- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- II-386-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02096-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pareiškėjas
- Bendrojo pagalbos centro
dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato įgaliotajai atstovei Aušrai Bernatonienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Bendrojo pagalbos centro skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 19099201501), kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena R. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2019 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities VPK buvo gautas Bendrojo pagalbos centro pareiškimas „Dėl bendrojo pagalbos centro pareigūno garbės ir orumo įžeidimo“, kuriuo buvo pranešama, kad 2019 m. kovo 5 d. vykdydamas tarnybines pareigas – 9.22 val. atsakydamas į pagalbos skambutį iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), buvo piktavališkai įžeidinėjamas Centro Vilniaus skyriaus jaunesnysis specialistas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis T. M.. Nors į pagalbos skambutį atsiliepęs T. M. su skambinančiu bendravo kantriai, atkakliai stengėsi išsiaiškinti pagalbos poreikį, tačiau skambinusysis pokalbio metu grasino ir įžeidinėjo pareigūną. Prašė imtis veiksmų ir priemonių, kad būtų nustatytas asmuo, 2019-03-05 skambinęs Bendruoju pagalbos numeriu 112 iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), taip pat patraukti minėtą asmenį atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį – dėl statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo. Prie pareiškimo pridėjo 2019-03-05 09:22 val. Centro informacinėje sistemoje užregistruoto skambučio iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) skaitmeninę garso įrašo kopiją (b.l. 11-12).
Galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog pareiškime nurodytomis aplinkybėmis skambino R. L..
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. vyriausiosios tyrėjos A. B. nutarimu (ROIK 19099201501) buvo konstatuota, jog išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą nenustatyta, kad R. L. savo išsakytais žodžiais būtų pažeminęs atsiliepusio operatoriaus T.M. garbę ir orumą. Po garso įrašo perklausos nustatyta, jog R. L. kalbėjo nemandagiai, familiariai, bet kalbėdamas necenzūrinių, įžūlių žodžių nevartojo. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal formuojamą teismų praktiką, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad R. L. pažemino BPC operatoriaus T.M. garbę ir orumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu R. L. atžvilgiu administracinė teisena buvo nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Bendrojo pagalbos centro skundas dėl 2019 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriame pareiškėjas nurodo, kad Centras nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi administracinė atsakomybė pagal LR ANK 508 straipsnį numatyta už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbes ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. LR ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksniai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m, birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 396/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Nagrinėjamu atveju 2019 m. kovo 5 d. 09.22 vai. pagalbos telefono numeriu 112 paskambinęs asmuo (R. L.) piktinosi policijos pareigūnų veiksmais, o nepatenkintas statutinio valstybės tarnautojo T. M. suteikta informacija, išvadino pastarąjį piemeniu bei pagrasino atleisiant iš darbo. Lietuvių kalbos žodyne žodis „piemuo“ apibrėžiamas kaip dar nesuaugęs, nesubrendęs žmogus, pusbernis, vaikigalis, arba net menkinantis, reiškiantis nerimtą, piemeniško elgesio žmogų (http://www.lkz.lt), todėl jo panaudojimas šioje situacijoje turi būti traktuojamas kaip įžeidimas, o grasinimas - kaip įžūlus elgesys, nors ir realiai jis nebūtų įgyvendintas, tačiau jau pats grasinimas statutiniam valstybės tarnautojui, vykdančiam savo tarnybines funkcijas, ir grasinimo objektas (atleidimas iš pareigų) rodo asmens įžūlumą, kuriuo siekta pažeminti ir sumenkinti pareigūną. Taipogi, pastebėta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta ir kita pateikta svarbi informacija apie pažeidėjo ankstesnius tos dienos policijos kvietimus, kurie ne tik nepasitvirtino, bet buvo melagingi, dėl ko policija pradėjo administracinę teiseną. Kitaip tariant, šie duomenys dar kartą įrodo, jog minėtas asmuo veikė sąmoningai ir jo neteisėti veiksmai yra nevienkartinio pobūdžio. Tačiau vyriausioji tyrėja A. B. neatsižvelgė į pateiktus objektyvius įrodymus (faktus) ir teisės aktų normas bei teisminę praktiką, net nesiėmė priemonių išsiaiškinti R. L. neteisėtų veiksmų priežastis, o įžeidimą ir įžūlų elgesį vertino subjektyviai, t. y. pagal savo supratimo prizmę, todėl jos priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir keistinas.
