Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. P. 2020 m. balandžio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 49-ANR_P-650-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį.

2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Teismas padarė išvadą, kad J. P. jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį nebuvo numatyta. Be to, apylinkės teismas vertino, jog administracinio nusižengimo protokole nenurodyta kokių konkrečiai policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų J. P. nevykdė. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog J. P. veiksmai gali užtraukti atsakomybę pagal ANK 45 straipsnį, tačiau aplinkybės dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnyje, šioje byloje netirtos, pažeidimai nenurodyti, dalis jų priskirtina nagrinėti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmestinas.

6. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino J. P. veiką pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, kuri administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta padarius rašymo apsirikimo klaidą – iš tikrųjų J. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn ne pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, o pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Institucija prašo nubausti J. P. pagal šį straipsnį.

8. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime vertino J. P. veikos atitikimą ANK 506 straipsnio 4¹ daliai, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nes skundžiamame nutarime yra aptarta ir nurodyta, kad J. P. veikoje apskritai nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnyje, sudėties.

9. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, o 4¹ straipsnyje, galiojančiame nuo 2020 m. balandžio 3 d., numatyta atsakomybė taip pat už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

9.1 Tai reiškia, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio ir 4, ir 4¹ dalį kyla už tuos pačius veiksmus, t. y. už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Veika pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį kvalifikuojama tada, kai statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėtas nurodymas ar reikalavimas nevykdomas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, o kai tokia veika padaroma kada nėra ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytos situacijos, arba padaryta iki įsigaliojant ANK 506 straipsnio 4¹ daliai, kurios sankcija yra griežtesnė nei ANK 506 straipsnio 4 dalies, ji kvalifikuojama pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį (ANK 3 straipsnio 3 dalis).

10. Taigi, atsakomybei pagal ANK 506 straipsnio tiek 4, tiek 4¹ dalį taikymui būtina nustatyti, kad asmuo nevykdė statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo.

11.1. Kaip matyti iš byloje esančio įspėjimo, 2020 m. kovo 23 d. Institucijos pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 23 straipsnio 1 punktu, oficialiai pasirašytinai įspėjo J. P. dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio ir išaiškino jam administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už eilę priešingų teisei veikų, tame tarpe ir atsakomybę pagal ANK 45 straipsnį (b. l. 5), o iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. kovo 25 d. buvo užfiksuota J. P. padaryta galimai priešinga teisei veika, turinti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 45 straipsnyje, požymių (b.l. 1-2). Dėl šio galimo pažeidimo surinkta medžiaga, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, buvo perduota nagrinėti kompetentingai institucijai.

11.2. Tai, jog J. P. prieš jam galimai padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnyje, buvo oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio ir jam buvo išaiškinta atsakomybė už eilę priešingų teisei veikų, Institucijos vertinimu, užtraukia šiam asmeniui atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už teisėto policijos reikalavimo nevykdymą. Su tokia Institucijos pozicija sutikti nėra jokio pagrindo.

12. Minėta, įspėjimas J. P. buvo surašytas vadovaujantis Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punktu. Pažymėtina, kad teisėtas nurodymas (reikalavimas) ir oficialus įspėjimas pagal savo pobūdį ir turinį nėra tapatūs institutai, jie reglamentuojami skirtinguose Policijos įstatymo straipsniuose. Šio įstatymo 21 straipsnyje, apibrėžiančiame pareigūnų įgaliojimus, numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, kurie yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Šie nurodymai ir reikalavimai turi būti vykdomi nedelsiant, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą. Šiame straipsnyje taip pat įtvirtinta, jog už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

12.1. Tuo tarpu Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punkte numatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją, turi teisę oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio.

12.2. Iš aptartų Policijos įstatymo nuostatų ir J. P. pareikšto įspėjimo turinio akivaizdu, kad oficialus įspėjimas yra dokumentas, kuris pagal savo esmę ir paskirtį yra skirtas tik prevenciškai įspėti asmenį, kuriam jis adresuotas, kad jei jis ateityje darys priešingas teisei veikas, už tai gali būti patrauktas atitinkamon atsakomybėn, tačiau įspėjimas įspėto asmens turimų teisių ir pareigų apimties realiai nekeičia, t.y. jis asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Taigi, dėl pirmiau aptartų priežasčių už atitinkamo teisės pažeidimo padarymą po tokio įspėjimo atsakomybė pagal ANK 506 straipsnį nekyla.

12.3 Kaip matyti iš byloje esančio vyresniosios tyrėjos S. Č. tarnybinio pranešimo Dėl karantino taisyklių pažeidimo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-2), policijos pareigūnams nustačius galimą J. P. padarytą administracinį nusižengimą, šis galimai neteisėtą savo veiką tuoj pat nutraukė.

13. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju J. P. veikoje nėra būtinojo ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymio – statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, todėl skundžiama nutartimi administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagrįstai.

13.1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.