Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-09430-2010-0)

2012 m. lapkričio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. U. ir atsakovo A. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui A. U., taip pat pagal atsakovo A. U. priešieškinį ieškovei A. U., tretiesiems asmenims V. Š., G. K., V. U., A. K., A. K., UAB „Pajūrio technika“, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės bei padalinti santuokoje įgytą turtą pagal paskutinį patikslintą ieškinį. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės bei padalinti santuokoje įgytą turtą pagal priešieškinį.

Atsiliepimu į ieškovės ir atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Pajūrio technika“ nurodo, kad jo interesus labiau atitinka ieškovės siūlomas turto padalinimo būdas, tačiau dėl konkretaus turto padalinimo tarp sutuoktinių, trečiasis asmuo prašo teismo spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės A. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo A. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliaciniais skundais apeliantai skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-29 sprendimą dėl sutuoktinių bendrų prievolių, negautų pajamų, turto padalijimo ir priteistos kompensacijos.

Dėl bendrų prievolių

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, reglamentuojantį bendras sutuoktinių prievoles išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Byloje nustatyta, kad 2010-06-15 tarp atsakovo A. U. ir V. U. sudaryta paskolos sutartis 25 000 Lt sumai; 2010-07-20 tarp atsakovo A. U. ir A. K. sudaryta paskolos sutartis 22 000 Lt sumai; 2010-07-29 tarp atsakovo A. U. ir G. K. sudaryta paskolos sutartis 24 000 Lt sumai; 2010-08-08 tarp atsakovo A. U. ir A. K. sudaryta paskolos sutartis 23 000 Lt sumai. 2010-08-12 tarp atsakovo A. U. ir V. Š. sudaryta paskolos sutartis 15 000 Lt sumai. Visos šios paskolos sudarytos laikotarpiu nuo 2010-06-15 iki 2010-08-12. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui padavė 2010-07-15, kuriame nurodė, jog su atsakovu apie du metus jau nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio ir šeimyninių santykių nepalaiko. Po ieškinio padavimo atsakovas dar sudarė 4 paskolos sutartis bendrai 84 000 Lt sumai. Konstatuotina, kad atsakovo prisiimti turtiniai įsipareigojimai pagal paskolos sutartis buvo atlikti po to, kai šalys kartu negyveno, sandorių pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, tai yra gyvenamojo namo statybai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas, kurio statybai, kaip nurodo pats atsakovas ir buvo sudarytos minėtos paskolos sutartys, pirmosios instancijos teismo sprendimu atiteko būtent atsakovui.

Dėl negautų pajamų

Patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), juo sutuoktiniai turi naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 4.86 straipsnio 1 dalimi, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti bendraturčių lygiateisiškumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) jų valdomo turto atžvilgiu. Lygiateisiškumo principo, o kartu ir vieno iš bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, pažeidimas gali būti pripažintas tik įvertinus su turto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo susijusių bendraturčių teisių ir pareigų visumą. Atsakovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog nuo 2008 m. pastato komunaliniais patarnavimais rūpinasi vienas, ieškovė neprisideda prie jų bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdyto pastato išlaikymo laikotarpiu. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka, kadangi, ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nėra nušalinta nuo bendro turto tvarkymo (CK 3.95 straipsnis). Atsakovo argumentai, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patalpos yra neišnuomotos, dėl ko atsakovas patiria nuostolius, nepaneigia ieškovės teisės naudotis bendrąja jungtine nuosavybe.

Dėl turto padalijimo

Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 straipsniai).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią praktiką dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turto padalijimo bylose. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011). Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.

Pirmosios instancijos teismas 2012-02-29 sprendimu taip padalijo A. U. ir A. U. santuokoje įgytą turtą:

ieškovei priteisė 155 000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2000 Lt vertės transporto priemonę automobilį Mitsubishi Galant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 045 602,46 Lt vertės 55/100 dalis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 412,38 kv/m patalpų pastato – parduotuvės su automobilių aptarnavimu, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovui priteisė 2000 Lt vertės transporto priemonę automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 31 700 Lt vertės žemės sklypą, turintį 3,39 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), su jame statomu pagal statybos leidimą Nr. LNS-34-100819-00370, 135 000 Lt vertės vieno buto gyvenamuoju namu; 19 400 Lt vertės žemės sklypą, turintį 2,6 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini); 19 600 Lt vertės žemės sklypą, turintį 2,8 ha bendro ploto, esantį Klaipėdos r. sav. Šilininkų k.; 860 391,85 litų vertės 45/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ir 339,52 kv/m patalpų pastato – parduotuvės su automobilių aptarnavimu, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 161 511,46 Lt kompensaciją.