Taip pat akcentavo, kad Centras sistemingai teikia policijos įstaigoms pranešimus apie pareigūnų garbės ir orumo pažeminimus, betikslius ir trukdančius bei melagingus skambučius, siekiant pažeidėjus patraukti administracinėn atsakomybėn ir taip drausminant jų įžūlų ir netoleruotiną elgesį bei mažinti Centro darbui trukdančių skambučių, priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimų skaičių, žinant, kad pagalba nereikalinga. Prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir patraukti R. L. administracinėn atsakomybėn pagal požymius nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje.
Rašytiniame atsiliepime Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariatas nurodė, kad apeliacinis skundas dėl nutarimo yra nepagrįstas. Vyriausioji tyrėja A. B. teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinio nusižengimo byloje turimus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais bei teisingai išsprendė administracinio nusižengimo bylą. Prašo palikti galioti ginčijamą nutarimą, o pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato įgaliotoji atstovė A. B. paaiškino, jog pokalbio su BPC operatoriumi metu vienas išsakytas netinkamas žodis, institucijos manymu, nėra įžeidimas. Žodis „piemuo“ nėra labai žeidžiantis. Dirbdami tokį darbą žmonės turi suvokti, jog pranešėjai bus emocionalūs. Juolab pranešėjas buvo neblaivus, bet tai savaime nereiškia, jog jo teikiama informacija neatitinka tikrovės.
Skundo pareiškėjo Bendrojo pagalbos centro įgaliotasis atstovas į skundo nagrinėjimą laiku neatvyko (atvyko jau posėdžiui pasibaigus), apie jo laiką ir datą buvo tinkamai informuotas, pareiškėjo pozicija aiškiai ir detaliai išdėstyta skunde, todėl skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Bendrojo pagalbos centro skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas LR ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.
Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, leidžiančiu konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, patikrinęs skundžiamą policijos nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant R. L. veikoje ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių, yra pagrįstas.
ANK 508 straipsnis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
Pagrindinis įrodymas, esantis byloje – BPC pateiktas 2019-05-09 0:22 val. įvykusio pokalbio tarp BPC operatoriaus bei pranešėjo R. L. įrašas bei jo apžiūros protokolas su pokalbio išklotine. Iš pokalbio įrašo matyti, jog pranešėjas suirzęs, galimai neblaivus, iš tiesų pokalbio metu negali rišliai paaiškinti, kokios tiksliai pagalbos jam reikia, pokalbio eigoje gavęs pasiūlymą dėl nusiskundimų policijos pareigūnų darbu kreiptis kitu numeriu pradeda su operatoriumi kalbėtis familiaria maniera, panaudodamas tokias nepagarbias frazes kaip „žinok, pacaniuk“, „Juk tu piemuo esi dar“, bei frazę pareiškėjo įvertintą kaip grasinimą „Kai atvyksim, tai bus tau mažai. Tu greičiausiai darbo nebeturėsi“. Kalbos specialistų yra pripažįstama, jog toks žodis kaip „piemuo“ („pacaniukas“ nagrinėjame kontekste iš esmės yra jo atitikmuo), pavartotas ne tiesiogine, o perkeltine reikšme yra laikomas pejoratyvu - neigiamos reikšmės žodžiu, dažniausiai taikomu žmogui, siekiant jį paniekinti. Tačiau ne kiekvienu atveju net ir perkeltinės šio žodžio reikšmės yra tik įžeidžiančios . Piemens perketinės reikšmės, susijusios su asmens įvertinimu, yra „dar nesuaugęs, nesubrendęs žmogus“, „nerimtai besielgiantis žmogus“, ir galiausiai „niekam tikęs žmogus“. Pareiškėjas nurodo, jog minėtų žodžių tikslas buvo neabejotinai pažeminti ir įskaudinti pašnekovą, sumenkinti jo prestižą t.y. priskiria pavartotiems žodžiams stipriausią negatyvą turinčią reikšmę. Tačiau nustatinėjant, ar pasakyti žodžiai yra įžeidimas, svarbu yra įvertinti šių žodžių prasmę, kokiomis aplinkybėmis ir kam jie buvo pasakyti. Nagrinėjamu atveju minėtas frazes akivaizdžiai lėmė pokalbio kontekstas. Suirzusiam pranešėjui pokalbio metu perėjus į familiarų toną ir kreipinį „Jūs“ pakeitus į „tu“, o operatoriui pareikalavus iš pareiškėjo nesikreipti į jį „tu“, buvo pavartoti minėti du žodžiai. Pranešėjas jais akivaizdžiai apeliavo į jo ir operatoriaus amžiaus skirtumą, tačiau iš pokalbio turinio negalima spręsti, jog šiuos epitetus vartojo išimtinai užgaulia prasme, juos siedamas ne tik su operatoriaus jaunu amžiumi, tačiau ir jo įsivaizduojama nekompetencija, menkumu, t.y. turėjo tiesioginę tyčią įžeisti pareigūną (statutinį valstybės tarnautoją).
Frazė „Kai atvyksim, tai bus tau mažai. Tu greičiausiai darbo nebeturėsi“ paties pareiškėjo buvo įvertintas ne kaip realus grasinimas, o tik kaip įžūlaus pašnekovo elgesio išraiška. Tačiau nei ir tokiu atveju šio įžūlaus elgesio tiesioginis tikslas taip pat turi būti siekis pažeminti pareigūno garbę ir orumą. Tačiau dažnu atveju tai tėra paprasto susierzinimo dėl netinkamai asmens įsivaizdavimu jam suteikiamų valstybės tarnautojo (pareigūno) paslaugų išraiška, apeliuojant į drausminę atsakomybę už tai.
Ginčijamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė pagrįstai nurodė, jog pagalbos besikreipiantys žmonės yra susijaudinę, emocionalūs, sutrikę, kartais net ir neblaivūs. Teismas pažymi, jog galimos ir tikėtinos situacijos, kad jų bendravimo maniera neatitiks ramaus, pagarbaus, dalykiško pokalbio standarto. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn asmenys turėtų būti traukiami tik esant neabejotiniems užgaulaus, niekinamo, žeminančio bendravimo su pareigūnu atvejams, kai pašnekovas aiškiai suvokia, jog tokiu būdu bendrauja su pareigūnu ir turi tiesioginę tyčią jį paniekinti ir pažeminti, ko nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Pavartotos frazės neabejotinai buvo familiaraus ir nemandagaus bendravimo išraiška, tačiau pagal savo pobūdį negali būti savaime sutapatinamos su ANK 508 straipsnyje numatyta veika (įžeidimu), užtraukiančia administracinę atsakomybę. Pažymėtina, jog ir operatorius neišlaikė neutralaus, profesionalaus bendravimo standarto, parodydamas susierzinimą dėl familiaraus kreipinio, todėl sudarė tam tikrą prielaidą konfliktinei situacijai. Be to, tam, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitiktų objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius, neturi būti abejonių, kad pastarasis suvokia, jog užgaulius, įžeidžiamus žodžius adresuoja būtent pareigūnui (statutiniam valstybės tarnautojui) ir siekia jį įžeisti. Bendraudamas telefonu pranešėjas pašnekovo nemato, nežino jo pareigų, statuso, nėra įspėjamas dėl galimos atsakomybės už statutinio valstybės tarnautojo įžeidimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas vertina, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. vyriausiosios tyrėjos A. B. nutarimas (ROIK 19099201501) nutraukti pradėtą administracinę teiseną yra pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutarė:
Bendrojo pagalbos centro skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 19099201501) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.