Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-31 · Civilinė byla Nr. 2-673-186/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
2-673-186/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01536-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Egidijus Žironas
Pareiškėjas
A. B.
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija Lietuvos apeliacinis teismas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-673-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01536-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1301-467/2016.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas „priteisti jam iš atsakovo taip vadinamos Lietuvos teritorijos 1 250 000 Lt arba 362 025 eurų atlyginimą už organizuotą sistemingą bendra ir instancine tvarka jo teisių suvaržymą ir pažeidimą bei trukdymą gintis civilinėse ir baudžiamose, tame tarpe Nr. 1-5-840/2013, bylose. Sprendimo vykdymą pavesti atstovui taip vadinamai „teisingumo“ ministerijai“. Prašė CPK 135 straipsnio 2 dalies pagrindu išreikalauti kaip rašytinius įrodymus civilines bylas Nr. 2-3510-881/2013, Nr. 2-4136-781/2013, Nr. 2-590-227/2012, Nr. 2-4191-590/2015 bei baudžiamąją bylą Nr. I-5-840/2013.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus, t.y. pasiūlė ieškovui pašalinti iš proceso atsakovais nurodytus teisėjus ir teismus, nes jie negali būti traukiami civilinėn atsakomybėn dėl jiems taikomo imuniteto. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokie konkretūs neteisėti teisėjų veiksmai buvo atlikti, nedetalizavo neteisėtų veiksmų turinio, nenurodė neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusių neigiamų pasekmių priežastinio ryšio, nepagrindė, kaip ieškinyje nurodyti teismų sprendimai pagrindžia prašomą priteisti 362 025 Eur žalą, kas šią žalą sudaro.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista ir nustatytas terminas iki 2015 m. gruodžio 28 d. pašalinti ieškinio trūkumus (civilinės bylos Nr. 2-1741-196/2015).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.

Teismas nurodė, kad ieškovas nustatytu terminu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino (CPK 115 str. 3 d.).

Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (ieškovas) A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį ir nustatyti naują terminą trūkumams pašalinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Teisėjas sprendė ieškinio priėmimo klausimą byloje, kurioje atsakovu yra nurodytas kitas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, tokiu būdu pažeisdamas bendrą objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principą. Teismas taip pat pažeidė principą, kad niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis apeliantui buvo įteikta 2016 m. sausio 12 d., t.y. jau suėjus nutartyje nustatytam trūkumų šalinimo terminui, todėl turi būti nustatytas naujas terminas trūkumams šalinti. Teigia, kad apeliantas ne kartą yra prašęs jam procesinius dokumentus siųsti faksu.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

Skundžiamos teismo nutarties teisėtumą apeliantas kvestionuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Atskirajame skunde iš esmės nurodoma, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, buvo šališka, nes sprendė ieškinio, kuris pareikštas kitiems to paties teismo teisėjams, priėmimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad iš lingvistinės ieškinio formuluotės matyti, jog ieškinys yra pareikštas atsakovui Lietuvos Respublikai, o teismai ir teisėjai nurodyti kaip atsakovo atstovai. Ankstesnėse apelianto inicijuotose civilinėse bylose teismai ne kartą buvo išaiškinę, kad tokios kategorijos bylose atsakovais yra ne konkretus teismas ar teisėjai, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra / gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teisėja A. U., priėmusi atskiruoju skundu apskųstą nutartį, turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. yra šališka subjektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir / ar prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodomos abejonės savaime nelemia teisėjos, priėmusios nutartį, šališkumo. Aplinkybė, kad ieškovas reiškia ieškinį Vilniaus apygardos teismo teisėjams V. M., A. K., V. S. ir J. V., o ieškinio priėmimo klausimą sprendžia kita Vilniaus apygardos teismo teisėja A. U., nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Termino ieškinio trūkumų pašalinimui nustatymas savaime neįrodo teismo šališkumo ar bylos nagrinėjimo vilkinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl ieškinio priėmimo. Vien apelianto nesutikimas su teismo procesiniais sprendimais nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu, spręsti apie teismo tendencingumą ar išankstinį nusistatymą.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, atmetamas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus negaliojimo pagrindo. Kitų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Dėl termino nustatytiems trūkumams pašalinti praleidimo

Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymuose nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantui Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2015 m. gruodžio 28 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, tačiau nustatytu terminu teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartis apeliantui (ieškovui) buvo įteikta ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.). Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad apeliantas buvo nurodęs jam adresuotus procesinius dokumentus siųsti faksu yra nepagrįsti, nes nagrinėjamoje byloje nei ieškinyje, nei atskiruose procesiniuose dokumentuose teismui toks prašymas nebuvo įrašytas. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis buvo išsiųsta apeliantui jo aukščiau nurodytu adresu (b.l. 17). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos proceso taisyklės, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 292 str., 325 str. 5 d., 338 str.). Apeliantas nurodo, kad objektyviai negalėjo ištaisyti nustatytų trūkumų, nes apeliacinės instancijos teismo nutartį gavo tik 2016 m. sausio 12 d., t. y. jau suėjus trūkumų šalinimo terminui. Šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė, todėl jos neįrodytos (CPK 12, 178 str.).

Pažymėtina, kad šios bylos procesinė baigtis, ištaisius ieškinio trūkumus, nekliudo apeliantui pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovui laiku galėjo ir turėjo būti žinoma apie apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties rezultatą ir joje nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas