Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-183-611/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-15
Bylos Nr.
2A-183-611/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Višinskienė
Ieškovas
J. A. J., Violetai Kamašinienei
Trečiasis asmuo
UAB „BTA draudimas“, UAB „Valdsita“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-183-611/2010Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.5.2.; 73.2.6.4.3.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujantdalyvaujant ieškovui J. A. J., Violetai Kamašinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. J. ieškinį atsakovui antstoliui Andriui Bubliui dėl turtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“, UAB „Valdsita“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 10 969,28 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. antstolis priėmė vykdymui vykdomąją bylą dėl 12300 Lt išieškojimo jo naudai iš skolininko individualios A. N. projektavimo-statybos firmos „Stuba“. Nurodė, kad iki 2005 04 01 jo naudai buvo išieškota 1330,72 Lt, likusios išieškotinos delspinigių sumos išieškojimo veiksmus antstolis atliko nerūpestingai, nesidomėjo skolininko turtine padėtimi, turtinės padėties pasikeitimais ir dėl to negavo duomenų, kad skolininkui buvo iškelta bankroto byla. Nurodė, kad antstolis neperdavė vykdomojo dokumento bankroto bylą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui, todėl dėl antstolio neveikimo ieškovas prarado galimybę reikalauti delspinigių dėl nesumokėto jam darbo užmokesčio išieškojimo bankroto procedūros metu, nes jis nebuvo įrašytas į Vilniaus apygardos teismo 2005 09 27 nutartimi patvirtintą bankrutuojančios individualios A. N. projektavimo-statybos firmos „Stuba“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodė, kad antstolis savo nerūpestingumu ir neveikimu padarė ieškovui 10 969,28 Lt dydžio žalą.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą negali būti tenkinamas, nes antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 12 300 Lt išieškojimo, nepažeidė išieškotojo teisių ir todėl nebuvo pagrindo taikyti civilinę deliktinę atsakomybę.

Tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog antstolio neveikimas, kuris pasireiškė tuo, kad vykdomasis dokumentas nebuvo perduotas į skolininko bankroto bylą yra nepakankamas tam, kad būtų galima laikyti atsakovą kaltu ir atsakingu už žalą. Manė, kad ieškovui atsiradusi žala nesusijusi su antstolio pareigų netinkamu vykdymu, todėl antstoliui neturėjo kilti civilinė atsakomybė. Nurodė, kad tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“ neturi teisinio intereso šioje byloje, kadangi draudiko prievolė atlyginti žalą pasibaigė 2006-12-31.

Tretysis asmuo UAB „Valdsita“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad antstoliui vykdant likusios 10 969,28 Lt skolos išieškojimą iš individualios A. N. projektavimo statybos firmos „Stuba“ išieškotojo naudai, Vilniaus apygardos teismas 2005-06-27 nutartimi individualiai A. N. projektavimo-statybos firmai „Stuba“ iškėlė bankroto bylą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 18 str. 1 dalį antstolis turėjo pareigą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl likusių 10 969,28 Lt delspinigių išieškojimo išieškotojo naudai ir pranešti apie tai turto saugotojui ir kreditoriui. Tačiau antstolis neatliko šių veiksmų ir išieškotojas neteko galimybės atgauti 10 969,28 Lt skolos. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog vien šios aplinkybės konstatavimas buvo pakankamas pagrindas priteisti iš antstolio ieškovui kilusią žalą dėl neišieškotų delspinigių už nesumokėtą darbo užmokestį. Teismas nurodė, jog LR antstolių įstatymo 16 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Antstolio atsakomybei atsirasti turėjo būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti antstolio veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuostoliai). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima. Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda). Pažymėjo, jog ieškovas nurodė tik neišieškotos skolos likutį, tačiau žalos fakto, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, neįrodė. Teismas nurodė, jog antstolis žalos ieškovui nepadarė, nes ji buvo padaryta ieškovui skolininko individualios A. N. projektavimo-statybos firmos „Stuba“. Pažymėjo, jog pagal skolininko įmonės bankroto procedūras 10 969,28 Lt neišieškotos skolos likutis visais atvejais, nepriklausomai nuo ieškovo ar atsakovo (antstolio) veiksmų ar neveikimo, nebūtų buvęs išieškotas, kadangi jokie kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti, skolininko įmonei neturint jokio turto. Pažymėjo, kad vykdomosios bylos dalyku buvo ieškovui priteisti delspinigiai, t.y. netesybos už uždelstą sumokėti darbo užmokestį, o pagal LR bankroto įstatymo 35 str. kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais trimis eilėmis. Pirmajame etape pagal eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinami likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal LR CPK 640 str. nuostatas ieškovui nustatyta pareiga bendradarbiauti su antstoliu ir domėtis vykdymo eiga. Informacija apie vykdomas bankroto procedūras yra vieša ir nemokama ne tik antstoliui, bet ir kitiems asmenims, taip pat ir ieškovui, kuris kaip ir bet kuris proceso dalyvis (vykdymo proceso šalis) turėjo galimybę gauti informaciją dėl vykdomos bankroto bylos ir teisme pareikšti kreditorinį reikalavimą. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad nors antstoliui jo veikloje keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, iš jo negali būti reikalaujama daugiau negu būtų protinga reikalauti tam tikroje situacijoje.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti kaip šališką, priimtą pažeidžiant LR teismų įstatymo ir LR teisėjų etikos kodekso reikalavimus, priteisti jam iš atsakovo padarytai žalai atlyginti 10 969,28 Lt; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas Nesutinka su teismo sprendimu, nurodo, jog teismas buvo šališkas, apelianto įrodymai, nepalankūs antstoliui, sąmoningai nutylimi, nepateikiant jokios motyvacijos. Nurodo, jog teisėja parengiamojo teismo posėdyje darė jam psichologinį spaudimą, užuominomis pareikšdama apie galimą nepalankią ieškovui bylos baigtį. Teisėja pažeidė LR teisėjų etikos kodekso 8 str., pareikšdama išankstinę nuomonę nagrinėjamos bylos klausimais, dar nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės. Teisėja, priimdama sprendimą, nesilaikė LR teismų įstatymo 33 str. 4 d. reikalavimų, jog žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad antstolis neatliko procesinių veiksmų, t.y. neperdavė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui dėl 12 300 Lt delspinigių dėl nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo ieškovo naudai iš skolininko. Dėl minėtos priežasties apeliantas nebuvo įrašytas į bankrutuojančio skolininko kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Dėl antstolio neveikimo padaryta žala turi būti atlyginta, priteisinat iš antstolio 10 969,28 Lt. Teismo konstatavimas, jog neišieškotos skolos likutis, nepriklausomai nuo paties ieškovo ar antstolio veiksmų išieškotas nebūtų, yra šališkas, prasilenkia su LR įmonių bankroto įstatymo 18 str. 1 d. reikalavimu, ir toks manymas yra grindžiamas prielaidomis. Nurodo, jog buvo 2009 05 06 papildė ieškinį, nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes, jog antstolis vykdymas vykdomąją bylą prarado vykdomojo rašto originalą, to pasekoje negalėjo minėto dokumento įteikti Vilniaus apygardos teismui, kuris skolininkui buvo iškėlęs bankroto bylą. Minėtais veiksmais antstolis pažeidė LR antstolių įstatymo 3 ir 9 straipsnius bei antstolio priesaiką. 2009 05 12 nutartimi teismas prašymo dėl ieškinio dalyko pakeitimo netenkino, nurodydamas, jog ieškinio dalyko pakeitimas galimas, jei tokio būtinumo dalykas iškilo vėliau. Pažymėjo, jog tokį būtinumą išdėstė minėtame prašyme.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog vykdė vykdomuosius veiksmus, siekiant išieškoti ieškovui iš skolininko skolą. Pažymėjo, jog nutraukus skolininkui skolos apmokėjimą, jo rasti nepavyko. Todėl išieškojimas pagal tuomet galiojusius įstatymus buvo nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą, t.y. į Valės M. N. darbo užmokestį, kuri skųsdama teismui antstolio veiksmus nurodė, jog skolininkui yra iškelta bankroto byla. Todėl atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusios įmonės savininko prievolės prieš kreditorių baigėsi, vykdomasis raštas buvo grąžintas, teismui nutraukus vykdomąją bylą. Nesutinka su ieškovo motyvu, jog antstolio deliktinė atsakomybė grindžiama neveikimu. Nurodo, jog atsakovas siekė įvykdyti teismo sprendimą, ieškovui išieškojimas nebuvo nutrauktas ir iki skolininkui bankroto bylos iškėlimo dalis buvo sprendimo buvo įvykdyta. Taip pat būtina atsižvelgiant į tai, kad dėl bankroto likvidavus skolininką, jokie kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Atsižvelgus į tai, kad antstolio veiksmai negali būti vertinami neteisėtais ir ieškovui jie negalėjo sąlygoti turtinės žalos atsiradimą – kaltė neįžvelgiama. Kadangi skolininko kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti, nuostoliai taip pat neatsirado, taip pat nebuvo priežastinio ryšio. Pažymėjo, jog antstolis nėra imperatyviai įpareigotas tikrinti skolininkus dėl galimai vykdomų bankroto procedūrų. Be to, informacija apie vykdomas bankroto procedūras yra viešai prieinama ir nemokama ne tik antstoliui, bet ir bet kuriam kitam asmeniui, taip pat ieškovui, todėl ieškovas turėjo galimybę gauti informaciją dėl vykdomosios bankroto bylos ir teisme pareikšti kreditorinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal LR Konstitucijos 109 str. 3 d. ir LR teismų įstatymo 3 str. 2 d. teisėjai, vykdydami teisingumą, klauso tik įstatymo. Pagal LR CPK 185 str. 1 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Vienas iš esminių LR CPK principų yra šalių rungimosi principas (LR CPK 12 str.), o tai reiškia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Be to, įrodinėjama turi būti įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja turtinės žalos atlyginimo iš antstolio dėl šio netinkamo savo pareigų atlikimo, vykdant vykdomąjį dokumentą dėl skolos ieškovo naudai išieškojimo. Pagal bylos duomenis atsakovas antstolis A.Bublys po 2003-01-01 antstolių reformos perėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-10-15 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 12300 Lt sumos išieškojimo iš individualios A. N. projektavimo statybos firmos „Stuba“ ieškovui J.A. J.. Antstolis vykdomąjį raštą išsiuntė vykdyti į skolininko A. N. darbovietę, per laikotarpį nuo 2004-06-04 iki 2005-04-01 buvo išieškota 1330,72 Lt, po to išieškojimas nutrūko. Vėliau paaiškėjo, kad skolininkui individualiai A. N. projektavimo statybos firmai „Stuba“ buvo iškelta bankroto byla, antstolis į bankroto bylą nepersiuntė vykdomojo rašto, dėl ko ieškovas joje nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą ir jo reikalavimas bankroto byloje liko nepatenkintas. Todėl ieškovas mano, kad atsakovas jam padarė žalą, kurią sudaro atsakovo neišieškota iš skolininko suma. Pagal LR antstolių įstatymo 16 str. 1 d. antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės atsakomybės sąlygas detalizuoja LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos. LR CK 6.246-6.249 str. konkrečiai numato civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas, ir tik nustačius visų minėtose normose numatytų sąlygų buvimą, asmeniui, o nagrinėjamu atveju – antstoliui, gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tos būtinosios sąlygos – tai neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, kaltė ir žala. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas, reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti patirtą žalą, privalo įrodyti ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir patį patirtos žalos faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį, t.y. kad žalą patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007-10-08 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-366/2007 konstatavo, kad atsakovas antstolis A.Bublys, vykdydamas vykdomąją bylą, neatliko procesinių veiksmų, kuriuos antstolis privalėjo atlikti, nes neperdavė skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomojo rašto dėl 12300 Lt skolos išieškojimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas neteisingai aiškina ir vertina minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. LR CPK 361 str. reglamentuoja kasacinio teismo nutarties turinį, pagal minėtos normos 2 d. 4 d. kasacinio teismo motyvai nurodomi konstatuojamoje dalyje. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-10-08 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-366/2007 (b.l.9-11, 29-34), ieškovo nurodyti teiginiai ir konstatavimai yra nurodyti kasacinės instancijos teismo aprašomojoje dalyje, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo motyvuose šiuo klausimu, t.y. apie antstolio pareigos perduoti vykdomąjį raštą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, visiškai nepasisakė. Ieškovo minimą faktą konstatavo, kaip matyti iš minimos nutarties, bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas. Todėl ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi LR teismų įstatymo 33 str. 4 d..

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas neatliko procesinių veiksmų, kuriuos turėjo pareigą atlikti, t.y. laiku neperdavė vykdomojo rašto individualios A. N. projektavimo statybos firmos „Stuba“ bankroto bylą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui, dėl šios priežasties ieškovas nebuvo įrašytas į bankrutuojančios firmos kreditorių sąrašą. Taigi, teismas konstatavo atsakovo neveikimo neteisėtumą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu plačiai pasisakė, pagrįstai pripažindamas, kad antstolis neįvykdė LR įmonių bankroto įstatymo 18 str. 1 d. numatytos pareigos, šalys šių konstatuotų faktų neginčija, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Tačiau vien antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti jam civilinės atsakomybės. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė 10969,28 Lt žalą, kurią sudaro neišieškota iš skolininko individualios A. N. projektavimo statybos firmos „Stuba“ skolos dalis. Teisėjų kolegija sutinka, kad nebuvo įvykdytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dalyje dėl 10969,28 Lt skolos dalies išieškojimo ir šios skolos dalies išieškoti jis nebeturi galimybės, todėl ieškovas patyrė 10969,28 Lt dydžio žalą. Tačiau ieškovas turi pareigą įrodyti, kad būtent tokio dydžio žalą patyrė būtent dėl atsakovo veiksmų, t.y. turi įrodyti, kad nebuvus atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), jis nebūtų patyręs nurodyto dydžio žalos ir likusi neišieškota skolos dalis būtų išieškota iš skolininko. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neperdavė vykdomojo rašto skolininko individualios A. N. projektavimo statybos firmos „Stuba“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir dėl to nebuvo įtrauktas į šios firmos kreditorių sąrašą ir todėl nebuvo patenkintas jo reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2005-06-27 nutartimi individualiai A. N. projektavimo statybos firmai „Stuba“ buvo iškelta bankroto byla (b.l.25-27). Kaip jau konstatuota aukščiau, ieškovas nebuvo įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Vilniaus apygardos teismas 2006-02-10 nutartimi bankroto byloje pripažino likviduojamos individualios A. N. projektavimo statybos firmos „Stuba“ pabaigą ir išregistravo ją iš juridinių asmenų registro (vykd.b.l.174). Teismas minimoje nutartyje konstatavo, kad įmonė (individuali A. N. projektavimo statybos firma „Stuba“) jokio turto neturi, kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti. Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką individualios įmonės bankroto byloje kreditoriais traukiami ne tik individualios įmonės kreditoriai, bet ir tokios įmonės savininko kreditoriai, taip pat nustatant tokios įmonės turtą, nustatomas individualios įmonės ir jos savininko turtas. Todėl skolininko individualios A. N. projektavimo statybos firmos „Stuba“ bankroto byloje teismo konstatavimas, jog likviduojama įmonė neturi jokio turto, reiškia, kad ir jos savininkas jokio turto neturėjo bankroto bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-10-15 išduoto vykdomojo rašto, ieškovui J.A. J. darbo ginčo byloje buvo priteista 12300 Lt suma už uždelstą atsiskaityti laiką, kas nepatenka į bankroto bylos nagrinėjimo metu galiojusio LR DK 140 str. ar teismo sprendimo priėmimo metu 1998 metais galiojusio LR darbo sutarties įstatymo 40 str. 1 d. reguliavimo sritį. Pagal LR garantinio fondo įstatymo (2005 m. redakcijos) 3 str. ir 5 str. 1 d. tokio