Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Spectrans“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Energetikos montažas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto dalyje, kuria neleista likvidavimo laikotarpiu vykdyti transporto priemonių nuomos sutartis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo leisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Energetikos montažas“ likvidavimo laikotarpiu vykdyti BUAB „Energetikos montažas“ sudarytas transporto priemonių nuomos sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo tenkinimo iš dalies

4. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Energetikos montažas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto dalyje, kuria neleista likvidavimo laikotarpiu vykdyti transporto priemonių nuomos sutartis, teisėtumo klausimas.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi BUAB „Energetikos montažas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. P. (R. P.). 2019 m. kovo 21 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 1 971 827,56 Eur, ir kurie patikslinti 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. gegužės 21 d. nutartimis.

6. 2019 m. birželio 12 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo svarstytas klausimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (8 klausimas) ir dėl ūkinės-komercinės veiklos tęsimo likvidavimo laikotarpiu (9 klausimas). Pagal į bylą pateiktą kreditorių susirinkimo protokolą matoma, kad abiem klausimams pritarta kreditorių balsų dauguma.

7. Atsižvelgdamas į įvykusio kreditorių susirinkimo rezultatus, BUAB „Energetikos montažas“ bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su 2019 m. birželio 19 d. prašymu dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kuriame taip pat prašė pirmosios instancijos teismo likvidavimo laikotarpiu leisti bendrovei vykdyti pasirašytas transporto priemonių nuomos sutartis.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. liepos 26 d. tarp BUAB „Energetikos montažas“ (nuomotojas) ir UAB „Spectrans“ (nuomininkas) buvo sudaryta Transporto priemonių nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkui leista naudotis ir laikinai valdyti 37 BUAB „Energetikos montažas“ priklausančiomis transporto priemonėmis. Transporto priemonių nuomos laikotarpiu nuomininkas įsipareigojo jas techniškai prižiūrėti, užtikrinti tinkamą jų būklę bei apdrausti Transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę (toliau – TPVCA). Šalys sulygo, kad UAB „Spectrans“ nuomotojui moka po 200 Eur nuomos mokesčio už krovininį automobilį virš 12 tonų, ir po 130 Eur už priekabą / puspriekabę virš 10 tonų. Sutartis sudaryta 5 metų laikotarpiui. 2019 m. vasario 15 d. šalys sudarė 2016 m. liepos 26 d. Transporto priemonių nuomos sutarties pakeitimą Nr. 1, kuriuo susitarė, kad UAB „Spectrans“ nuomotojui moka po 212 Eur nuomos mokesčio už krovininį automobilį virš 12 tonų, ir po 140 Eur už priekabą / puspriekabę virš 10 tonų. Taip pat susitarė, kad pirmine sutartimi sulygtas transporto priemonių nuomos terminas baigiasi nuo transporto priemonės pardavimo, perdavimo ir / ar grąžinimo, nutraukus ūkinę-komercinę veiką arba kreditoriams priėmus sprendimą nutraukti bendrovės ūkinę-komercinę veiklą.

9. 2018 m. rugsėjo 30 d. tarp BUAB „Energetikos montažas“ (nuomotojas) ir UAB „Eskortus“ (nuomininkas) buvo sudaryta Transporto priemonės nuomos sutartis Nr. EMS-9/2018, pagal kurią nuomotojui buvo perduota nuomai transporto priemonė Porsche Panamera 4S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 500 Eur be PVM nuomos mėnesinį mokestį. Nuomininkas sutartimi įsipareigojo transporto priemonę techniškai prižiūrėti, drausti TPVCA ir Kasko draudimu. 2018 m. gruodžio 28 d. šalys sudarė Susitarimą dėl Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. EMS-9/2018 pakeitimo, pagal kurį mokėtina suma už transporto priemonės nuomą buvo sumažinta iki 300 Eur kas mėnesį be PVM. 2019 m. vasario 15 d. šalys sudarė Susitarimą dėl Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. EMS-9/2018 Nr. 2, kuriuo susitarė, kad pirmine sutartimi sulygtas transporto priemonės nuomos terminas baigiasi nuo transporto priemonės pardavimo, perdavimo ir / ar grąžinimo, nutraukus ūkinę-komercinę veiką arba kreditoriams priėmus sprendimą nutraukti bendrovės ūkinę-komercinę veiklą.

10. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo leisti bendrovei vykdyti pasirašytas transporto priemonių nuomos sutartis, nurodė, kad turto nuomos sutarčių vykdymas iki bendrovės turto pardavimo neatitinka likvidavimo procedūrų esmės. Turtas likvidavimo metu turi būti perimamas ir parduodamas įstatymo nustatyta tvarka. Trečiųjų asmenų naudojimasis turtu apsunkins jo pardavimo procedūras.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.).

12. Pažymėtina ir tai, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam tikros ĮBĮ nuostatos lemia ir tai, kad šalia kreditorių reikalavimų patenkinimo bankroto proceso tikslas yra taip pat ir skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytus du tikslus, t. y. kreditorių ir skolininko interesų apsaugą, reikia derinti. Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto bylą, prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

13. ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę nurodytus sandorius.

