Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-511-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-29
Bylos Nr.
1A-451-511-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Meidus, Ričardas Gilys
Nuteistasis
M. V.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-451-511/2008Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 1.2.4.5.; 1.2.14.3.2.1.; 2.4.6.
NUTARTIS2008 m. rugsėjo 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-06-06 nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22.30 val. iki 6 val. būti namuose, pagal 138 str. 1 d. laisvės apribojimu dešimt mėnesių, įpareigojant jį nuo 22.30 val. iki 6 val. būti namuose, pagal 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams.

Taip pat šiuo nuosprendžiu Ž. D. pagal BK 178 str. 2 d. (2007-12-25 iki 2007-12-28 laikotarpiu vagystė įsibrovus į patalpą) išteisintas, pagal 180 str. 2 d.(2008-01-19 plėšimas įsibrovus į patalpą) nuteistas, bet jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad su Ž. D. 2008 m. sausio 19 d., apie 22.30 val., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, maskuodami veidą kaukėmis, pro duris įsibrovė į O. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame Ž. D., panaudodamas fizinį smurtą, sudavė ne daugiau kaip du smūgius O. V. į veidą, ją pargriovus ir ranka užspaudus burną, tuo atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis ir šauktis pagalbos, dėl ko O. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, grasindami užmušti reikalavo atiduoti pinigus, tačiau jų neradę, kartu su Ž. D. iš sekcijoje esančios piniginės pagrobė 10,35 litų vertės 3 eurus.

M. V. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-06-06 nuosprendį ir prašo nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d. pakeisti, ir jam paskirtą bausmę – sušvelninti.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę. Nurodo, kad jis nusikalto būdamas dar labai jaunas. Nusikaltimas, už kurį nuo baudžiamosios atsakomybės anksčiau buvo atleistas, buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio. Plėšimas prieš O. V. buvo padarytas visiškai spontaniškai, siekiant grąžinti skolą Ž. D.. Nurodo, kad jis neturėjo pinigų grąžinti skolai, todėl sutiko Ž. D. padėti. Nurodo, kad jis, apeliantas, nebuvo nusikaltimo iniciatoriumi ir aktyviausiu vykdytoju. Į O. V. duris pabeldė Ž. D., kuris ir vartojo prieš ją smurtą (pargriovė ant žemės, sudavė, laikė prispaudęs). Jis pats nubėgo ieškoti pinigų spintoje, rado tris eurus, kuriuos paėmė, o nukentėjusiajai pradėjus rėkti, jis išsigando ir pabėgo.

Apeliantas nurodo, kad nėra visuomenei pavojingas tiek, kad reikėtų jį laikyti laisvės atėmimo įstaigoje ilgą laiką, laisvės atėmimo įstaigoje jam nepakeliamai sunku, yra skriaudžiamas vyresnių ir stipresnių nuteistųjų, dėl to mėgino nusižudyti.

Nurodo, kad kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą, siūlė atlyginti nukentėjusiajai ir neturtinę, tačiau kol kas nukentėjusioji atsisakė, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, žala nedidelė, tai konstatuota ir teismo nuosprendyje. Nurodo, kad mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo motinos sveikata labai silpna (nurodo, kad duomenys apie L. V. sveikatos būklę byloje yra), ji negali dirbti fizinio darbo, tačiau kitos išeities neturi, nes šeimai reikia pajamų. Nurodo, kad jis nėra susijęs su jokiomis nusikalstamomis grupuotėmis, pagrindo įtarti, kad gali daryti kitus nusikaltimus, nėra. Savo nusikalstamą praeitį apgalvojo, vertina kritiškai, atsakingai pažada daugiau nenusikalsti. Nurodo, kad Ž. D., teistam dar 2008-03-28 už trijų nusikalstamų veikų padarymą, teismas bausmės vykdymą atidėjo ir jį paleido teismo posėdžių salėje, nors jis ir buvo nusikaltimo iniciatorius, ir atliko pavojingesnius nukentėjusiosios atžvilgiu veiksmus, o jo paties veika įvertinta žymiai griežčiau.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su jam pareikštais kaltinimais, nenustatė nusikalstamos veikos motyvų, neįvertino nusikalstamos veikos tikslo, jo šeimos sunkios turtinės padėties, neindividualizavo jo, kaip bendrininko, vaidmens darant nusikalstamą veiką, nenustatė bendrininkavimo formos ir rūšies ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato suformuotos vienodos teisės taikymo praktikos, dėl ko jo manymu nuosprendis yra naikintinas. Apeliantas nurodo, kad motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais konstatuoja visų nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių aplinkybių buvimą, taip pat jei keli kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką bendrai, jų veiksmai turi būti aprašyti taip, kad nekeltų abejonių kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš jų. Nurodo, kad bendrininkų baudžiamosios atsakomybės nuostatos turi būti derinamos su asmeninės kaltės, atsakomybės diferencijavimo, bausmės individualizavimo, teisingumo ir kitais baudžiamosios teisės principais. Nurodo, kad teismas skyrė aiškiai per griežtą bausmę, dėl to bausmės tikslai nebus pasiekti. Apeliantas nurodo, kad teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. numatytoms sąlygoms galėjo skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, tačiau to nepadarė.

