- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-702-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algimantas Kukalis
- Trečiasis asmuo
- J.
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- T. B.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, atsakovo atstovei advokatei S. S., trečiajam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui T. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu ( b.l. 60-65) prašė pripažinti K. V. S. 1996-06-21 sudarytą testamentą, registro Nr.164, negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2009-04-13 mirė jo tėvas K. V. S., kuris 1996-06-21 sudarė testamentą, palikdamas sesers sūnui T. B. du žemės sklypus: 2.0 ha, esantį (duomenys neskelbtini) ir 8.08 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei vieno aukšto mūrinį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Ieškovo teigimu, ginčijamas testamentas pripažintinas negaliojančiu, kadangi juo testatorius paliko neegzistuojantį turtą - niekur neįregistruotą mūrinį gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus ir neegzistuojančio dydžio žemės sklypą. Gyvenamasis mūrinis namas bei ūkiniai pastatai buvo pastatyti neturint jokių leidimų, suderintų projektų ar kitų dokumentų, kurie liudytų apie teisėtas ir tinkamas statybas, todėl testatorius neturėjo teisės jų palikti testamentu, pats neturėdamas teisės jais naudotis bei disponuoti. Iš penkių palikėjui priklausančių žemės sklypų 2.0 ha dydžio žemės sklypo nėra, o 0,3700 ha žemės sklypas yra ne po namu, o už kelio. Net pripažinus, kad T. B. turi teisę į kažkurį žemės sklypą, nereiškia, kad kartu jo nuosavybėn gali pereiti savavališkai pastatytas ir neįregistruotas mūrinis gyvenamasis namas, kuris negali būti žemės sklypo priklausiniu. Ieškovas laikė, kad testamentas negaliojantis, kadangi jo turinys neteisėtas ir nesuprantamas. Ieškovas sutiko, kad testatoriaus valia dėl 8.08 ha žemės sklypo aiški.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad K. V. S. 1996-06-21 sudarytu testamentu, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį vieno aukšto mūrinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 39/2785/Ū2785 ir 8,08 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko savo anūkui T. B.. Testatorius mirė 2009-04-13, todėl jo palikimas paveldimas pagal naująjį Civilinį kodeksą, o testamento ginčijimui taikytinas CK 575 str. (1964 m. red.), pagal kurį testatorius turėjo teisę palikti testamentu savo nuožiūra visą turtą arba jo dalį. Nuorodos į tai, kad testamentu palikti galima tik teisiškai įregistruotą daiktą įstatyme nėra ir tai nėra imperatyvios teisės normos pažeidimas. Ieškovo nurodytų testamento negaliojimo pagrindų - CK 5.16 str. 1 d. 3 p., 5.17 str., 1964 m. CK nebuvo. Byloje nėra pagrindo abejoti testatoriaus gebėjimu suprasti savo veiksmus sandorio sudarymo metu, testamentas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Bylos nagrinėjimo metu VĮ „Registrų centras" buvo atlikta testamentu paliktų nekilnojamųjų daiktų - gyvenamojo namo ir kitų statinių teisinė registracija, išrašo iš ūkinių knygų pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010-01-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą- pripažinti K. V. S. 1996 m. birželio 21 d. sudarytą testamentą iš dalies negaliojančiu ta apimtimi, kuria testatorius savo anūkui T. B. paliko 2.0 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). ir vieno aukšto mūrinį namą su ūkio pastatais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškinio teisinio ir faktinio pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jo pareiga suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinio pagrindo nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas be pagrindo susaistė save ieškovo nurodytu teisiniu pagrindu. Teismas be pagrindo netaikė CK 47 str. (1964 m. red.), pagal kurį testamentas, kuris leidžia pretenduoti į bet kurį iš trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). negalioja, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Testatoriaus neveiksnumu ieškinyje nebuvo remtasi.
Dėl K. V. S. testamento turinio neteisėtumo.
Testatoriaus 1996 m. birželio 21 d. testamentu T. B. paliktas 2, 00 ha žemės sklypas neegzistuoja, o testamente nurodytas kadastrinis numeris yra Gižų k. vietovės identifikacinis numeris. Taip pat paaiškėjo, kad yra du sklypai: 0,37 ha ir 1,63 ha (apeliantas nurodė, kad dėl rašymo apsirikimo apeliaciniame skunde sklypus nurodė 1.37 ha ir 0.63 ha), kurių vieno dabartinis kadastrinis numeris yra 3918/0001:1622 (registro Nr. 39/2785), tačiau šie sklypai yra skirtingose vietose, tarpusavyje nesusiję, dėl to testamento turinys yra neaiškus, kelia abejonių tiek juo paliekamo turto buvimo vieta, tiek jo apimtis, todėl testatoriaus valia dėl 2 ha žemės sklypo yra neaiški ir testamentas šioje dalyje pripažintinas negaliojančiu.
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Kadangi palikėjo turtas yra aiškiai neidentifikuotas, todėl notaras negalėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimo T. B.. Šiuo atveju notarė įgytų teisės aktais nenumatytą ir neleidžiamą diskrecįją laisvai interpretuoti testatoriaus K. V. S. testamento turinį, susidarytų situacija dėl kitų civilinių ginčų kilimo.
