžiančių necenzūrinių frazių. Tokių frazių nėra ir D. G. užfiksuotame bei pateiktame vientisame, iki pat pareigūnių išvykimo, fiksuotame vaizdo įraše. Šių parodymų bei jų atitikimo objektyviems bylos duomenims, teismas visumoje apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė.
2.5. Apelianto tvirtinimu, teismas iš esmės neanalizavo išsakytų žodžių prasmės ir jos nenustatinėjo, kaip ir skundžiamame nutarime visiškai nieko nenurodė, kokiu būdu pasakymai „minkit (necenzūrinis žodis) iš mano kiemo“, „(necenzūrinis žodis) iš čia“ (pastaroji frazė grindžiama iš esmės vien tik policijos pareigūnės „įvykio aplinkybių prisiminimu“ ir vaizdo įraše apkritai nėra užfiksuota) galėjo pažeminti, įskaudinti ar pakenkti moraliniam policijos pareigūnių prestižui, ar jas asmeniškai įžeisti. Be to, teismas visiškai neanalizavo, kokioje situacijoje tokie žodžiai buvo pasakyti. Tai įrodo, kad iš esmės nebuvo atskleista ir nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas.
2.6. Apeliantas nurodo, kad apykojė suveikė 20 val., o pareigūnai į D. G. namus atvyko tik 21 val., be to, pareigūnai matė ir jo buvimo vietą. Policijos pareigūnėms atvykus patikrinti D. G. dėl apykojės suveikimo ir radus jį namie, jos turėjo patikrinimą baigti, bet vietoj to klausė, ar jis prieš tai buvo namuose, gal buvo kur išėjęs, pradėjo aiškintis, ar jis turi dar kažkokių apribojimų, o tai D. G. suprato kaip grasinimą paskirti jam kažkokius naujus papildomus apribojimus. Būtent po šio klausimo D. G. pakeltu tonu ir pradėjo varyti pareigūnes lauk iš kiemo, viename sakinyje greta kitų žodžių pavartojo vienintelį įraše girdimą keiksmažodį („(necenzūrinis žodis)“). Atkreipiamas dėmesys, kad šis vienintelis garso įraše girdimas keiksmažodis, kurį vienintelį D. G. ir pripažįsta pavartojęs, policijos pareigūnių, jų pačių paaiškinimais, neįžeidė ir nepažemino, vertino kaip D. G. kalbos manierą. Vienintelė pareigūnės nurodyta frazė, kuri ją įžeidė, yra „(necenzūrinis žodis) iš čia“. Tokią frazę pareigūnė suprato kaip D. G. nurodymą važiuoti („dingti“). Apelianto teigimu, šia fraze nebuvo siekiama pažeminti ar įžeisti. Priešingai, šis keiksmažodis buvo pavartotas sakinio, kuris turi aiškią prasmę, viduryje, t. y. pareigūnėms įsitikinus jo buvimu namuose, tačiau nebaigiant patikrinimo. Esant tokiam šios teisės normos aiškinimui, susidarytų paradoksali situacija, kai bet kuris asmuo, susikeikęs policijos pareigūnų akivaizdoje, turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūno įžeidimą. Beje, tai kad pareigūnės nebuvo pažemintos, iš esmės patvirtina ir pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnių automobilio, kur jos nerodo jokių emocijų ir neišsako jokių teiginių, kad jaustųsi pažemintos ar įžeistos. Priešingai, pateikdamos informaciją policijos budėtojui apie vizito rezultatus šypsojosi, pasakojo, kad D. G. šaukia ir varo jas lauk (būtent varo lauk, o ne įžeidinėja ar žemina), vis akcentuodamas, kad jis yra namuose ir, ko policijos pareigūnės dar iš jo norinčios. Tokia pareigūnių reakcija tik patvirtina, jog iš esmės buvo siekiama išprovokuoti D. G. bei apkaltinti nebūtų veiksmų atlikimu.
2.7. Analizuodamas žodžių reikšmes, apeliantas tvirtina, kad vien paminėtų frazių pavartojimas negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį, nes, tiek nesudaro ANK aprašyto šio administracinio nusižengimo sudėties, tiek ir neatitinka tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos. D. G. garso įraše užfiksuotuose žodžiuose nėra ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties. Administracinėn atsakomybėn asmenys turėtų būti traukiami tik esant neabejotiniems užgaulaus, niekinamo, žeminančio bendravimo su pareigūnu atvejams, kai pašnekovas aiškiai suvokia, jog tokiu būdu bendrauja su pareigūnu ir turi tiesioginę tyčią jį paniekinti ir pažeminti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis byloje Nr. II-386-271/2019). Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės to nenustatė. Vien tai, kad pareigūnės neva pasijautė pažemintos ir/ar įžeistos dėl jų akivaizdoje pavartoto vienintelio keiksmažodžio sakinio viduryje ir dėl joms pasakytų žodžių „(necenzūrinis žodis) iš čia“ (t. y. frazė, kurios taip pat net nėra užfiksuota garso įraše), kelia pagrįstų abejonių, ar D. G. atveju nėra taikomi dvigubi standartai, t. y., ar iš tiesų kiekvieną kartą šios policijos pareigūnės, išgirdusios bendravimo su jomis metu pavartotą keiksmažodį, inicijuoja administracinio nusižengimo bylas, ar čia nėra tik elementarus noras susidoroti su D. G., kad jam už administracinius nusižengimus būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
Šalies argumentai
2.8. Apeliantas sutinka, kad D. G. pavartotos frazės neabejotinai buvo familiaraus ir nemandagaus bendravimo išraiška, tačiau pagal savo pobūdį negali būti savaime sutapatinamos su ANK 508 straipsnyje numatyta veika (įžeidimu), užtraukiančia administracinę atsakomybę. Be to, tam, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitiktų objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius, neturi būti abejonių, kad pastarasis suvokia, jog užgaulius, įžeidžiamus žodžius adresuoja būtent pareigūnui (statutiniam valstybės tarnautojui) ir siekia jį įžeisti. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019). Todėl kaskart negali būti keliamos administracinių nusižengimų bylos dėl statutinių valstybės tarnautojų darbe dažnai pasitaikančių konfliktinių situacijų. Apelianto įsitikinimu, pareigūnės akivaizdžiai netinkamai atliko savo pareigas, t. y. matydamos, kad bręsta konfliktinė situacija, ne tik jos nebandė šalinti, o priešingai, provokuodamos D. G. papildomais klausimais dar labiau ją paaštrino, po to D. G. ir šaukė, reikalaudamas išeiti/išvažiuoti iš jo kiemo. Vienintele su keiksmažodžiu sakinio viduryje išsakyta fraze jis pareigūnių asmeniškai neįžeidinėjo, nepažemino nei jų garbės, nei orumo bei to nesiekė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad anksčiau pareigūnai buvo surašę D. G. ir dar vieną protokolą dėl neva jo netinkamo elgesio prieš pareigūnus, o būtent dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Šis protokolas teismo nutarimu buvo panaikintas. Ši aplinkybė yra svarbi nagrinėjamu atveju, kadangi patvirtina jau aukščiau nurodytus argumentus, jog policijos pareigūnai sistemingai siekia bet kokiais būdais išprovokuoti D. G. ir jį nubausti. Taip pat apeliantas pažymi, kad teisėjos R. P. sekretorė L. M. yra parašiusi pareiškimą policijai dėl netinkamo D. G. elgesio. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindo tvirtinti, kad šią bylą nagrinėjusi teisėja nėra ir negali būti objektyvi.
2.9. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliantas teigia, kad policijos pareigūnėms aptariamoje situacijoje pasakyti žodžiai „minkit (necenzūrinis žodis) iš mano kiemo“, o taip pat ir pareigūnių nurodyta, tačiau niekur neužfiksuota ir objektyviai byloje pateiktais įrašais paneigta frazė „(necenzūrinis žodis) iš čia“, savo apimtimi negali būti vertinami įžeidžiančiais, kurių ištarimas galėtų užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį, todėl administracinio nusižengimo teisena D. G. turi būti nutraukta (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus viršininkė R. T. prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“ ir panašiai), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Tačiau ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo pareigūnai įvertindami savo darbo specifiką neturi iškelti labai aukštų etikos ir moralės reikalavimų asmenims – nukentėjusiesiems, įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems, su kuriais susiduria vykdydami teisėsaugos ir teisingumo profesines funkcijas, nes tai yra asmenys, kurie ne savo noru yra baudžiamosios bylos procese ir patiria stresinę būseną dėl jiems padarytos fizinės, moralinės ar materialinės žalos, ar gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką proceso dalyvių elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymą bei tikrovės neatitinkančių versijų pateikimą iš tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali adekvačiai suvokti ir vertinti susidariusias situacijas. Tokių asmenų elgesys neretai yra paveiktas stresinės būsenos ar jų gyvenimo aplinkos žmonių neretai antivisuomeniško elgesio stereotipų. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai ar institucijai pateiktuose pareiškimuose, prašymuose išdėstyta asmeninė nekorektiška, įžeidžianti proceso dalyvio pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019).