Ieškovė A. U. apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu santuokoje įgyto turto padalijimu ir nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo būti priteistas atsakovui, o jai žemės sklypas su statomu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismo, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl turto padalijimo, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui, o ieškovei – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, jog gyvenamąjį namą stato ir įrenginėja atsakovas, o ieškovė nuolat gyvena bute, atsakovas kelis metus šiame bute nebegyvena. Teismas nurodė, kad atsakovas yra neįgalus, serga įvairiomis ligomis ir pagal esamus susirgimus jam rekomenduojamas grynas oras. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutiktina, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė rūpinasi, įrenginėja gyvenamąjį namą, jog naudojasi šiuo namu ir žemės sklypu. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad gyvenamasis namas su žemės sklypu turėjo būti priteistas jai dėl to, jog ji sutinka užbaigti gyvenamojo namo statybas, įsirengti gyvenamąjį namą, o atsakovui reikalingesnis butas, kadangi atsakovas būdamas ligotas negalės pasirūpinti ir prižiūrėti gyvenamojo namo. Šie argumentai nesudaro pagrindo priteisti ieškovei žemės sklypo su jame statomu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gyvenamąjį namą pradėjo statyti ir toliau jį įrenginėja atsakovas, kaip tuo tarpu ieškovė jokiais veiksmais neprisidėjo prie šio namo statybos.

Apeliantė nesutinka su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir patalpų pastato – parduotuvės su automobilių aptarnavimu, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimu bei nurodo, kad teismo nustatytas padalijimas bus priežastis ateityje kilti ginčams tarp buvusių sutuoktinių. Dalijant bendrą santuokinį turtą, iš pradžių nustatoma kiekvienam sutuoktiniui tenkanti idealioji dalis (pvz., 1/2 ir 1/2, 1/3 ir 2/3 ir t.t.). Nustačius kiekvieno sutuoktinio idealiąją dalį, turtas padalijamas natūra, t. y. kiekvienas konkretus daiktas paskiriamas vienam ar kitam sutuoktiniui. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant klausimų dėl santuokinio turto padalijimo ypatumus, nurodyta, kad, padalijus šį turtą, sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš jų ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant bei taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarką, pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama. Bendroji taisyklė yra ta, kad, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto patalpas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Taigi CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas santuokinio turto padalijimas natūra yra aiškiai apibrėžto santuokinio turto (konkrečių jo objektų) kiekvienam sutuoktiniui perdavimas, nekilnojamojo turto padalijimo šiuo būdu atveju – ir naudojimosi juo tvarkos nustatymas. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi tvarką, pagal 2011-01-18 VĮ „Registrų centras“ parengtą patalpų padalijimo projektą ir parinko nukrypimo nuo lygių dalių mastą (kuris pagal teismo šalims priteistas ginčo komercinio pastato dalis atitinka santykį: 55/100 žemės sklypo tenka ieškovei ir 45/100 žemės sklypo tenka atsakovui; 412,38 kv. m. komercinių patalpų tenka ieškovei, 339,52 kv. m. – tenka atsakovui) padalijo šį komercinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, paskirdami kiekvienam sutuoktiniui naudotis konkrečias buto patalpas, taip pat nustatė, kad ieškovei priskiriamos naudotis patalpos pažymėtos geltona spalva, o atsakovui priskiriamos naudotis patalpos pažymėtos raudona spalva, bendro naudojimo patalpos pažymėtos žalia spalva. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal teismo nustatytą ir atitinkamomis spalvomis pažymėtą pastato padalinimo projektą, ieškovė į jai skirtas patalpas, esančias pastato 2 – ame aukšte, turės patekti tik per atsakovui skirtą patalpą, esančią pastato 1 – ame aukšte, pažymėtą indeksu 1-2, dėl ko ateityje tarp buvusių sutuoktinių kils dar didesni ginčai. Šis ieškovės argumentas atmestinas. Iš 2011-01-18 VĮ „Registrų centras“ parengto patalpų padalijimo projekto matyti, kad pirmos aukšto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2, turinti 5,67 kv. m bendro ploto, pažymėta žalia spalva, kas pagal žymėjimą reiškia, jog ši ieškovės nurodoma patalpa yra bendro naudojimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad UAB „Pajūrio technika“ direktorė yra ieškovė A. U., bendrovė įsikūrusi komercinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), 2 – ame aukšte, pagrįstai šias patalpas padailino taip, kad 2 – ojo aukšto patalpos atiteko ieškovei. Atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismo nustatytas komercinės paskirties pastato padalinimo projektas sukels neaiškumų nekilnojamojo turto registratoriui. Šių patalpų padalinimo projektą 2011-01-18 parengė VĮ „Registrų centras“, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kokia patalpų dalis pagal šį projektą nuosavybės teise priteista šalims, todėl neturi kilti keblumų registruojant minėto nekilnojamojo turto teisinio statuso pasikeitimus viešame registre, kolegijos supratimu, toks teismo sprendimas yra pakankamai aiškus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ginčo komercinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas visiškai atitinka pirmiau nurodytas CK normas, reglamentuojančias turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, ir išdėstytus argumentus dėl jų taikymo. Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas valdo po 50 procentų UAB „Pajūrio technika“ akcijų. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įmonės akcijos yra padalintos, todėl papildomai jų dalinti nereikia.