Apeliantas mano, kad nusikaltimų padarymo aplinkybės, pobūdis, atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jo kritiškas požiūris į savo veiksmus sudaro pagrindą bausmę švelninti.

Taip pat apeliantas nurodo, kad 2007-12-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo teistas pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. ir pritaikius BK 38 str. 1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamu nuosprendžiu teismas sprendė bausmės paskyrimo klausimą ir už šias, anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, tačiau pakartotinai netyrė įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, skirdamas bausmę, nuosprendyje pasisakė ir dėl skunde nurodytų aplinkybių bei jas įvertino - atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jog apeliantas padaręs nusikalstamas veikas prisipažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, bei, jog nukentėjusiajai atlyginta turtinė žala; teismas atsižvelgė į tai, jog apeliantas nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, moksleivis; jog jis gyvena su motina, kuri yra ligota; jog šeimos padėtis sunki; jog plėšimu sunkių pasekmių nesukėlė.

M. V. nuteistas už veiką, už kurią įstatymo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Skirti kitokios rūšies bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, teismas gali, bet neprivalo. Tam turi būti nustatyta atitinkama BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų aplinkybių visuma. Taikyti šio straipsnio 1 dalį teismas gali, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tokių aplinkybių visumos nėra, nes iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie nusikaltimą, jo išiaškinti nepadėjo, tyrimo pradžioje padaręs šį nusikaltimą neigė, o jo dalyvavimas nustatytas buvo iš kitų įrodymų ( T.2, b.l. 56).

Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Visumos tokių aplinkybių byloje taip pat nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį.

Teismas pasisakė ir dėl M. V., kaip nusikaltimo bendrininko rolės. Teismas nurodė, jog apeliantas nebuvo nusikaltimo iniciatorius. Iš bylos medžiagos matyti, jog tai nebuvo spontaniškai padarytas nusikaltimas. Abiejų bendrininkų veiksmai buvo suderinti – abu iš anksto pasiruošę, kaukėti įsibrovė į nukentėjusiosios butą plėšimo tikslu, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. M. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog su Ž. D. sutarė kaukėti įsibrauti į nukentėjusiosios butą, bei, jog Ž. D. turės laikyti nukentėjusiąją, o jis, t.y., M. V., ieškos pinigų. Nusikaltimas būtent taip ir įvykdytas, ką patvirtina ir nukentėjusiosios O. V. parodymai. Abu nuteistieji veikė aktyviai ir abu bendrais veiksmais įgyvendino veikos, numatytos BK 180 str. 2d. objektyviąją pusę, todėl abiejų nuteistųjų veiksmus teismas pagrįstai kvalifikavo kaip vykdytojų, veikusių bendrininkų grupėje. Teismas nuosprendyje nustatė ir aiškiai nurodė, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas bendrininkas.

M. V. šį nusikaltimą padarė nepraėjus mėnesiui po to, kai 2007-12-22 teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1d. ir 138 str. 1d. padarymą. Tai rodo, jog apeliantas išvadų daryti nenorėjo. Toks iš anksto suplanuotas plėšimas, įsibraunant į būstą bei naudojant prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, yra pavojingas nusikaltimas, nepaisant to, kad pagrobtas mažos vertės turtas. Šis nusikaltimas įstatymo priskiriamas pie sunkių, už jį numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 7 metų. Teismas M. V. už šią veiką pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, o jos dydis yra artimesnis sankcijos minimumui. Atsižvelgus į padarytą nusikalstamą veiką bei nuteistojo asmenybę, labiau švelninti bausmę nėra pagrindo. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas netyrė įrodymų dėl nusikalstamų veikų padarymo, už kurias M. V. 2007-12-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 38 str. 1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o tik sprendė bausmės paskyrimo klausimą, yra nepagrįsti, kadangi, vadovaujantis BK 38 str. 4d. bei teismų praktika, įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami, o kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų, asmeniui skiriamos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-125/2006).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eligijus GladutisTeisėjai Ričardas GilysValdas Meidus