- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- A15.-1262-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00890-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. N. K. 2021 m. kovo 10 d., apie 15.20 val., Vilniuje, Ulonų g. 1, vairuodama automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė parduotuvės vitriną ir ją sugadino (sudaužė), iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 128 ir 220 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
2. N. K. apie teismo posėdžio laiką (2021 m. gegužės 5 d., 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku (b. l. 1). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 630 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
3. Liudytoja N. D., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad ji matė įvykį, kuris buvo kovo 10 d. Tuo metu dirbo pardavėja-konsultante „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, pirkėjų nebuvo, parduotuvė yra ant kampo, su vitrininiais langais iki žemės. Vienu momentu dešinėje pusėje išgirdo garsą, atsitraukus prie pat lango pamatė automobilį, už jo vairo sėdėjo vyresnio amžiaus moteris, (duomenys neskelbtini) metų, šviesiais plaukais, buvo labai daug sudaužyto stiklo. Buvo įsitikinusi, kad vairuotoja ją mato, nes ten buvo didelis vitrininis langas, po įvykio vairuotoja dar apie minutę pasėdėjo automobilyje, galimai dėl patirto šoko. Taip pat manė, kad vairuotoja išlips, tačiau kol ji nuėjo iki stalo paimti telefono, vairuotoja atbuline eiga išvažiavo iš įvykio vietos. Po to atvažiavo pareigūnai. Nežino, ar vairuotoja po įvykio skambino, į parduotuvę prie jos ji nebuvo grįžusi. Galbūt vairuotoja nepastebėjo langų, tačiau važiuojant priekiu nebuvo įmanoma nepastebėti. Be to, ten yra geltonos juostos, kurių ji nepaisė ir ten nebuvo tiesiog stuktelėjimas, buvo garsas.
4. Iš administracinio nusižengimo protokolo duomenų matyti užfiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir pobūdis (b. l. 1).
5. Iš policijos registruojam įvykių išklotinės duomenų matyti, jog 2021 m. kovo 10 d. 15.29 val., buvo gautas pranešimas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos, kuri pasakė, kad ką tik moteris, važiuodama su automobiliu „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), bordo spalvos, įvažiavo į vitriną ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 8-9).
6. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. K. (E. K.) 2021 m. kovo 10 d. tarnybinio pranešimo duomenų matyti, jog dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. (R. S.), gavo pranešimą, kad paskambino „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, kuris pasakė, jog ką tik moteris, važiuodama automobiliu „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), bordo spalvos, įvažiavo į vitriną ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą pasitiko parduotuvės pardavėja N. D., kuri paaiškino, kad dirbdama savo darbo vietoje išgirdo, kaip į parduotuvės vitriną-langą įvažiavo automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Pasak pranešėjos automobilį vairavo apie (duomenys neskelbtini) metų moteris, neilgų plaukų. Vairuotoja, atsitrenkusi į vitriną, iš automobilio išlipusi nebuvo, apsisuko ir nuvažiavo (b. l. 5).
7. Iš N. D. 2021 m. kovo 10 d. ir 2021 m. kovo 22 d. paaiškinimų matyti, jog 2021 m. kovo 10 d., apie 15.20 val., būdama darbo vietoje išgirdo triukšmą, pagalvojo, kad kažkas nukrito sandėlyje, tada pastebėjo, kad išdužęs parduotuvės vitrinos stiklas ir priekine dalimi į parduotuvę stovi tamsios spalvos automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Automobilio vairuotoja matė ją bei išdaužtą vitriną, tačiau pavažiavusi atbuliniu apsisuko ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) m. moteris, šviesių plaukų, išlipusi iš automobilio nebuvo, iš įvykio vietos pasišalino. (b. l. 10-11).
8. Iš 2021 m. kovo 10 d. eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad yra užfiksuota įvykio Vilniuje, Ulonų g. 1, kurio metu apgadinta parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stiklinė vitrina, duomenys. Nurodyta, jog eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai nežinomi (b. l. 6-7).
9. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos sąmatos duomenų matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei šio įvykio metu padaryta 1 285,26 Eur žala (b. l. 13-15).
10. Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilio „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas – savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 16).
11. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 16 d. pranešimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei N. K. nepavyko nustatyti, kas iš įmonės darbuotojų įvykio dieną vairavo automobilį, todėl būdama atsakinga už visus veiksmus, kurie įvyko su įmonei priklausančiu automobiliu, N. K. pasirengusi įvykdyti visus nurodymus (b. l. 18).
12. Iš N. K. 2021 m. kovo 22 d. pateikto paaiškinimo matyti, jog 2021 m. kovo 10 d., apie 15 val., ji atvežė užsakymą į Žukausko ir Ulonų gatvių sankryžą. Atidavusi užsakymą ir eidama link automobilio paslydo, nugriuvo, stipriai susimušė šlaunį (pridėta nuotrauka). Kęsdama skausmą įlipo į automobilį ir pasisukusi išvažiavo į vaistinę ieškoti vaistų, po to nuvažiavo į namus. Kas įvyko Ulonų g. 1 ir Žukausko g. sankryžoje tiksliai pasakyti negali, kadangi kieme buvo daug automobilių, išvažiavus atbuline eiga apsisuko ir išvažiavo, jokio smūgio nepajuto, tačiau tai skausmo sukelta pasekmė. Prisiima visą kaltę, kadangi skausmas buvo labai didelis ir visas dėmesys buvo nukreiptas į jį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepastebėjusi jo, nepadarė to tyčia, labai gailisi dėl padaryto veiksmo (b. l. 19-20).
13. Parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, jog stiklo paketo keitimas kainuos 1 285,26 Eur: stiklo paketas (985x3240 mm kaina 807,20 Eur; struktūrinis silikonas (2 vnt.) 20 Eur; keitimo darbai 185Eur; stiklo paketo utilizacija 50 Eur) (b. l. 13-14).
Motyvuojamoji dalis
N. K. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
14. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
15. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
16. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
17. KET 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
18. KET 220 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti <...>. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
19. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad N. K. sukėlė administracinio nusižengimo protokole nurodytą eismo įvykį, sugadino (išdaužė) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vitrininį langą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Ši išvada darytina įvertinus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus.
20. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. K. iš pradžių teigė nežinanti kas vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW“ (v. n (duomenys neskelbtini), kurį vairuojant buvo sukeltas eismo įvykis ir iš jo pasišalinta, tačiau iš vėliau jos pateikto rašytinio paaiškinimo matyti, jog kaltę ji pripažino, nurodė, jog įvykio aplinkybių tiksliai nepamena dėl to, jog buvo ką tik nugriuvusi ir stipriai susimušė šlaunį, tačiau pripažino, jog įvykio dieną nurodytu laiku su nurodytu automobiliu buvo toje vietoje, kur buvo sukeltas eismo įvykis.
21. Tai, kad N. K. sukėlė eismo įvykį, patvirtina liudytojos N. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog nurodytą dieną ji dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, dirbdama išgirdo didelį garsą, pamatė, jog į parduotuvės vitrininį langą priekiu įvažiavo automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo šviesių trumpų plaukų, (duomenys neskelbtini) metų, moteris. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos parodymais, nes nėra duomenų, kad ji būtų suinteresuota apkalbėti N. K., ar būtų suinteresuota bylos baigtimi, be to ji apklausta teismo posėdyje įspėta dėl atsakomybės, jos parodymai visiškai atitinka jos policijos registruojamų įvykių išklotinės pranešime apie eismo įvykį nurodytus duomenis bei paaiškinimus tyrimo metu, kurie buvo pateikti iš karto po eismo įvykio. Be to, iš byloje esančios N. K. asmens tapatybės kortelės kopijos matyti, jog N. D. apibūdintos moters išvaizda atitinka N. K. išvaizdą. Taigi teismui nekyla abejonių, jog automobiliu „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) sukeltas administracinio nusižengimo protokole nurodytas eismo įvykis bei, kad šį automobilį eismo įvykio metu vairavo būtent N. K., kuri iš eismo įvykio vietos pasitraukė, taip pažeisdama KET 9, 128 ir 220 punktų reikalavimus. Įvertinus eismo įvykio sukėlimo duomenis teismas vertina, jog šis administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, galimai dėl didelio skausmo, kurį, kaip nurodo pati N. K., patyrė prieš sėsdama į automobilį, kai pagriuvo ir smarkiai susimušė šlaunį.
