Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.), ir jam paskirta 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. B. paskirti 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu viena arešto para prilyginta 1 laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės, o nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. balandžio 25 d.

Nukentėjusios V. O. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo G. B. priteista 225 Eur turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusios V. O. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – piniginių lėšų, 2022 m., laikotarpyje nuo rugpjūčio 27 d. 15.40 val. iki rugpjūčio 29 d. 08.48 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) , interneto svetainėje www.alio.lt patalpino žinomai melagingą skelbimą, kad nuomoja 2 kambarių butą su visais baldais ir buitine technika Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nors buto neturėjo ir išnuomoti neketino; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 11.30 val., į skelbime nurodytą telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambinusiai butą nuomotis ketinančiai V. O. telefoninių pokalbių metu ir trumposiomis žinutėmis patvirtino nuomojantis butą bei nurodė už nuomojamą butą pervesti 225 Eur į jo – G. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugpjūčio 29 d., 14.24 val., V. O. į šią sąskaitą pervedus 225 Eur, jis buto V. O. neišnuomojo ir pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – V. O. priklausančius 225 Eur, padarydamas nukentėjusiajai V. O. 225 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo G. B. kaltė, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad apylinkės teismas paskyrė per griežtą galutinę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės skyrimo kontekste. Taip pat įvertinus BK įsigaliojusius pakeitimus bei vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nuteistojo G. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.), perkvalifikavimo

6. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija, kurioje, be kitų pakeitimų, taip pat buvo įgyvendinti ir BK 182 straipsnio (Sukčiavimas) pakeitimai. Nors apelianto skunde nėra prašoma pagal pasikeitusį ir šiuo metu galiojantį aktualios redakcijos BK peržiūrėti ir patikrinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikaciją, tačiau apygardos teismas tai turi atlikti savo inciatyva. Nagrinėjamu atveju G. B. yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) už nedidelės vertės svetimo turto įgijimą apgaulės būdu. Naujojoje BK redakcijoje pasikeitė minėto straipsnio (BK 182) dalių numeracija, įtraukiant naują jo dalį. Taigi ankstesnėje BK redakcijoje BK 182 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) numatyta nusikalstama veika persikėlė į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

8. Be kita ko, pasikeitė ir BK 190 straipsnis, kuriame pateikiamas turto vertės išaiškinimas. Pagal ankstesnės redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), nedidelės vertės turtu buvo laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), nedidelės vertės turtu yra laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi matyti, kad prasiplėtė straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, dispozicijoje numatyto nedidelės vertės turto ribos, todėl šiuo atveju spręstina, kad nuteistojo teisinė padėtis yra palengvinama kitokiu būdu.

9. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Vadovaujantis šia BK nuostata, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą įvertinus tai, kad BK pakeitimai buvo priimti ir įsigaliojo jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis nėra naikintinas ar keistinas. Kaip jau minėta, BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Nors pagal BPK 362¹ straipsnio nuostatas panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine arba kasacine tvarka kitais pagrindas ir teismui nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą, teismas gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus sprendimus.

10. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistojo G. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 182 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Dėl nuteistajam G. B. paskirtos bausmės

11. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai nuteistajam G. B. paskyrė teisingą bausmę, tačiau nepagrįstai nuteistojo G. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam G. B. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (BK įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) bei subendrinta ir paskirta galutinė bausmė nėra per griežta. Bausmė paskirta ir subendrinta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo ir bendrinimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo. Be to, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis G. B. jau yra atlikęs. Apygardos teisme 2023 m. birželio 5 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo informacinis pranešimas, kad G. B. 2023 m. gegužės 25 d. paleistas į laisvę iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo.

13. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu G. B. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

15. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas iš dalies tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad G. B. nuteistas už BK 182 straipsnio 3 dalyje (BK įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam G. B. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (BK įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) paskirta bausmės rūšis – areštas.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, parinkdamas G. B. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, G. B. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 182 straipsnio 3 dalis (BK įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.)). Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei taip pat vertino ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Be to, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad anksčiau G. B. teistas 6 kartus, nagrinėjamu atveju baudžiamąjį nusižengimą padarė bausmės atlikimo vietoje, taip pat į tai, kad 2022 metais yra baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio veikas, tai yra sukčiavimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 77-81), paskirtos administracinės nuobaudos nesumokėtos, todėl laikytina, kad paskirtos administracinės baudos yra galiojančios. Akivaizdu, kad G. B. vykdomi sukčiavimai yra jo pajamų šalinis, nes bausmės atlikimo vietoje nedirbo. Anksčiau jam buvo skirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos nuteistojo G. B. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad šis baudžiamasis nusižengimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

18. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog nors apeliaciniame skunde apeliantas ir nekėlė klausimo dėl netinkamai pritaikytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tačiau apygardos teismas savo iniciatyva šią sunkinančią aplinkybę privalo pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio, kadangi apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

19. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis G. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau ne už tyčinį nusikaltimą, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo G. B. pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 punktas).

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo G. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu, iš nuosprendžio šalintina, o ši Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

21. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta imperatyvo, jog panaikinus baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, dėl to turi būti švelninama paskirta bausmė, kadangi teismų praktikoje išaiškinta, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pastarosios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, vertinamos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos kontekste, nesureikšminant šių reikšmingumo. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantui paskirta sankcijoje numatyta arešto bausmė atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens asmeniniais interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimą apelianto atžvilgiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas vis dėlto tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta straipsnio sankcijoje – areštas, dydį parenkant didesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta griežtos rūšies bausmė (areštas) yra tinkamai paskirta bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę (22 parų arešto). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Be to, apylinkės teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės, o nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskyrė galutinę 30 (trisdešimties) parų laisvės atėmimo bausmę.

23. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti G. B. paskyrus arešto bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Ir nors apylinkės teismas netinkamai individualizavo nuteistajam atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau minėtos aplinkybės pašalinimas neleidžia teisėjų kolegijai priimti sprendimo, kurio pagrindu švelnėtų nuteistojo teisinė padėtis. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnį bausmės dydį, ar tuo labiau kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

24. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, keistinas dalyje dėl nuteistojo G. B. atžvilgiu nustatytos sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, ją pašalinant iš skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 362¹ straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti:

G. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Pašalinti iš nuosprendžio nuteistojo G. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.