Dėl mūrinio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, svarbu tai, kad testamento sudarymo metu jau veikė Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras, kuriame šie statiniai įregistruoti nebuvo, nors turėjo. Bylos nagrinėjimo metu skubotai atsakovo atlikta registracija VĮ Registrų centras bylos baigčiai nereikšminga, nes svarbu ar namas su priklausiniais tinkamai buvo įregistruotas testamento sudarymo metu, todėl apeliantas palaikė savo ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu šio turto atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Byloje kilo ginčas dėl K. V. S., mirusio 2009-04-13 testamento, sudaryto 1996-06-21 ir patvirtinto Vilkaviškio rajono Gižų seniūno A. D. (reg Nr. 164). Apeliantas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti testamentą negaliojančiu, o apeliacinį skundą patenkinus, priimti naują sprendimą ir testamentą pripažinti negaliojančiu tik iš dalies ta apimtimi, kuria testatorius savo anūkui T. B. paliko 2.0 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). ir vieno aukšto mūrinį namą su ūkio pastatais. Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ginčijamą testamento dalį pripažinti negaliojančia kaip neatitinkančią įstatymo reikalavimų pagal CK 47 str.(1964 m. red.) ir nesusaistyti savęs ieškovo nurodytu teisiniu pagrindu (CK 5.16 str. 1 d. 3 p., 5.17 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog ieškovo pareiga ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), o ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009). Tačiau kolegija nesutinka su apelianto nuostata, kad teismas save susaistė ieškovo ieškinyje nurodytu teisiniu pagrindu ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.
Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio pagrindu po palikėjo mirties atsiradęs palikimas – mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės – pereina įpėdiniams pagal testamentą. Jeigu testatorius miršta iki 2001 m. liepos 1 d. (2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo), tai atsiradusiems paveldėjimo santykiams yra taikomos 1964 m. Civilinio kodekso normos. Testatorius K. V. S. mirė 2009 m. balandžio 13 d., tokiu atveju ir sandorio pripažinimui negaliojančiu turi būti taikomos ne 1964 m., o 2000 m. Civilinio kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnis, 38 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas testatoriaus testamentą, kuris buvo sudarytas 1996 m. birželio 21 d. laikė neteisėtu ir nesuprantamu (CK 5.16 str. 1 d. 3 p.) todėl, kad testatorius testamentu negalėjo palikti vieno aukšto mūrinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, neįregistruotus jo vardu nekilnojamojo turto registre. Kolegija su tokia apelianto nuostata nesutinka. Testatorius testamentu galėjo palikti visą savo turtą ar jo dalį ir įstatymas imperatyviai nereikalavo, kad testamente įvardintas turtas būtų įregistruotas. Vienok, po testatoriaus mirties, įrašų Gižų kaimo 1976-1990 m. ūkinėse knygose (b.l. 104) pagrindu, buvo atlikta testatoriaus vardu testamente įvardinto turto teisinė registracija (b.l. 101), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad testamentas ne tik, kad nėra neteisėtas, bet ir negali būti laikomas neteisėtu ir nesuprantamu nei dėl testatoriaus valios, nei dėl testamento turinio neaiškumo.
Apeliantas taip pat laiko nesuprantamu bei ginčija testamento dalį dėl testatoriaus valios palikti T. B. testatoriui priklausantį 2.0 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 38/2785/Ū2785. Apelianto nuomone, testamento turinys yra neaiškus, kelia abejonių tiek juo paliekamo turto buvimo vieta, tiek jo apimtis, kadangi testatorius negalėjo palikti 2 ha žemės sklypo, nes tokio dydžio sklypo neturėjo. Kolegija laiko, jog apelianto pareikštos abejonės dėl testamento teksto aiškumo savaime nedaro testamento nesuprantamo ir kitiems asmenims. Kita vertus, netgi ir iš pirmo žvilgsnio aiškų sandorio tekstą, siekiant pašalinti nuomonių skirtumus, gali tekti aiškinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį testamento, kaip sandorio, aiškinimui taikytinos 2000 m. CK normos. Atsiradus poreikiui aiškinti vienašalio sandorio – testamento – turinį ir sąlygas, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės (2000 m. CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193-6.195 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Civilinė byla Nr. 3K-3-473/2007). VĮ Registrų centro Marijampolės filialo duomenys patvirtina, kad testatoriui K. V. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 0,37 ha ir 1,63 ha žemės sklypai, todėl testatorius testamente nurodė nei daugiau, nei mažiau, o tik tiek žemės (2.0 ha bendro ploto), kiek turėjo nuosavybės teise testamento surašymo metu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl testamento turinio aiškinimo ir nelaiko pagrįstais apelianto argumentus, kad netikslumai testamente, nenurodant, kokio dydžio žemės sklypai sudaro 2.0 ha paliekamos žemės kadastrinėje vietovėje Nr. I:24, nedaro neaiškią testatoriaus valią (CK 5.18 str. 2 d.). Apeliantas be pagrindo siekia įnešti kitiems abejones dėl testatoriaus valios, paminėdamas, jog testatorius dar siekė išsipirkti žemės po namu, juolab pats netvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai neleidžia nustatyti, kad (duomenys neskelbtini)testatoriui priklausė ar priklauso daugiau, negu 2.0 ha žemės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, tačiau, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju tenka asmeniui, užginčijusiam testamentą (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas tokios valios trūkumų ar imperatyvių įstatymų pažeidimų, sudarant testamentą, neįrodė, todėl panaikinti skundžiamą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas patyrė 14,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nepatenkinus apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Taip pat, atsakovo T. B. naudai iš ieškovo priteistina 1 000 Lt išlaidų, advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. S., gim. 1966-07-23 atsakovui T. B. 1 000 (vieną tūkstantį) litų išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir valstybei 14,50 Lt (keturiolika litų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.