pobūdžio išmoka (kaip ieškovui priteistoji) iš garantinio fondo neišmokama, todėl ieškovui net buvus įtrauktam į individualios A. N. projektavimo statybos firmos „Stuba“ kreditorių sąrašą bankroto byloje, jis nebūtų gavęs jokios išmokos iš garantinio fondo, iš skolininko turto ieškovo reikalavimas taip pat nebūtų patenkintas, nesant skolininko turto. Ieškovas nepateikė į bylą šiuos faktus paneigiančių įrodymų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pripažino, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ar atsakovas būtų perdavęs skolininko individualios A. N. projektavimo statybos firmos „Stuba“ bankroto bylą nagrinėjusiam teismui vykdomąjį raštą, ar nebūtų perdavęs, skolos išieškojimo rezultatas būtų vienodas, t.y. ieškovo reikalavimas nebūtų padengtas dėl aukščiau nurodytų motyvų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalą ieškovui padarė skolininkas individuali A. N. projektavimo statybos firma „Stuba“, nesumokėjusi jam priteistą sumą. Neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtos žalos, atsakovui negali taikoma civilinė atsakomybė, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovo argumentas, kad buvo pradangintas vykdomojo rašto originalas, kad jį pradangino atsakovas ir dėl to atsakovas negalėjo perduoti vykdomojo rašto originalo į skolininko bankroto bylą, neturi teisinės reikšmės ginčui.

Ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja jam darė psichologinį spaudimą 2008-04-24 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, užsimindama apie galimai nepalankią ieškovui bylos baigtį, tokiu būdu pareiškė išankstinę nuomonę apie nagrinėjamą bylą, buvo šališka. Pagal bylos duomenis parengiamasis teismo posėdis vyko 2008-04-21, o ne apelianto nurodytą 2008-04-24 dieną, pastabose dėl šio 2008-04-21 vykusio teismo posėdžio protokolo ieškovas, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, nenurodė nieko apie teisėjos psichologinį spaudimą ar išsakytą išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Įrodymų apie darytą psichologinį spaudimą ar teisėjos išsakytą išankstinę nuomonę dėl bylos baigties ieškovas nepateikė. Ieškovui teisėjos nušalinimo teisė buvo išaiškinta, nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjai ieškovas nereiškė. Teisėjų kolegija byloje nenustatė duomenų apie tai, kad bylą nagrinėjusi teisėja būtų išsakiusi savo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties ar kad bylą išnagrinėjo šališkai. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka.

2008-04-21 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nutarta pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės (b.l.77), todėl pagal LR CPK 141 str. 1 d., numatančią, kad ieškinio dalyką ar pagrindą galima keisti iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atsisakyti priimti ieškovo ieškinio dalyko pakeitimą. Įrodymų apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, suteikiančias teisę pakeisti ieškinio dalyką vėliau, po teismo nutarties pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, apeliantas nepateikė, o aplinkybės dėl vykdomojo rašto originalo pradanginimo nėra ta esminė aplinkybė, dėl jos reikšmės teisėjų kolegija pasisakė aukščiau. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui, nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistina 12,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. A. J. 12,75 Lt (dvylika litų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Višinskienė