9. Nagrinėjamu atveju iš Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjos T. V., vyresniosios tyrėjos R. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų, teismo posėdyje kaip liudytojos vyresniosios tyrėjos R. P. duotų parodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 20.16 val., policijos pareigūnės, gavusios budėtojo pranešimą, nuvyko į D. G. gyvenamąją vietą tam, kad patikrintų, dėl kokių priežasčių suveikė D. G. nešiojama apykojė. Atidaręs duris, D. G. pradėjo filmuoti mobiliojo ryšio telefonu, šaukė, įtikinėjo, kad jis yra namuose, vartodamas necenzūrinius žodžius varė policijos pareigūnes lauk.
10. Teismo posėdyje Tauragės apskrities VPK atstovė S. M. tvirtino, kad pareigūno garbę ir orumą žeminantys žodžiai būtų: „(necenzūriniai žodžiai) iš čia“. Liudytoja vyresnioji tyrėja R. P. parodė, kad ji pasakytus žodžius „(necenzūrinis žodis) iš čia“, suprato kaip įžeidžiančius.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. yra paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, jis yra kontroliuojamas policijos pareigūnų, todėl akivaizdu, jog jis patiria stresinę būseną, yra nepatenkintas dėl paskirtos kardomosios priemonės ir jo nuolatinės kontrolės. Iš teismo posėdyje duotų liudytojos R. P. parodymų nustatyta, kad ji D. G. namuose lankėsi bent tris kartus, D. G. greitai susinervina, jos nuomone, jis taip išreiškė emocijas – pyktį nukreipdamas į jas, tačiau, liudytojos tvirtinimu, tokie necenzūriniai žodžiai negali būti vartojami.
12. Teismo posėdyje D. G. neneigė, kad su policijos pareigūnėmis kalbėjo pakeltu tonu ir pasakė minėtus necenzūrinius žodžius, nes jautėsi provokuojamas, tačiau žodžiai nebuvo skirti tam, kad įžeistų pareigūnes, jis tik norėjo, kad jos išvažiuotų.
13. Šiuo atveju teismo posėdyje duotų D. G. paaiškinimų, kad jis neturėjo tyčios įžeisti policijos pareigūnių, iš esmės nepaneigia ta aplinkybė, kad teismo posėdyje buvo pateiktas jo paties darytas vaizdo įrašas, kuriuo jis siekė įrodyti, kad necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti bendrame kontekste, susinervinus ir varant iš kiemo policijos pareigūnes, o ne siekiant jas įžeisti. Iš teismo posėdyje pateikto administracinėn atsakomybėn traukiamo D. G. atstovo advokato M. Navicko vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnėms, D. G. tvirtino, kad jis yra namuose, reiškė pasipiktinimą, kad yra tikrinamas, o policijos pareigūnėms paklausus, ar jis neturi dar kokių apribojimų, pradėjo šaukti ir kartojo, kad yra namuose, šaukdamas varė policijos pareigūnes iš kiemo, taip pat šaukdamas ir varydamas policijos pareigūnes iš kiemo, vieną kartą pavartojo necenzūrinius žodžius.
14. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad D. G. elgėsi įžūliai, pavartojo ir necenzūrinius žodžius, todėl toks D. G. elgesys yra visiškai netoleruotinas. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje, D. G. iš esmės bendrame kontekste pasakyti ir necenzūriniai žodžiai nesiekia tokio pavojingumo, kad galėtų būtų vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 508 straipsnyje. Todėl D. G. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
15. Esant nustatytų ir aptartų duomenų visumai, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas naikintinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.