Dėl kompensacijos

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui priteista 161 511,46 Lt kompensacija. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais dėl priteistos kompensacijos. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad ieškovei priteista turto už 1 202 602 Lt (155 000 Lt+2 000 Lt+1 045 602 Lt) atsakovui turto už 1 068 091 Lt (2 000 Lt+31 700 Lt+135 000 Lt+19 400 Lt+19 600 Lt+860 391 Lt). Bendras turtas sudaro 2 270 693 Lt, kiekvienam iš sutuoktinių tektų po 1 135 346,50 Lt, taigi trūkstamą iki šios sumos dalį – 67 255,50 Lt (1 135 346,50–1 068 091 Lt) ieškovė turėtų atsakovui kompensuoti. Be to ši suma sumažintina įskaičiavus į ją 12 000 Lt kompensaciją už patalpų nuomą. Tokiu atveju teisėjų kolegija atlieka tarpusavio piniginių prievolių įskaitymą ir daro išvadą, kad iš ieškovės priteistina 55 255,50 Lt (67 255,50 Lt–12 000 Lt) dydžio piniginė kompensaciją atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant atsakovui priteistiną kompensaciją iki 55 255,50 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos, tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai išlieka patenkinti dalinai, nenukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (t. 4, b. l. 107), o atsakovas – 355 Lt (t. 4, b. l. 99). 2012-04-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi šalims buvo atidėta žyminio mokesčio dalis, kol bus išnagrinėti apeliaciniai skundai: ieškovei A. U. – 2 778 Lt, atsakovui A. U. – 2 000 Lt (t. 4, b. l. 123). Iš dalies tenkinant ieškovės A. U. apeliacinį skundą, jos naudai iš atsakovo A. U. priteistina žyminio mokesčio dalis – 100 Lt (CPK 93 straipsnis). Kadangi 2 000 Lt žyminio mokesčio dalis paduodant apeliacinį skundą atsakovo nesumokėta, ji priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovo, taip pat iš atsakovo valstybei priteistina ieškovei atidėto žyminio mokesčio dalis – 1 000 Lt, o likusi 1 778 Lt žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš ieškovės, nes jos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (CPK 96 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos pakeisti ir sumažinti iš ieškovės A. U. atsakovui A. U. piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį iki 55 255,50 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo A. U. ieškovei A. U. 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės A. U. 1 778 Lt ir atsakovo A. U. 3 000 Lt žyminio mokesčio valstybei.