14. Apeliantės teigimu, ji visą Sutarties galiojimo laikotarpį tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, mokėjo bendrovei sutarto dydžio nuomos mokestį, užtikrino nuomojamų transporto priemonių tinkamą techninę būklę, transporto priemones draudė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, šių aplinkybių nesiaiškino, neįvertino įmonės gaunamos ekonominės (ne)naudos dėl jos pasirašytų ir vykdomų transporto priemonės nuomos sutarčių. Todėl šiuo atveju būtina išsiaiškinti ne vien tik tai, ar abiejų aukščiau nurodytų sutarčių šalys tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas nuomos sutartis, tačiau ir tai, kokias pajamas kas mėnesį gauna bankrutavusi bendrovė ir kokią įtaką tokių pajamų gavimas gali turėti kreditorinių reikalavimų būsimam patenkinimui.

15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje yra vienintelis tikslas – realizuoti visą įmonės turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nebeatliekami jokie veiksmai įmonės mokumui atkurti ar ją išsaugoti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad iki bankrutavusios įmonės turto pardavimo momento būtina užtikrinti tokio turto apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą tam, kad jis neprarastų savo rinkos vertės, todėl tam tikrais atvejais gali būti reikalingos ir papildomos išlaidos, kad realizuotinas turtas būtų išsaugotas esamos būklės, ar kad taptų likvidus ir galėtų būti realizuojamas. Bankroto procesui būdingas ir turi būti išlaikomas teisinis apibrėžtumas. Bankroto proceso metu verslas kaip visuma ar nenaudojamas turtas praranda vertę. Ją taip pat mažina bankroto administravimo išlaidos. Įmonės verslo, turto vertė, iš jos gaunama įmonės ekonominė nauda (pajamos) galėtų būti panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar bankrutuojančios bendrovės galimai atsirasiančios išlaidos transporto priemonių saugojimui, draudimui, techninei priežiūrai, gali turėti įtakos bankroto operatyvumui, ar transporto priemonių nenaudojimas gali turėti įtakos tolimesniam jų realizavimui ir vertei, įvertinant ir tas aplinkybes, jei jų nepavyks iš karto parduoti.

16. Be to, tam tikrais išimtiniais atvejais gali susidaryti ir tokia faktinė situacija, kad po teismo sprendimo pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto bus reikalingas tam tikras laiko tarpas, kol likviduojamos įmonės turtas bus parduotas dėl šio turto specifinio pobūdžio ar savybių, kurio metu likviduojama įmonė iš esmės galėtų turtą nuomoti ar kitaip naudoti ūkinei komercinei veiklai, iš to gaudama pajamų turto apsaugai, išlaikymui, administravimo procedūroms, bet neapsunkindama turto realizavimo, arba tam tikrais atvejais gali būti naudingiau parduoti turtą kaip veikiančio verslo dalį, gaunant tokiu būdu iš pardavimo didesnę naudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių dėl turto nuomos sutarčių tęsimo būtinumo bendrovės likvidavimo laikotarpiu.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys, sudarydamos 2019 m. vasario 15 d. nuomos sutarčių pakeitimus susitarė dėl sutarčių pasibaigimo terminų. Šios sąlygos nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos ginčo klausimo kontekste. Todėl būtina išsiaiškinti ar šios išimtinės teisės suteikimas bankrutavusiai bendrovei, t. y. ūkinės komercinės veiklos tęsimas, šiuo atveju atitiks kreditorių interesus, bankroto ir likvidavimo procesų tikslus ir principus.

18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo atsisakymas leisti tęsti nuomos sutartis neatitinka kreditorių susirinkimo autonomijos principo. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

19. ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo turi būti aiškinama sistemiškai su ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto, 11 straipsnio 5 dalies 6 punkto, 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad ūkinę komercinę veiklą vykdyti, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, gali tik bankrutuojanti įmonė, t. y. stadijoje iki ji bus pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl ši kreditorių susirinkimui nustatyta teisė nepaneigia ĮBĮ įtvirtinto draudimo likviduojamai dėl bankroto įmonei vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Nurodytos ĮBĮ nuostatos, nustatančios teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik bankrutuojančiai įmonei ir draudžiančios ją vykdyti bankrutavusiai įmonei, yra imperatyviosios, todėl kreditorių susirinkimas neturi teisės savo sprendimu paneigti šį draudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

20. Pagal į bylą pateiktą 2019 m. birželio 12 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokolą matoma, kad susirinkimo metu balsų dauguma pritarta klausimams dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (8 klausimas) ir dėl ūkinės-komercinės veiklos tęsimo likvidavimo laikotarpiu (9 klausimas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra būtina išsiaiškinti su kokiu tikslu buvo siejamas kreditorių sprendimas dėl leidimo bankrutavusiai bendrovei likvidavimo laikotarpiu vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Ar šis ūkinės komercinės veiklos tolesnis vykdymas yra siejamas su turto pardavimu, parduodamo turto vertės išsaugojimu, ar, pavyzdžiui, su tikslu gauti lėšų iš transporto priemonės nuomos, išsaugoti bankrutavusią įmonę. Konstatuotina ir tai, kad šio klausimo nagrinėjimui svarbios aplinkybės yra ir tai, kad bankroto procedūros yra vykdomos neilgą laiką, negali būti laikomos užsitęsusiomis dėl neobjektyvių ir nepateisinamų priežasčių, todėl būtina įvertinti, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymas turės įtakos bankroto proceso operatyvumo principui.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

22. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino visų klausimui spręsti svarbių aplinkybių, todėl byla dėl ginčijamo klausimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

24. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad buvo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiama nutartis dalyje, kuria neleista likvidavimo laikotarpiu vykdyti transporto priemonių nuomos sutartis, perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas bankroto administratoriaus ir kreditorių prašymas likvidavimo laikotarpiu leisti vykdyti sudarytas transporto priemonių nuomos sutartis, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.