Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-316-593/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-30Vilniaus apygardos teismas
  3. TS-21-448/2022Nutartis · 2022-05-05Alytaus apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-15
Bylos Nr.
1S-316-593/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02713-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
R. T.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-316-593/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02713-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2022 m. kovo 30 d. priimto nutarimo Nr. 357-58 netaikyti nuteistajam R. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. T. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taip pat nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 24 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2022 m. kovo 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-58 nutarta netaikyti nuteistajam R. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir padaręs naują nusikaltimą. R. T. yra įgijęs šešių klasių išsilavinimą, profesijos neturi, šiuo metu nedirba, tačiau turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių atlyginęs tik labai mažą dalį. Be to, nuteistasis turi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, yra linkęs elgtis impulsyviai, jo valia išugdyta silpnai, savęs vertinimas žemas. Pažymėta ir tai, kad į savo padarytus nusikaltimus R. T. nežiūri kritiškai, nesureikšmina jų sukeltų pasekmių visuomenei ar atskiriems asmenims. Nors nuteistasis reiškia norą keisti savo gyvenimo būdą, tapti visuomenės dalimi, kelia tikslus, kurie nėra suderinami su nusikalstama veikla, tačiau jis susiduria su motyvacijos trūkumu darant konkrečius žingsnius, pernelyg pasitiki sėkme. R. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka aukšta, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai.

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. T. skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-58 panaikinimo, nurodydamas, kad nuteistasis iki šiol pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja, nusikalstamo elgesio pateisinimas yra jam būdingas kriminogeninis veiksnys. R. T. yra padaręs nusikaltimus, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taip pat būdamas neblaivus. Nors jis dalyvavo Anoniminių narkomanų grupės veikloje, tačiau problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, bando spręsti savarankiškai, pataisos namuose elgesio korekcijos grupių, nukreiptų į alkoholio vartojimo problemas, nelanko, tuo tarpu piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu išlieka kriminogeniniais veiksniais, kas patvirtina, jog šių problemų jis dar nėra išsprendęs. Aplinkybė, kad nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje. Pažymėta ir tai, kad R. T. anksčiau teistas trylika kartų, šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir sunkaus smurtinio nusikaltimo (BK 180 straipsnio 2 dalis) padarymą. Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad jis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. T. prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo visų byloje esančių aplinkybių, susijusių su lygtinio paleidimo jam taikymo galimybe. Teismas vadovavosi tik tais duomenimis, kuriuos pateikė Alytaus pataisos namai, tačiau nevertino jo teiktų duomenų, todėl toks skundo nagrinėjimas nepripažintinas tinkamu. Komisija nutarime klaidingai nurodė, kad jis pataisos įstaigoje buvo įdarbintas, tačiau nedirba. Iš tiesų jis buvo įdarbintas ir dirba, pavestą darbą atlieka nepriekaištingai, tačiau teismas į šią aplinkybę nesureagavo. R. T. pažymi, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre plytelių klojėjo specialybės, dalyvauja savipagalbos grupėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio korekcijos programose.

5.2. Nuteistojo teigimu, nurodytos aplinkybės jį charakterizuoja tik teigiamai, drausmine tvarka jis nebaustas, vieną kartą paskatintas už nepriekaištingą elgesį, be to, bausmės atlikimo metu jis sukūrė šeimą, su kuria gyvens laisvėje ir kuri pakeitė jo gyvenimą į gerąją pusę. Skundo autorius nurodo laisvėje oficialiai dirbsiantis ir dengsiantis priteistą ieškinį. Taip pat pažymi, kad išsigydė anksčiau turėtas priklausomybes, nes suprato sau daromą žalą, šiuo metu padeda kitiems asmenims kovoti su turimomis priklausomybėmis, veda atitinkamus užsiėmimus būryje. Jis yra pasiryžęs gyventi dorai ir nenusikalsti, būti pilnaverčiu visuomenės nariu, ką įrodo akivaizdžiai pozityviai pasikeitęs jo elgesys. Nuteistojo nuomone, jo atlikta bausmės dalis jau pakankamai jį paveikė, jis laikysis visų įstatymų ir draudimų. R. T. skunde nurodo ir tai, kad bausmės atlikimo metu nebuvo kviečiamas nei pas psichologus, nei kitus specialistus, su juo nebuvo pakankamai dirbama, motyvuojama, jis pats teikė prašymus dalyvauti įvairiose programose, į kurias patekti reikia laukti eilėse daugiau nei metus laiko. Nuteistasis prašo nevertinti to, kas buvo praeityje, žiūrėti į tai, koks jis yra dabar ir suteikti jam galimybę tęsti bausmės atlikimą neizoliuotam nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. T. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

7. Susipažinusi su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties ir nuteistojo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino R. T. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą. Skundžiama nutartis yra motyvuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs pritarimo Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos argumentai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei 1/3), leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas.

9. Abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi ir siekia įgyti plytelių klojėjo specialybę, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su žmona, su kuria laukiasi bendro vaiko, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, nėra baustas drausmine tvarka, yra vieną kartą paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos R. T. naudai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, taip pat privaloma atsižvelgti ir į kriminogeninę nuteistojo praeitį. Šiuo metu R. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Šie nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nes anksčiau jis ne kartą teistas už panašaus ar analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Nusikaltimai buvo pradėti vykdyti R. T. esant itin jauno amžiaus (14 m.), tačiau ir sulaukus pilnametystės nuteistojo požiūris į įstatymų laikymąsi nesikeitė, savo priešingo teisei elgesio jis nekoregavo, pozityvia veikla neužsiėmė. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka septintą kartą, kas rodo, jog iš ankstesnių patyrimų nesimoko, nuolat kartoja tas pačias klaidas. Be to, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatytų probacijos sąlygų nuteistasis nesugebėjo laikytis, dėl ko greitai sugrįžo į pataisos namus. Šios aplinkybės verčia abejoti R. T. nuoširdumu, jam aiškinant apie pasiryžimą gyventi dorą gyvenimą ir nebenusikalsti. Nuteistasis ne kartą nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju jį charakterizuojantys duomenys turi būti vertinami itin atidžiai bei rūpestingai.

11. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad R. T. mokytis sekėsi prastai, jis neturi įgijęs vidurinio išsilavinimo, taip pat neturi jokios specialybės. Būdamas laisvėje jis vykdė individualią veiklą, dirbo statybų srityje, vis dėlto, jo darbo patirtis yra nedidelė. Iš pradžių jis bausmę atlikinėjo atvirojoje kolonijoje, buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau priėmus jo atžvilgiu dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį, laisvės atėmimo bausmės trukmė pailgėjo, jis nebeatitiko bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje sąlygų, todėl darbą teko nutraukti, R. T. buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus. Šioje pataisos įstaigoje jis dirbo tvarkdariu, šiuo metu mokosi Alytaus profesinio rengimo centre. Taigi, nuteistasis siekia įgyti konkrečią specialybę (plytelių klojėjo), vis dėlto, dirbti pagal ją nesiruošia, nes yra pateikta pažyma, kad išėjęs į laisvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus įdarbintas betonuotojo pareigoms. Šie duomenys patvirtina, kad R. T. nėra tvirtai apsisprendęs, ką nori veikti gyvenime. Akivaizdu, jog specialybės įgijimo jis siekia tik dėl to, jog tai numatyta jo individualiame socialinės reabilitacijos plane, o ne dėl to, jog konkretaus amato išmanymas padėtų lengviau integruotis į darbo rinką, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan.

12. Bylos medžiaga liudija, kad būdamas laisvėje R. T. pragyvenimui lėšų gaudavo darydamas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimus). Šiuo metu jo materialinė padėtis nėra gera, juo labiau, kad jis turi nemažai finansinių įsiskolinimų, kurių padengta tik simbolinė dalis. Be to, finansų nuteistajam reikėdavo ir dėl poreikio svaigintis alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis. Nors R. T. kategoriškai tvirtina, kad turėtas priklausomybes yra pilnai išsprendęs, tačiau pateiktoji medžiaga šiuo teiginiu verčia abejoti. Atkreiptinas dėmesys, kad narkotines medžiagas nuteistasis pradėjo vartoti būdamas jauno amžiaus, jam greitai išsivystė priklausomybė ir R. T. vis patekdavo į pataisos namus, nes bet kokia kaina turėjo gauti pinigų narkotikams įsigyti. Nuteistasis netgi yra netekęs darbo Vilniuje dėl poreikio svaigintis. Kaip lūžio tašką, kuomet nusprendė nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų, R. T. įvardija susipažinimą su dabartine savo žmona ir šeimos sukūrimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, artimo žmogaus buvimas šalia ir moralinis palaikymas neabejotinai gali padėti kovoti su turima priklausomybe, vis dėlto, narkotines medžiagas nuteistasis vartojo ne vieną dešimtmetį, todėl mažai tikėtina, kad šią problemą jis išsprendė per pastaruosius metus. Atkreiptinas dėmesys, jog pataisos įstaigoje alkoholio, juo labiau, narkotinių ar psichotropinių medžiagų gavimas yra apsunkintas, todėl vien aplinkybė, kad R. T. nėra baustas drausmine tvarka dėl apsvaigimo nuo minėtų medžiagų, dar nereiškia, jog potraukis svaigintis yra išnykęs. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, nuteistasis bando spręsti savarankiškai, elgesio korekcijos grupių, nukreiptų į alkoholio vartojimo problemas, savipagalbos grupių nelanko. Taigi, R. T. pašalinių asmenų pagalbos nepriima, nors tai neabejotinai padėtų išlaikyti motyvaciją gydantis nuo turimų priklausomybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tam tikras pastangas spręsti turimas problemas R. T. deda, vis dėlto, jų nepakanka esmingam elgesio bei mąstysenos pokyčiui teigiama linkme.

13. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, atkreiptinas dėmesys, kad jis yra linkęs elgtis neapgalvotai, stokoja pasitikėjimo savimi, valios stiprybės, ne visada randa konstruktyvius būdus stresui įveikti, t. y. įtampai mažinti rinkdavosi narkotinių medžiagų vartojimą, o ne pozityvius atsipalaidavimo būdus. R. T. yra linkęs į rizikingą elgesį, anksčiau ne kartą teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nors nuteistasis dalyvavo Pykčio ir agresijos valdymo programoje, tačiau vis dar stokoja problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių, savikontrolės mechanizmų. Jo kaltės jausmas nėra gilus, kritiškas. Taigi, R. T. mąstysenos ydingumas gali apsunkinti probacijos sėkmę. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta (pirmas vertinimas 2020 m. rugsėjo 28 d., antras – 2021 m. kovo 24 d.). Sutiktina, kad nuo antrojo rizikos vertinimo jau praėjo nemažai laiko, vis dėlto, spręsti, kad ši rizika šiuo metu galėtų būti ženkliai sumažėjusi, įvertinus pateiktą medžiagą, pagrindo nėra.

14. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie R. T. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos įstaigoje charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Nors, kaip minėta, stebimi ir teigiami R. T. elgesio pokyčiai, taip pat egzistuoja veiksniai, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, pakankami tarpasmeniniai įgūdžiai, pastaruoju metu rodoma teigiama darbinė motyvacija, palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais), tačiau jie neatsveria skundžiamoje apylinkės bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o šiuo atveju tokios abejonės kyla. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis