Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta V. J. pagal ANK 524 straipsnį, nenustačius jos veiksmuose tiesioginės tyčios, t. y., kad nėra gauta duomenų apie tai, jog V. J. nacistinę svastiką naudojo propaguodama nacistines idėjas, okupacinį režimą, skatindama nacistinę bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimąsi (b. l. 6-7). Taip pat 2022 m. balandžio 1 d. V. J. surašytas oficialus įspėjimas dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio (b. l. 10)

Teismo posėdyje pareiškėja V. J. prašė jos skundą tenkinti. Paaiškino, jog dėl pradėtos administracinio nusižengimo teisenos liko įrašas administracinių nusižengimų registre. Nori, kad šie duomenys būtų panaikinti, kadangi tai kenkia jos reputacijai, nes ji jokio pažeidimo nepadarė. Dėl šios priežasties norėtų, jog būtų panaikintas ir oficialus įspėjimas. Supranta, kad baustumo neturi.

Liudytojas V. P. teismo posėdyje paaiškino, jog jam taip pat buvo nutraukta administracinė teisena dėl to paties įvykio. Plakatai priklausė jam. Jie protestavo prieš karą Ukrainoje, tačiau dėl to liko kaip ir kalti. Pareiškėja yra politikė, todėl toks įrašas apie pradėtą administracinę teiseną, net ir nutraukus ją, kenkia pareiškėjos reputacijai. Pareiškėja įspėjimą vertina kaip nuobaudą, nors policijos pareigūnas tvirtino priešingai ir sakė, kad tai standartinė procedūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 567 straipsnio 1-2 dalis, pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pareigūnas privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Skundžiamame Institucijos 2022 m. balandžio 1 d. nutarime nurodoma, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji patrulė G. R. tarnybiniu pranešimu informavo apie tai, jog 2022 m. kovo 23 d. dirbant AP „L 1924“ kartu su Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės 1-os kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu S. G. apie 15 val. 30 min. gavo pranešimą, kad asmuo, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, matė, kaip sustojime prie rusų ambasados stovi 4 asmenys su plakatais kuriuose svastikos ženklai. Atvykus šiuo adresu V. P. (P.) ir V. J. stovėjo su plakatais, kuriuose buvo nupiešti galimai svastikos ženklai. Plakatai išimti. Apžiūrėjus išimtus plakatus matosi, jog nupiešta nacistinė svastika. 2022 m. kovo 23 d. buvo bendrauta su V. J., kuri nurodė, jog protesto metu prie Rusijos Federacijos ambasados, bei prie Klaipėdos apskrities policijos komisariato naudojo plakatus, kuriose nupiešta nacistinė svastika, tai yra protestas prieš Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, bei plakate sulygino nacistinė svastiką bei Rusijos Federacijos karinės technikos pažymėtos raide “Z“, kad ši raidė naudojama Rusijos Federacijos yra prilyginama nacistinei simbolikai. V. J. taip pat paaiškino, kad nepropaguoja nacistines idėjas, okupacinį režimą, neskatina panašių simbolikų naudojimo, šį plakatą demonstravo visuomenės informavimo tikslais apie dabarties įvykius Ukrainoje. Kadangi V. J. veiksmuose nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia, t. y. nėra gauta duomenų apie tai, kad V. J. nacistinę svastiką naudojo propaguodama nacistines idėjas, okupacinį režimą, skatindama nacistinę bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimąsi, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta V. J. pagal ANK 524 straipsnį, nutraukta (b. l. 6-7).

V. J. nuomone, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 524 straipsnį jai turėjo būti ne nutraukta, o apskritai nepradėta, nes jokio plakato su nacistine svastika nedemonstravo, visi plakatai buvo V. P., o ji buvo tik piketo dalyvė. Todėl prašo panaikinti įrašus apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną iš administracinių nusižengimų registro.

ANK 524 straipsnis numato atsakomybę už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą. Iš ANK 524 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma, be kita ko, ir už nacistinės svastikos naudojimą susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitokį viešą demonstravimą.

Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta policijos pareigūnams gavus pranešimą apie galimai daromą administracinį nusižengimą – asmuo pranešė, kad prie Rusijos ambasados stovi keturi asmenys su plakatais, kuriuose pavaizduotas svastikos ženklas.

Policija privalo registruoti ir nagrinėti pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad gavę pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą, policija šį pranešimą privalėjo registruoti. Be to, pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, privalo ne tik registruoti pranešimus apie galimai daromus teisės pažeidimus, bet ir reaguoti į juos ir imtis visų teisės aktais nustatytų priemonių šių pažeidimų aplinkybėms išsiaiškinti, ypač jeigu pažeidimas turi administracinio nusižengimo požymių (ANK 567 straipsnio 1-2 dalis, 590 straipsnis).

Kaip matyti iš įvykio vietoje darytų fotonuotraukų IMG_20220323_155538-1, V. J. stovi šalia ant grindinio išdėliotų plakatų, tarp kurių matyti ir du plakatai su juose pavaizduotomis nacistinėmis svastikomis. Fotonuotraukose IMG_20220323_153757-1 ir IMG_20220323_153853-2 užfiksuota, kad pareiškėja ima ir nešioja, dėlioja plakatus. Tai užfiksuota ir vaizdo įrašuose 2022_0323_153602_012 ir 2022_0323_153557_001.

Taigi, iš užfiksuotų aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnams buvo pagrindas įtarti, jog yra daromas administracinis nusižengimas, bei kad V. J. veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, juo labiau, kad pati pareiškėja neneigia dalyvavusi pikete ir žinojusi, jog jame yra demonstruojami plakatai su nacistine svastika. O tai reiškia, kad policijos pareigūnams, ypač gavus pranešimą, kilo pareiga atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir jie privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės ir nustatyta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn (ANK 567 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl ko nėra pagrindo sutikti su V. J., kad policijos pareigūnai neturėjo pagrindo registruoti administracinių nusižengimų registre duomenų apie pradėtą administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį, bei domėtis pareiškėjos asmeniu ir rinkti įrodymų, nes tokia pareiga policijos pareigūnams kilo pagal įstatymus.

Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, atlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimą, teisena, pradėta V. J. pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį, nutraukta, nenustačius jos veiksmuose tiesioginės tyčios, t. y., kad nebuvo gauta duomenų apie tai, jog V. J. nacistinę svastiką naudojo propaguodama nacistines idėjas, okupacinį režimą, skatindama nacistinę bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimąsi. Tai reiškia, kad jokių neigiamų teisinių pasekmių dėl pradėtos administracinio nusižengimo bylos teisenos pareiškėja negali patirti, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu ši teisena buvo nutraukta, nes priešingu atveju būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, naikinti skundžiamo Institucijos nutarimo skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Taip pat pareiškėja prašo panaikinti jai 2022 m. balandžio 1 d. pareikštą oficialų įspėjimą.

Pagal Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punktą, pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. Oficialus įspėjimas yra dokumentas, kuris pagal savo esmę ir paskirtį yra skirtas tik prevenciškai įspėti asmenį, kuriam jis adresuotas, kad jei jis ateityje darys priešingas teisei veikas, už tai gali būti patrauktas atitinkamon atsakomybėn, tačiau įspėjimas įspėto asmens turimų teisių ir pareigų apimties realiai nekeičia, t. y. jis asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-68-350/2020). Atsižvelgiant į tai, kad toks įspėjimas asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių, be to, oficialus įspėjimas reiškiamas pagal Policijos įstatymo nuostatas, o ne pagal administracinių nusižengimų kodeksą, kuris nenumato tokio dokumento apskundimo galimybės, oficialus įspėjimas negali būti skundo administracinio nusižengimo byloje dalyku, dėl ko teismas dėl skundo reikalavimo panaikinti oficialų įspėjimą nepasisako.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos V. J. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą (ROIK: 22163394186) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.