22. Kaip minėta, N. K. taip pat traukiama administracinėn atsakomybėn dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur.
23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
24. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad N. K. negalėjo nepajusti ir neišgirsti kontakto atsitrenkus į parduotuvės vitrininį langą, taigi iš eismo įvykio vietos ji pasitraukė tyčia. Šią išvadą daro įvertinęs eismo įvykio aplinkybes ir padarytus apgadinamus, liudytojos N. D. parodymus, jog automobilis į vitriną įvažiavo priekiu, po smūgio vitrininis langas sudužo, buvo labai daug stiklo, buvo ne šiaip stuktelėjimas, o garsas, be to, pasak pardavėjos, automobilio vairuotoja dar apie 1 min. po įvykio sėdėjo, galimai dėl patirto šoko, ir tikrai ją turėjo matyti, nes ten buvo didžiulis vitrininis stiklas iki pat žemės, o kai ji nuėjo pasiimti telefono, atbuline eiga išvažiavo. Taip pat teismas pažymi, jog iš pradžių N. K. vengė atsakomybės nurodydama, jog negali nustatyti, kas įvykio metu vairavo įmonei priklausantį automobilį, tačiau vėliau pateikė paaiškinimą, iš kurio matyti, jog kaltę dėl šio pažeidimo pripažino. Teismo įsitikinimu tai taip pat rodo, jog N. K. žinojo apie sukeltą eismo įvykį, tačiau sąmoningai nenurodė automobilį vairavusio asmens. Įvertinęs surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog N. K. suprato, jog vairuodama automobilį atsitrenkė į parduotuvės vitrininį langą ir iš eismo įvykio pasišalino tyčia.
25. Iš byloje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vitrininio lango remonto darbų sąmatos matyti, jog įvykio metu parduotuvei padaryta žala (1 285,26 Eur) ženkliai viršija penkiolikos bazinių nuobaudų dydį (750 Eur). Komerciniame pasiūlyme nurodyta, kas sudaro nurodytą sumą (žr. 13 punktą), teismo manymu pateikti duomenys atitinka protingumo kriterijus, todėl abejonių, jog įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nekyla.
26. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog N. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Dėl N. K. skirtinos nuobaudos
27. Teismas, skirdamas nuobaudas, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į N. K. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
27.1. ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
27.2. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
27.3. N. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
27.4. Teismas, individualizuodamas N. K. atsakomybę, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, padarymo aplinkybes ir jų kiekį (padaryti 2 šiurkštūs KET pažeidimai), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas dėl KET pažeidimų, nulėmusių eismo įvykio sukėlimą, padarytas dėl neatsargumo, o nusižengimas, susijęs su pasišalinimu iš eismo įvykio, pasireiškė tiesiogine tyčia), į tai, kad teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus; dirbanti (b. l. 23); per paskutinius 5 metus 8 kartus baustas administracine tvarka, dauguma nusižengimų susiję su KET pažeidimais (greičio viršijimas, automobilio pastatymas neleistinoje vietoje), baudos sumokėtos, už nagrinėjamo pobūdžio administracinius nusižengimus atsakomybėn traukiama pirmą kartą (b. l. 2-4); Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista.
27.5. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta N. K. paskyrus už ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus baudas, kiek didesnes nei sankcijose numatytas minimalias. Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
27.6. Kaip minėta, ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).
27.7. Taigi, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pasišalindama iš eismo įvykio vietos N. K. aiškiai suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali atsirasti pasekmės, tačiau įvertinęs N. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teisės pažeidimus, remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisingumo bei proporcingumo principais, į paskirtos piniginės nuobaudos dydį, konstatuoja, jog ANK 22 straipsnio paskirtis bus pasiekta N. K. paskyrus pakankamai didelę baudą, tačiau netaikant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnius, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
N. K. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 7 dalį paskirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 2 dalį paskirti 1 200 eurų (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, N. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke (banko kodas 72900).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21129420606.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.